Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio dienos“ ir ieškovės E. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-549-368/2010 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio leidybos grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio dienos“, B. K. dėl sandorio, įsakymo pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, juridinio asmens dalyvio atsakomybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų UAB „Joniškio dienos“ ir E. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl viešojo intereso nagrinėjamoje byloje

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių yra numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje. Remiantis CPK 320 straipsniu ir konstitucine doktrina, apeliacinis teismas turi teisę išeiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Jeigu byloje konstatuojamas viešasis interesas, tai teismas privalo būti aktyvus pagal pareigas (ex officio) ir turi teisę peržengti apeliacinio (atskirojo) skundo ribas. Visais atvejais viešojo intereso buvimas yra konstatuojamas bankroto bylose ir bylose, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-213/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje 2-296/2006, 2009 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje 2A-127/2009). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje viena iš ginčo šalių (t. y. UAB „Joniškio leidybos grupė“) yra pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, ir į minėtas teisės taisykles, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą peržengdamas apeliacinių skundų ribas.

Dėl ieškovės reikalavimo taikyti actio Pauliana institutą

Byloje nustatyta, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ kilnojamąjį turtą - kompiuterinę techniką (kompiuterį, monitorių, spausdintuvą, skenerį, modemą ir kompiuterines programas), padangas (4 vnt.), kabineto baldus, kabineto kėdes (3 vnt.), telefoną - faksą, spalvotą spausdintuvą 2009 m. birželio 9 d. pardavė UAB „Joniškio dienos“ už 1 300 Lt (b. l. 16-17). Ieškovė mano, kad šis sandoris pažeidė jos kaip kreditorės teises, nes atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ būdamas sunkioje finansinėje padėtyje siekė išvengti pareigos įvykdyti teismo sprendimu jai priteistas pinigines sumas. Jos nuomone, šiuo atveju taikytinas actio Pauliana institutas.

CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu tokie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Pagal CK 6.66 straipsnio ketvirtąją dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Taigi, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, actio Pauliana instituto taikymui yra reikalinga nustatyti šias aplinkybes: kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, trečiojo asmens nesąžiningumo faktas.

Iš byloje esančios Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties (1 t. b. l. 12-15) matyti, kad ieškovei E. K. iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ buvo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 143 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 31 143 Lt. Tai reiškia, kad nuo minėtos nutarties priėmimo dienos ieškovė įgijo galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Joniškio leidybos grupė“, o atsakovas sužinojo apie pareigą patenkinti ieškovės reikalavimą.

Iš byloje esančio 2009 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (2 t. b. l. 9-10) matyti, kad dėl sunkios UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinės padėties buvo nuspręsta įmonei kelti bankroto bylą. 2009 m. gegužės 5 d. UAB „Joniškio leidybos grupė“ sužinojo apie prievolę ieškovei, o 2009 m. birželio 9 d. buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Ši įvykių seka leidžia daryti išvadą, kad nors UAB „Joniškio leidybos grupė“ žinojo apie prievolę ieškovei ir apie sunkią savo turtinę padėtį, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, sudarė ginčijamą sandorį, kuriuo buvo rizikuojama parduoti turtą nepagrįstai maža kaina, dar labiau pasunkinti savo turtinę padėtį ir tuo pažeisti įmonės kreditorių interesus. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis sudarytas sandoris buvo nebūtinas.

Konstatuoti, jog buvo pažeisti UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorių interesai, būtų galima tik nustačius, jog įmonės turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, nes, įmonei turtą perleidus už kainą, kuri atsitinką realią perleistų daiktų vertę, įmonės mokumas bei galimybė atsiskaityti su kreditoriais nesumažėtų. Iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties (1 t. b. l. 16-17) matyti, kad kompiuterinė technika, padangos, kabineto baldai, kabineto kėdės, telefonas – faksas, spalvotas spausdintuvas buvo parduoti už 1 300 Lt. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kokia yra reali minėtų daiktų vertė, ir aplinkybę, jog minėtas turtas buvo perleistas už nepagrįstai mažą kainą. Taigi, nesant minėtų duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar buvo pažeisti UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorių interesai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas trečiojo asmens nesąžiningumo faktą, konstatavo, jog remiantis CK 6.67 str. 7 p. nuostatomis, 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, nes tiek pardavėjo (UAB „Joniškio leidybos grupė“), tiek pirkėjo (UAB „Joniškio dienos“) įmonės direktorė ( t. y. B. K.) ir akcininkai sutampa, juos sieja giminystės ryšiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir jos pagrindimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra galimybės nustatyti visų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų t. y. nėra galimybės nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeisti UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorių interesai. Nesant byloje pakankamai duomenų, šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vertina, kad šioje bylos dalyje buvo neatskleista bylos esmė, kas lemia klausimo dėl actio Pauliana instituto taikymo nagrinėjamoje byloje grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorės 2009 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 06-1

Byloje nustatyta, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ direktorė B. K. 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 06-1 (toliau – Įsakymas) atsakovui UAB „Joniškio dienos“ neatlygintinai perdavė UAB „Joniškio leidybos grupė“ steigimo ir leidybos teises. Ieškovė prašė šį įsakymą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės prašymą ir nurodė, kad šio prašymo nėra galimybės tenkinti, nes jo patenkinimas neturės jokių teisinių pasekmių dėl UAB „Joniškio leidybos grupė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir iš atsakovės B. K. paaiškinimų (2 t. b. l. 56-60), matyti, kad Įsakymu UAB „Joniškio leidybos grupė“ neatlygintinai perleido UAB „Joniškio dienos“ teises, suteikiančias išimtinę teisę UAB „Joniškio dienos“ teisėtai leisti laikraštį „Joniškis“ ( vėliau – „Joniškio dienos“), ir perdavė UAB „Joniškio leidybos grupė“ turėtos rinkos dalį t. y. įsipareigojimus laikraščio „Joniškis“ prenumeratoriams, atsakovui UAB „Joniškio dienos“. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio teisiniai santykiai yra kvalifikuotini kaip mišrus sandoris, kurio metu ginčo šalys susitarė perleisti ne tik išimtines leidybines teises, bet ir laikraščio leidybos verslą. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-6/2008 ir kt.). Tiek laikraščio leidybos verslas, kaip turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.), tiek iš jo gaunamos pajamos turi materialią vertę. Tai leidžia manyti, jog iki Įsakymo, kuriuo laikraščio leidybos verslas buvo perleistas UAB „Joniškio dienos“, galimai turėjo teigiamos įtakos UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinei padėčiai, o kartu ir galimybei atsikaityti su kreditoriais. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino, nenustatinėjo laikraščio leidybos verslo ir iš jo gautų pajamų vertės. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vertina, jog šioje dalyje yra tikslinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl subsidiarios juridinio asmens dalyvio atsakomybės

E. K. ieškiniu prašė pripažinti, kad už iš Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutarties kilusios UAB „Joniškio leidybos grupė“ prievolės ieškovei įvykdymą savo turtu yra subsidiariai atsakinga juridinio asmens dalyvė, direktorė, redaktorė, akcininkė B. K. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė šį ieškovės prašymą. Nurodė, kad civilinėje byloje dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančias žinias ir neturtinės žalos priteisimo (šioje byloje buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis) B. K. dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, jokių reikalavimų jos atžvilgiu nebuvo pareikšta, nebuvo įrodinėjamas jos nesąžiningumas. Be to, pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas reikštų įsiteisėjusių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimų pakeitimą, nes byloje atsakove būtų pripažinta B. K., o šios galimybės proceso įstatymai nenumato.

Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009; 2011m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Septynios mylios“ v. E. Š. įmonė, E. Š., K. P. (Š.), bylos Nr. 3K-3-50/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu be pagrindo pripažino ieškovės teisę reikšti reikalavimą dėl subsidiarios juridinio asmens dalyvio atsakomybės tik byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės (kaip kreditorės) reikalavimo UAB „Joniškio leidybos grupė“ (kaip pagrindiniam skolininkui), tačiau paneigė ieškovės teisę inicijuoti atskirą bylą pareiškiant ieškinį B. K. (kaip subsidiariam skolininkui). Teismas, nustatęs, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe reikšti reikalavimą dėl subsidiarios juridinio asmens dalyvio atsakomybės civilinėje byloje dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančias žinias ir neturtinės žalos priteisimo, ir skundžiamu sprendimu nepripažinęs ieškovės teisės inicijuoti atskirą bylą pareiškiant ieškinį B. K. (kaip subsidiariam skolininkui), užkirto kelią E. K. apginti savo teises, interesus ir teisėtus lūkesčius patenkinti savo galiojantį reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu dėl subsidiarios juridinio asmens dalyvio atsakomybės ieškovė faktiškai siekė patenkinti savo turtinį reikalavimą iš subsidiarios skolininkės B. K. turto, kas galėtų būti prilyginta atskiros bylos inicijavimui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su anksčiau minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir mano, jog ieškovės reikalavimo dėl subsidiarios juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagrįstumas turėtų būti vertinamas.

Ieškovė reikalavimą dėl subsidiarios juridinio asmens dalyvio atsakomybės grindė CK 2.50 str. 3 d. nuostatomis. Dėl šios priežasties yra aptartinas teisinis reguliavimas įtvirtintas minėtoje teisės normoje.

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, ši teisės norma savo turiniu yra bendrosios taisyklės dėl juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės pagal prievoles atskyrimo išimtis (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Göllner spedition” v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; kt.). Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.).

Šioje byloje konstatuota, kad, remiantis CK 6.67 str. 7 p. nuostatomis, 2009 m. birželio 9 d. pirkimo – pardavimo sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, nes tiek pardavėjo (UAB „Joniškio leidybos grupė“), tiek pirkėjo (UAB „Joniškio dienos“) įmonės direktorė ( t. y. B. K.) ir akcininkai sutampa, juos sieja giminystės ryšiai. Tai reiškia, kad juridinio asmens dalyvio – B. K. nesąžiningumas preziumuojamas ir kad nesąžiningumo, kaip subsidiarios juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, papildomai nustatinėti nėra būtinybės.

Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Teismų praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G., A. K. (A. K.), bylos Nr. 3K-3-118/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju jau pats tarp šalių kilęs ginčas įrodo faktą, kad UAB „Joniškio leidybos grupė“ nevykdo savo įsipareigojimų, kurie kilo iš įsiteisėjusių teismo sprendimų, ieškovei. Šį faktą tik patvirtina aplinkybė, jog įmonei yra iškelta bankroto byla. Taigi teisėjų kolegija vertina, jog yra įrodyta sąlyga, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės.

Trečioji sąlyga būtina subsidiarios juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės taikymui yra priežastinis ryšys tarp juridinio asmens dalyvio nesąžiningumo ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Nagrinėjamu atveju yra reikalinga nustatyti, ar B. K. nesąžiningumas sąlygojo UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinės padėties blogėjimą, kas atitinkamai lėmė negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Konkrečiai yra reikalinga įvertinti, ar ginčijamas pirkimo – pardavimo sandoris ir Įsakymu perleistas laikraščio leidybos verslas nulėmė UAB „Joniškio leidybos grupė“ turtinės padėties pablogėjimą, negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais t. y. kreditorių teisių pažeidimą. Anksčiau byloje konstatuota, kad, tik nustačius ginčijamu pirkimu – pardavimu perleisto turto, laikraščio leidybos verslo ir iš jo gautų pajamų vertę, bus galimybė įvertinti, ar buvo pažeistos UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreditorių teisės. Nesant galimybės minėtų aplinkybių nustatyti apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp B. K. nesąžiningumo ir UAB „Joniškio leidybos grupė“ negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje dalyje taip pat yra tikslinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas bei dėl to naikintinas, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas UAB „Joniškio dienos“ patyrė 2 405 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš naujo.