- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-468-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00224-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas, Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EME Solution“
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EME Solution“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2724-392/2019, pradėtoje pagal ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“ ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EME Solution“ priteisti už faktiškai suteiktas hostingo (virtualių serverių talpinimo) paslaugas 141 091,36 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti UAB „EME Solution“ iškelti virtualius serverius iš VĮ „Registrų centras“ infrastruktūros ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad šalis siejančių sutarčių pagrindu laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2014 metų, VĮ „Registrų centras“ pirko SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu serverio nuomos paslaugas iš UAB „EME Solution“, kurios buvo teikiamos mobiliojo ryšio operatoriams mobilaus parašo išdavimui, palaikymui ir aptarnavimui. Dėl to UAB „EME Solution“ sutarčių 11.6 p. pagrindu buvo leista naudotis VĮ „Registrų centras“ virtualiais serveriais (hostingas). Sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė 2014 metų birželio mėnesį.
3. 2018 m. pradžioje užfiksuotas faktas, kad VĮ „Registrų centras“ infrastruktūroje yra UAB „EME Solution“ virtualūs serveriai, kurie naudojami neatlygintinai. Ieškovės teigimu, nuo 2014 metų birželio mėnesio UAB „EME Solution“ SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu paslaugas mobiliojo ryšio operatoriams pradėjo teikti tiesiogiai, toliau naudodamasi VĮ „Registrų centras“ virtualiais serveriais ir už juos nemokėdama. Tarp VĮ „Registrų centras“ ir UAB „EME Solution“ nebuvo sudaryta rašytinė hostingo paslaugų teikimo sutartis, tačiau UAB „EME Solution“ naudojasi virtualiais serveriais (hostingo paslaugomis) nuo 2014 m. liepos 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad siekiant išspręsti susidariusią situaciją 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (1.1.55.)s-4247 „Dėl teikiamų virtualių serverių nuomos paslaugų“ buvo kreiptasi į UAB „EME Solution“ pateikiant sutarties projektą dėl virtualių serverių nuomos, kuriame pateiktas reikalavimas atsiskaityti ir už praėjusį laikotarpį. Įkainiai už hostingo paslaugų teikimą buvo apskaičiuoti remiantis Registrų centro direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. v-1 „Dėl „Gosign“ dokumentų pasirašymo, pasirašytų dokumentų patikrinimo ir virtualaus serverio nuomos (hosting) paslaugų kainų tvirtinimo“ patvirtintais įkainiais. Ieškovės pateiktą sutartį atsakovė atsisakė pasirašyti.
5. 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (1.1.55.)s-5103 „Dėl virtualių serverių nuomos“ buvo pakartotinai kreiptasi į UAB „EME Solution“ teikiant pakoreguotą sutarties variantą, prašant jį pasirašyti. Atsakydama į minėtą raštą atsakovė nurodė, kad šalis siejo tarpusavio bendradarbiavimas, o ne paslaugų teikimas, tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, todėl VĮ „Registrų centras“ paslaugos buvo teikiamos neatlygintinai.
6. VĮ „Registrų centras“, siekdamas taikiai išspręsti tarp šalių susiklosčiusią situaciją, pateikė UAB „EME Solution“ 2018 m. spalio 9 d. pretenziją „Dėl atsiskaitymo už faktiškai suteiktas paslaugas“, tačiau į minėtą pretenziją UAB „EME Solution“ atsakymo nepateikė.
7. Ieškovės nuomone, tarp šalių galėjo susiklostyti bendradarbiavimo ar panaudos teisiniai santykiai nėra pagrindo, kadangi hostingo paslaugų teikimui yra naudojamas valstybės ilgalaikis materialusis turtas (serverių resursai: procesoriaus branduolys, operatyvioji atmintis, diskinė saugykla, diskinė saugykla spartesniame standžiajame diske). Valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti viešąjį interesą. UAB „EME Solution“ nepagrįstai sutaupė, nemokėdama už naudojimąsi virtualiais serveriais (hostingo paslaugas), dėl to VĮ „Registrų centras“ patyrė nuostolių (negavo 141 091,36 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) pajamų). Tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis ir nėra jokio kito teisinio pagrindo UAB „EME Solution“ praturtėjimui atsirasti, tarp VĮ „Registrų centras“ nuostolių ir UAB „EME Solution“ nepagrįsto praturtėjimo yra priežastinis ryšys.
8. Ieškovė pažymėjo, kad tikslaus ieškovės resursų naudojimo nustatyti nebūtina ir neįmanoma, nes atsakovei sąskaita pateikta ne už resursų naudojimą, o už resursų išskyrimą.
Šalies argumentai
9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostęs tarpusavio bendradarbiavimo principas – ieškovė teiks neatlygintines hostingo paslaugas, o atsakovė nereikalaus iš ieškovės teikiamos transakcijų paslaugos mokesčio, dėl ko ieškovė net iš šios paslaugos uždirbo, kadangi gaudama neatlygintinai paslaugą ji ją perpardavinėjo kitiems savo klientams, iš kurių ėmė mokestį.
10. 2019 m. sausio 8 d. atsakovė gavo PVM sąskaitą faktūrą Nr. RKL0070538 bei nepasirašytą raštą be numerių ir datų „Dėl sąskaitos apmokėjimo už suteiktas paslaugas“. Atsakydama į raštą bei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė paprašė ieškovės paaiškinti ir detalizuoti, už kokias suteiktas paslaugas ir pagal kokius įkainius prašoma atlyginti, tačiau aiškaus atsakymo ieškovė taip ir nesuformulavo, paskaičiavimų ir įkainių nepateikė, todėl atsakovė mano, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė VĮ „Registrų centras“ iš atsakovės UAB „EME Solution“ 141 091,36 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 033 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat įpareigojo UAB „EME Solution“ iškelti jai priklausančius virtualius serverius iš VĮ „Registrų centras“ infrastruktūros.
12. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, nusprendė, kad egzistuoja visos prielaidos konstatuoti nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita ir ieškinį tenkinti.
13. Sprendime pažymėta, kad teigti, jog tarp šalių buvo susiklostęs bendradarbiavimas, kurio pagrindu ieškovė teikė atsakovei neatlygintinas hostingo paslaugas, o atsakovė savo ruožtu nereikalavo iš ieškovės teikiamos transakcijų paslaugos mokesčio ir dėl to pripažinti, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, nėra pagrindo. Tiek ieškovės valdomo turto teisinis statusas (valstybės turtas), tiek ir byloje esantys įrodymai apie nustatytus hostingo paslaugų įkainius leidžia teigti, kad ieškovės atsakovei teikiamos paslaugos turėjo būti apmokamos.
14. Teismas nusprendė, kad ieškovės tarnybiniame pranešime esantys skaičiavimai laikytini pakankamu pagrindu ieškinio sumai pagrįsti, ir, priešingai nei reikalauja atsakovė, tikslaus ieškovės resursų naudojimo nustatyti nebūtina, nes sąskaita išrašyta ne už resursų naudojimą, o už resursų išskyrimą.
15. Nustatęs, kad UAB „EME Solution“ nepagrįstai sutaupė, nemokėdama už naudojimąsi virtualiais serveriais (hostingo paslaugas), o VĮ „Registrų centras“ patyrė nuostolių (negavo pajamų), be to, buvo užimti valstybei priklausančių serverių resursai, kurie galėjo būti panaudojami kitoms reikmėms, teismas nusprendė, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė UAB „EME Solution“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Teismo sprendimas yra šališkas, priimtas neatsižvelgus į atsakovės pateiktus įrodymus, atsisakius priimti jos priešieškinį bei ignoruojant tai, kad ieškovė nepateikė atsakovės reikalaujamų duomenų, kurie pagrįstų prašomos priteisti sumos apskaičiavimą ir atsakovei suteiktų paslaugų kiekius. Atsakovė pažymi, kad 2014 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. V-1 „Dėl hosting“ buvo skirtas tik viešajam sektoriui, todėl jo pagrindu ieškovas neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti iš atsakovės priteistinos skolos sumos.
18.2. Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo (atsakovės įranga buvo perduota ir ieškovės patalpose veikė pačios ieškovės prašymu ir iniciatyva) bei ieškovei neįrodžius kitų prielaidų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, ieškinys turėjo būti atmestas, o to nepadarius sprendimas turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.
Atsiliepimas
19. Ieškovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
20.1. Atsakovės teiginiai dėl teismo šališkumo ir netinkamo įrodymų įvertinimo niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje esančiai situacijai, nes ieškovė, teismo reikalavimu, pateikė visus prašomos priteisti skolos sumai pagrįsti būtinus duomenis.
20.2. Iš atsakovės buvo prašoma priteisti sumą, kurią sudarė ieškovės atsakovei išskirtų resursų nuomos paslaugos kaina, o ne mokestis už atsakovės sunaudotus resursus, dėl to atsakovės reikalavimas pagrįsti, kiek resursų buvo sunaudota, laikytinas nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Ginčijamu teismo sprendimu nustatytos visos prielaidos atsakovės nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti, o tai, kad atsakovė sau palankia linkme dėsto bylos faktines aplinkybes, nepaneigia pagrįsto ir teismų praktiką atitinkančio teismo sprendimo teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
22. Nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ viešojo pirkimo komisija organizavo ir atliko SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu serverio nuomos paslaugų pirkimą apklausos būdu. Viešojo pirkimo komisijos 2010 m. lapkričio 3 d. priimtu sprendimu UAB „EME Solution“ pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu sąlygose numatytus reikalavimus, todėl 2010 m. lapkričio 9 d. tarp VĮ „Registrų centras“ ir UAB „EME Solution“ buvo sudaryta paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VPS-57 (toliau ir – Sutartis) (2 t., b. l. 180–186).
23. Sutartimi nuomotojas (UAB „EME Solution“) įsipareigojo nuomininkui (VĮ „Registrų centras“) išnuomoti serverio SmartTrust OTA DP licenciją naudoti programinę įrangą SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu (toliau – programinė įranga) ir teikti susijusias priežiūros paslaugas, o nuomininkas – už programinę įrangą ir teikiamas paslaugas mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį (Sutarties 1 punktas, 2 t., b. l. 180). Be to, Sutarties 11.6 punktu nuomininkas (VĮ „Registrų centras“) įsipareigojo suteikti galimybę nuomotojui (UAB „EME Solution“) neatlygintinai naudotis darbo vieta, darbo priemonėmis ir kitais ištekliais, kurių reikia programinės įrangos priežiūros ir atnaujinimo paslaugoms atlikti (2 t., b. l. 182) (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartyje 11 punktas įvardintas kaip „Nuomotojo įsipareigojimai“ nors savo esme šis punktas nustato Nuomininko pareigas, todėl teisėjų kolegija šio Sutarties straipsnio įvardijimą laiko rašymo apsirikimu ir Sutarties 11 straipsnio nuostatas traktuoja kaip apibrėžiančias nuomininko įsipareigojimus). Ieškovės teigimu, šalis siejantys sutartiniai įsipareigojimai pasibaigė 2014 metų birželio mėnesį, kai UAB „EME Solution“ SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu serverio nuomos paslaugas mobiliojo ryšio operatoriams pradėjo teikti tiesiogiai. Tačiau, nepaisant to, kad sutartiniai santykiai tarp šalių, kurių pagrindu atsakovei buvo leista neatlygintinai naudotis ieškovės virtualiais serveriais, pasibaigė, atsakovė toliau naudojasi ieškovės virtualiais serveriais, nemokėdama už jų nuomą. Ši aplinkybė yra užfiksuota ieškovės darbuotojų tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 32–34), atsakovė fakto, kad neatlygintinai naudojasi VĮ „Registrų centras“ virtualiais serveriais bei atitinkamais moduliais, neneigia (1 t., b. l. 35–36).
24. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo prašo taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, kompensuoti jos nurodytus praradimus (negautas pajamas už virtualių serverių nuomą), atsakovei neatlygintinai naudojantis jos virtualiais serveriais.
Dėl sąlygų, taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, egzistavimo
25. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė visų sąlygų, leidžiančių konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita, egzistavimą ir ieškovės reikalavimus tenkino. Atsakovė nesutinka šiomis teismo išvadomis ir ginčija iš esmės visų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti egzistavimą, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus, pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.
28. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 23 punktas). Todėl, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 25 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis ieškovės virtualiais serverių resursais atsakovė neturėjo, kadangi šalis siejantys sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis ieškovės virtualiais serveriais (Sutarties 11.6 punktas), pasibaigė 2014 metų birželio mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas). Atsakovė, siekdama paneigti šią ieškovės įrodinėjamą aplinkybę (kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis ieškovės virtualiais serveriais), bylos nagrinėjimo metu teigė, jog tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio bendradarbiavimo santykiai, kuriems esant tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovė teiks neatlygintines hostingo (virtualių serverių nuomos) paslaugas, o atsakovė nereikalaus iš ieškovės teikiamos transakcijų paslaugos mokesčio.
30. Teisėjų kolegija, vertindama šių atsakovės įrodinėjamų aplinkybių pagrįstumą, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje yra valstybės įmonė (2 t., b. l. 24). Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl jai perduotas valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalis), bei laikantis įstatyme įtvirtintų principų.
31. VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-686/2017, 17 punktas), dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų – valstybės (savivaldybės) – savitumo ir objekto – valstybės (savivaldybės) turto – specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikomos CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-695/2018, 43 punktas).
33. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o visuomeninės naudos principas be kita ko reiškia ir tai, kad valstybės turtas turi būti naudojamas racionaliai, siekiant maksimalios naudos bei užtikrinant visų ūkio subjektų lygiateisiškumą, todėl sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020, 55 punktas ir jame nurodyta praktika).
34. Šiuo atveju atsakovė įrodinėja, kad ją ir ieškovę siejo žodinis susitarimas dėl bendradarbiavimo, kurio pagrindu jai buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis ieškovės virtualiais serveriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės dėstomos aplinkybės nepatvirtina sutartinių santykių tarp šalių, kadangi toks valstybės turto perleidimo (nuomos) būdas (žodinis susitarimas) nenumatytas VSTVNDĮ bei prieštarauja visuomeninės naudos principui. Atsakovei siekiant pagrįsti sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą kilo pareiga pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų, kad valstybės turtu jai buvo suteikta teisė naudotis įstatyme nustatytu pagrindu ir tvarka. Tokių įrodymų nepateikus, ir, remiantis byloje esančiais šalių paaiškinimais, nustačius, kad sutartiniai santykiai tarp šalių, kurių pagrindu atsakovei buvo leista naudotis ieškovės virtualiais serveriais, yra pasibaigę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju ieškovės turtu (virtualiais serveriais) atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo.
35. Atsakovė pažymi, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi ieškovės įranga naudojosi jos sutikimu ir iniciatyva. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo dėl to, kad atsakovei 2010 – 2014 metais buvo suteikta teisė naudotis ieškovės virtualiais serveriais, nėra, kadangi tokios buvo šalis siejančių sutartiniai santykių sąlygos. Tačiau sutartiniams santykiams pasibaigus ir nesant kito teisinio pagrindo atsakovei naudotis ieškovės turtu (turtiniais resursais), atsakovė privalėjo nutraukti tolesnį ieškovės turto eksploatavimą. Atsakovės veiksmų neteisėtumas nepagrįsto praturtėjimo prasme siejamas ne su ieškovės turto nuoma 2010 – 2014 metais, bet su jo tolimesniu naudojimu pasibaigus šalis siejantiems sutartiniams santykiams, kurie, neįrodžius teisinio pagrindo, laikytini neteisėtais ir sudarančiais pagrindą taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
36. Be teisinio pagrindo nebuvimo, kita teisiškai reikšminga sąlyga taikyti CK 6.242 straipsnyje reglamentuotą institutą yra atsakovo praturtėjimo faktas. Pagal CK 6.242 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas gali būti tais atvejais, kai asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtą kito asmens sąskaita, pvz., neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar ištekliais, per klaidą gauna ne jam skirtą turtą. Praturtėjimas gali būti įvertintas gauto turto verte, nevykdytų mokėjimų už naudojimąsi turtu apimtimi, sutaupymo suma neturint išlaidų ir kitaip. Ši kategorija aiškintina kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimą, už suteiktas paslaugas ar kitokią naudą, už kurią turi būti atlyginta. Šiuo aspektu turi būti nustatyta, ar buvo pagrindas atlyginti už gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 29 punktas).
37. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 31 punkte aptartais valstybinio turto naudojimosi principais, bei atsižvelgusi į ieškovės pateiktus įrodymus apie valstybės įmonėje taikytus ir taikomus virtualaus serverio nuomos paslaugų įkainius (1 t., b. l. 23, 91), laiko, kad ieškovės serverių nuoma turėjo būti atlygintinė, todėl konstatavus faktą, kad atsakovė nuo 2014 m. birželio mėnesio neatlygintinai naudojosi ieškovės virtualiais serveriais, yra pagrindas spręsti dėl atlyginimo už naudojimąsi turtu priteisimo.
38. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, nuo 2014 metų liepos mėnesio be teisinio pagrindo naudodama ieškovės virtualių serverių resursus, gavo turtinę naudą, kuri sudaro 141 091,36 Eur (116 604,43 Eur plius PVM), t. y. sutaupė nemokėdama už nurodyto turto nuomą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti sumos pagrįstumą. Atsakovė, apeliaciniame skunde ginčydama šias teismo išvadas, kelia įrodymų, kuriais remiantis buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma, tinkamumo klausimą bei teigia, kad teismas, netenkinęs atsakovės prašymo išreikalauti iš ieškovės duomenis, kurių pagrindu ji apskaičiavo prašomą priteisti sumą, bei nepriėmęs priešieškinio, buvo šališkas.
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl argumentų, kuriais išsakomos abejonės teismo nešališkumu bei keliamas atsakovės procesinių teisių įrodinėjimo procese (ne)užtikrinimo klausimas, pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo bei atsisakęs priimti priešieškinį, buvo šališkas ir pažeidė atsakovės procesines teises. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei pateikus prašymą išduoti teismo leidimą įrodymams iš ieškovės išreikalauti (1 t., b. l. 182–183), ieškovė kartu su dubliku pateikė atsakovės prašomus išreikalauti duomenis, kuriais, be kita ko, ji grindė prašomos priteisti sumos apskaičiavimą (2 t., b. l. 41, 43–46, 48), todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo CPK 199 straipsnio tvarka papildomai vertinti atsakovės prašymo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog atsakovės netenkino ieškovės, vykdant atsakovės prašymą, pateikti duomenys ar pateiktos informacijos išsamumas, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės procesinių teisių pažeidimą ar teismo šališkumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės procesinėms teisėms įtakos neturėjo ir teismo atsisakymas priimti priešieškinį, kadangi toks atsisakymas neužkirto kelio atsakovei kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovei dėl skolos priteisimo, t. y. reikalavimą pareikšti atskiroje civilinėje byloje. Kaip nustatyta remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tokia teise atsakovė nepasinaudojo. Remiantis išdėstytu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir atsakovės procesinių teisių pažeidimo atmestini kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
40. Vertindama skundo argumentus, kuriais abejojama dėl ieškovės įrodymų, kuriais ji grindė prašomos priteisti sumos pagrįstumą, pakankamumo ir įrodomosios reikšmės teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė, apskaičiuodama negautų pajamų sumą, rėmėsi tarnybiniame pranešime pateiktais skaičiavimais dėl atsakovei ginčo laikotarpiu išskirto resursų kiekio (1 t., b. l. 46–49) bei VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. v-1 „Dėl Gosing“ patvirtintais virtualių serverių nuomos (hosting) įkainiais. Remiantis šiais duomenimis ieškovė teigė, kad atsakovės gauta turtinė nauda, kurią prašoma priteisti, sudaro 141 091,36 Eur (116 604,43 Eur plius PVM). Atsakovė pažymėjo, kad nurodytas įsakymas nustatė virtualių serverių nuomos (hosting) paslaugų viešajam sektoriui kainas, todėl šiame įsakyme nustatytais įkainiais apskaičiuojant iš atsakovės prašomą priteisti sumą remiamasi nepagrįstai.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši apeliantės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti neįrodytu atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita fakto ir naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė, įgyvendindama teisę kreiptis į teismą, yra laisva pasirinkti savo pažeistos teisės gynybos būdą bei savo nuožiūra teikti teismui įrodymus, kurie jos vertinimu, pagrindžia byloje reiškiamus reikalavimus. Įvertinusi, kad aptariamu ginčo laikotarpiu (nuo 2014 metų birželio mėnesio iki 2018 metų) įkainius už virtualių serverių nuomą nustatė 2014 m. sausio 2 d. įsakymas, juo vadovavosi apskaičiuodama prašomą priteisti iš atsakovės sumą. Ieškovė, teikdama paslaugas viešajam sektoriui, dėl jo teikiamų paslaugų specifikos (viešasis sektorius teikia viešąsias prekes ir paslaugas dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam), gali nustatyti teikiamų paslaugų kainas, kurios nebūtų tapačios privačiam sektoriui teikiamų paslaugų įkainiams, tačiau, ieškovės pasirinkta pozicija atsakovei skaičiuoti prašomas priteisti sumas už nepagrįstą naudojimąsi virtualiais serveriais, taikant įkainius, nustatytus viešajam sektoriui, nepaneigia jos reikalavimo pagrįstumo ir teisės vadovaujantis šiuo norminiu aktu apskaičiuoti prašomą priteisti sumą. Tikėtina, kad analogiškų paslaugų teikimas privačiam sektoriui būtų brangesnis, tačiau tai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
42. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio mėnesį priėmus naują įsakymą „Dėl virtualių serverių prieglobos (hosting) paslaugos kainos nustatymo“, 2014 metų įsakyme buvusi išlyga dėl įkainių nustatymo viešajam sektoriui (2014 metų įsakymo 1.2. punktas) buvo pripažinta netekusi galios (1 t., b. l. 91), kas sudaro pagrindą teigti, kad 2014 metų įsakymo, kuriuo vadovaujantis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, išlyga dėl įkainių taikymo konkrečiam sektoriui, nebuvo esminė šio įsakymo taikymo sąlyga.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė teismo sprendimu priteistos sumos iš esmės neginčija, skundo argumentai susiję tik su tuo, kad ieškovei, atsakovės teigimu, nepateikus tikslių skaičiavimų apie tai, kiek ir kokių paslaugų buvo suteikta, įvertinti prašomos priteisti sumos pagrįstumo neįmanoma. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir mano, kad pateikti informaciją apie tai, kokį kiekį virtualių serverių duomenų naudojo atsakovė, nėra galimybių, kadangi atsakovei buvo išskirtas atitinkamas ieškovės virtualių serverių resursų kiekis ir būtent už jo rezervavimą atsakovei, o ne už faktinį išskirtų resursų naudojimą, buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma. Todėl, įvertinus teikiamos paslaugos specifiškumą bei atsižvelgus į ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius prašomos priteisti sumos apskaičiavimą (tarnybinį pranešimą su detaliais atsakovei suteiktų resursų kiekiais (1 t., b. l. 46–49) bei 2014 m. sausio 2 d. įsakymą (1 t., b. l. 23), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė ir antrosios sąlygos – atsakovo praturtėjimo faktą, egzistavimą, bei teisėtomis priemonėmis pagrindė prašomos priteisti sumos apskaičiavimą.
44. Apibendrindama nurodytus motyvus teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė, neatlygintinai naudodama ieškovės serverių resursus, sutaupė, nes nepatyrė naudojimosi virtualiais serveriais išlaidų. Toks sutaupymas, kai nėra teisinio pagrindo teikti paslaugas atsakovei neatlygintinai, laikytinas nepagrįstu, o atsakovė – nepagrįstai praturtėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2018 m. pabaigos) ieškovė negavo užmokesčio už jos virtualių serverių resursų naudojimą, atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita ir tarp atsakovės sutaupymo ir ieškovės turtinės naudos negavimo egzistuoja priežastinis ryšys.
45. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta aplinkybė dėl ieškovės teisinio statuso (valstybės įmonė) bei tai, kad ieškovė, paaiškėjus faktui, kad atsakovė išnykus teisiniam pagrindui toliau naudoja ieškovės virtualių serverių resursus, ėmėsi aktyvių veiksmų ginčo situacijai sureguliuoti (teikė pretenzijas atsakovei, siūlė sudaryti sutartį (1 t., b. l. 17–22, 27–29, 82–89) rodo, kad ieškovė neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos bei neturi galimybių apginti savo teises kitais teisių gynimo būdais. Todėl, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.
46. Skundžiamas sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl jų, teisingai pritaikius nagrinėjamą ginčą reglamentuojančias teisės normas bei atsižvelgus į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apeliantės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.