Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 20 d.

Iš R. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai 2 984,14 Eur V. Š. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį, tai yra, kad 2023 m. spalio 18 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas recidyvistas, ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu kartu gyvenančiai savo mamai V. Š. tyčia įspyrė vieną kartą į dešinę koją, dėl to nukentėjusioji V. Š. pargriuvo ant virtuvėje šalia židinio buvusios malkų dėžės, ir taip pastarajai padarė dešinės veido pusės sumušimą, dešinės blauzdos išorinio-užpakalinio paviršiaus vidurinio trečdalio muštinę žaizdą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės sąnaryje su skeveldriniu dešinio alkūnkaulio lūžimu. Dėl veido sumušimo ir muštinės žaizdos blauzdoje V. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl dešinio alkūnkaulio lūžimo – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. teigė, kad prieš savo mamą V. Š. smurto nevartojo bei jai į koją nespyrė, nurodė, kad šią aplinkybę ji V. Š. patvirtino teisme, parodydama, kad ji pareigūnams melavo, jog jis (R. Š.) jai spyrė, nes norėjo, kad sūnų policijos pareigūnai sulaikytų 15 parų, kad jis negalėtų girtauti, o sužalojimus patyrė pati, eidama įsispyrusi mirusio vyro šlepetes, kurios jai per didelės, ir, susipynus kojoms, pargriuvo ant malkų krūvos.

7. Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 486/2023(10), kuria netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, objektyviai nustatyta, kad V. Š. konstatuotas dešinės veido pusės sumušimas, dešinės blauzdos išorinio-užpakalinio paviršiaus vidurinio trečdalio muštinė žaizda su poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnaryje su skeveldriniu dešinio alkūnkaulio lūžimu. Sužalojimas veide padarytas kietu buku daiktu, pvz., ranka; sužalojimas blauzdoje – galbūt spiriant, veikiant kokiu tai aplinkos daiktu, pvz., minima malka ir pan.; sužalojimas alkūnėje – galbūt nemaža jėga paveikus sąnario sritį, pvz., griūnant po pašalinės jėgos poveikio ar pan. Sužalojimai padaryti galbūt ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti dėl trijų smūgių ar trauminių poveikių. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido sumušimo, muštinės žaizdos blauzdoje sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Dėl dešinio alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 70–71).

8. Nors nuteistasis R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, kaip ir apeliaciniame skunde, tvirtino, kad jis prieš savo mamą V. Š. smurto nevartojo ir jai į koją nespyrė, nukentėjusioji V. Š. teisiamajame posėdyje irgi teigė, kad 2023 m. spalio 18 d. sūnus R. Š. jos nemušė ir jai į koją nespyrė, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. Š. parodymais, duotais būtent ikiteisminio tyrimo metu.

9. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Š. išsamiai ir nuosekliai parodė visas tos nakties įvykio aplinkybes, t. y., kad po to, kai ji prabudusi išgirdo šauksmus ir pamatė savo sūnų R. Š., kuris apskritai negalėjo būti jos namuose, bei jo draugą P. S., kuris šūkavo nebūtus dalykus, išsigandusi iškvietė policijos pareigūnus ir šie išprašė P. S., o R. Š. išvežė iš jos namų, R. Š., sugrįžęs į jos namus, pradėjo ant jos šaukti, ir iš pradžių, galbūt norėdamas tik pagąsdinti, du kartus spyrė šalia jos, o trečią kartą spyrė ir pataikė jai į dešinės kojos blauzdą iš nugaros pusės. Ir būtent nuo spyrio ji pargriuvo ant prie židinio esančių malkų bei užsigavo dešinės rankos alkūnę ir dešinį skruostą. Nukentėjusioji parodė, kad R. Š., pamatęs, kad ji pargriuvo, ėmė ją kelti ir atsiprašinėti, po šio konflikto ji nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą, tačiau gulėdama pajuto, kad jai kažkas šlampa ties dešine koja, o pažiūrėjusi pamatė, kad bėga kraujas. Tada iškart paskambino dukrai A. L. ir jai papasakojo, kas nutiko. Atvykusi dukra ją nuvežė į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas dešinio alkūnkaulio lūžis ir dešinės blauzdos plėštinė žaizda (t. 1, b. l. 40–43).

10. Nukentėjusioji V. Š. analogiškas aplinkybes nurodė ne tik jau atliekant ikiteisminį tyrimą, bet iš karto tą patį rytą po įvykio ir savo dukrai A. L., kuri teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji, atvažiavusi pas mamą V. Š., pamatė lovoje prie mamos dešinės kojos daug kraujo, buvo didelė žaizda, ties dešinės rankos alkūne buvo labai didelė mėlynė ir žaizda, iš jos taip pat bėgo kraujas, todėl, subintavusi jai žaizdas, nuvežė ją į ligoninę, važiuojant į ligoninę, mama sakė, kad jai labai skauda dešinę ranką ties alkūne, papasakojo, kad R. Š., sugrįžęs į jos namus po to, kai ji buvo iškvietusi policiją, šaukdamas ir konfliktuodamas spyrė jai į dešinę koją ir ją pastūmė, ir būtent nuo smūgių V. Š. pargriuvo ant malkų krūvos.

11. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje liudytoja R. R. patvirtino, kad įvykio naktį jos sugyventinis R. Š. priekaištavo savo mamai dėl to, jog ši išvietė policijos pareigūnus, kurie išvarė P. S. iš namų, gulėdama lovoje, girdėjo tik bildesį, o R. Š. mama, paskambinusi iš ligoninės, jai pasakė, kad ją sumušė R. Š.. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo P. S. parodymų nustatyta, kad liudytoja R. R. ir jam papasakojo, jog R. Š. sumušė savo mamą. Taip pat liudytojo P. S. parodymai patvirtina nukentėjusiosios V. Š. parodymų teisingumą ir dėl to, kad P. S. nuo išgerto didelio kiekio alkoholio įvykio naktį vaidenosi, jis šnekėjo nesąmones, todėl V. Š. išsigandusi iškvietė policijos pareigūnus.

12. Pažymėtina, kad apie patirtus sužalojimus nukentėjusioji V. Š. papasakojo ne tik dukrai A. L., bet analogiškai parodė ir pas ją į ligoninę atvykusiam tyrėjui O. N., t. y. iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo O. N. parodymų nustatyta, kad aiškinantis V. Š. sužalojimo aplinkybes, pastaroji jam pasakė, kad jos namuose sūnus R. Š. girtavo su P. S., kuriam pradėjo vaidentis velniai, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė ir jos sūnų R. Š., o šis, neužilgo grįžęs namo, pradėjo jai priekaištauti dėl iškviestų policijos pareigūnų ir spyrė, tačiau du kartus nepataikė, o trečią kartą jai įspyrė, dėl to ji pargriuvo ant malkų krūvos ir taip susižalojo ranką. Pažymėtina, kad bendraujant su V. Š., liudytojui O. N. nekilo jokių įtarimų, kad jos parodymai yra melagingi, nors V. Š. apie savo sūnaus R. Š. veiksmus pasakojo nenoriai, bandydama jo neįvardinti, ir buvo galima suprasti, kad V. Š. nenori pakenkti savo sūnui R. Š..

13. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog V. Š. būtent ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus dėl to, kad ji patyrė sužalojimus dėl R. Š. pavartoto smurto, objektyviai patvirtina policijos pareigūnų „Body Cam“ kameromis vaizdo / garso įrašuose užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad V. Š. aiškiai nurodė, jog jai spyrė sūnus R. Š., o ji nuo spyrio metu patirto smūgio pargriuvo į prie židinio sukrautas malkas. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu girdisi, kaip kartu esanti A. L. sako: „mama, negink tu to Rimanto, alkoholikas, pijokas“ (t. 1, b. l. 126–130).

14. Kaip nustatyta iš liudytojo tyrėjo O. N. parodymų, V. Š. apie savo sūnaus R. Š. veiksmus nenoriai pasakojo ir tyrėjui, bandydama sūnaus neįvardinti. Tai, kad nukentėjusiajai ir ikiteisminio tyrimo metu buvo gaila sūnaus, nors jis prieš ją ir smurtavo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos A. L. parodymai apie tai, kad V. Š. jai sakė, jog ir pati jaučia kaltę dėl to, kad galbūt sūnui ne taip kažką pasakė, tačiau taip sakydama, V. Š. nesakė, kad sūnus prieš ją nesmurtavo (t. 1, b. l. 103–106), o, kaip nustatyta ir aptarta, nukentėjusioji ne tik dukrai A. L., bet ir tyrėjui O. N. nuosekliai ir vienodai papasakojo visas įvykio aplinkybes, susijusias su jai padarytais ir nustatytais sužalojimais, apie tai, kad buvo sumušta sūnaus, pasakė ir sūnaus sugyventinei R. R.. Ir šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad teisiamajame posėdyje V. Š., pakeisdama parodymus ir tvirtindama, kad R. Š. prieš ją nesmurtavo, norėjo padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, esant nustatytiems ir aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek atskirai nukentėjusiosios ir aptartų liudytojų parodymus, tiek ir jų visumą, neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios V. Š. parodymų, duotų būtent ikiteisminio tyrimo metu, teisingumu. Tokie nukentėjusiosios V. Š. parodymai neprieštarauja ir specialisto išvadoje konstatuotoms aplinkybėms dėl jai padarytų sužalojimų pobūdžio ir priežastinio ryšio tarp R. Š. pavartoto smurtinio veiksmo ir nukentėjusiajai sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. neprieštarauja nukentėjusiosios V. Š. parodymams, kad R. Š. spyrus jai į koją, ji pargriuvo ant malkų krūvos ir susilaužė dešinį alkūnkaulį bei susižalojo veidą.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. Š. inkriminuota nusikalstama veika dėl nukentėjusiajai V. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra visiškai įrodyta, jo padaryta veika, šiuo atveju prieš artimą šeimos narį, skundžiamu nuosprendžiu teisingai kvalifikuota ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kartu skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai iš nuteistojo R. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai 2 984,14 Eur V. Š. gydymo išlaidų, kurios patirtos gydant nukentėjusiąją dėl sužalojimų, padarytų R. Š. nusikalstamais veiksmais. Todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. liepos 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.