Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EME Solution“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės Valstybės įmonės Registrų centro prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2724-392/2019 pagal ieškovės Valstybės įmonės Registrų centras ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VĮ Registrų centras 2019-02-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: priteisti ieškovei VĮ Registrų centras iš atsakovės UAB „EME Solution“ už faktiškai suteiktas hostingo (virtualių serverių talpinimo) paslaugas 141 091,36 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 033 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

2. Ieškovė 2019-02-28 pateikė patikslintą ieškinį, papildomai prašydama teismo įpareigoti atsakovę UAB „EME Solution“ iškelti virtualius serverius iš ieškovės VĮ Registrų centras infrastruktūros.

3. Nurodė, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2010 metų iki 2014 metų pirko iš atsakovės SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu serverio nuomos paslaugas, kurios buvo teikiamos mobiliojo ryšio operatoriams mobilaus parašo išdavimui, palaikymui ir aptarnavimui (mobiliojo ryšio operatoriams parduodama mobiliojo parašo sertifikatai ir infrastruktūra jos palaikymui), todėl atsakovei UAB „EME Solution“ buvo leista naudotis ieškovės VĮ Registrų centras virtualiais serveriais. Nuo 2014 metų atsakovė SIM kortelių valdymui nuotoliniu būdu paslaugas mobiliojo ryšio operatoriams pradėjo teikti tiesiogiai, toliau naudodamasi VĮ Registrų centras virtualiais serveriais ir už juos nemokėdama.

4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „EME Solution“ 141 091,36 Eur vertės turtą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, didele ieškinio suma, kuri gerokai viršija atsakovės įstatinio kapitalo dydį, o tai leidžia preziumuoti sprendimo neįvykdymo riziką ir atsakovės nesąžiningumą, ši gali perleisti turtą, siekdama išvengti išieškojimo. Nesąžiningumas ieškinyje taip pat grindžiamas atsakovės vengimu bendradarbiauti ir atsiskaityti su ieškove.

5. Ieškovės teigimu, nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei ir ši turėtų pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, kad jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-13 nutartimi ieškovės VĮ Registrų centras turtinių reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei UAB „EME Solution“ nuosavybės teise priklausantį neapsunkintą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį 141 092 Eur vertės turtą, o neapsunkinto turto neradus, areštavo atsakovei priklausančias lėšas ir apsunkintą turtą; leido iš areštuotų lėšų, jei nėra kitų, mokėti mokesčius valstybei, darbo užmokestį bei atsiskaityti su ieškove.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, kitaip tariant, ieškinio priėmimo metu nenustatyta, kad ieškinio patenkinti būtų neįmanoma.

8. Teismas aptarė atsakovės viešai pateikto 2017 metų balanso duomenis, nurodęs, kad jos turtą sudaro 539 159 Eur, iš jo trumpalaikis turtas – 503 773 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 365 223 Eur. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis nėra gera, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „EME Solution“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-02-13 nutartį ir šia nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Klausimas, kad ieškinys dėl tariamo nepagrįsto praturtėjimo šioje (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) stadijoje preliminariai (prima facie) yra pagrįstas, nekyla, tačiau vien preliminarus pareikšto reikalavimo pagrįstumas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nenustatyta kita būtinoji jų taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

9.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, neapribojus atsakovei galimybės disponuoti jos turimu turtu. Todėl teismo pozicija taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai nesiremiama jokiu ieškovės pateiktu įrodymu ar argumentu, yra neteisėta, neteisinga ir pažeidžianti visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) principus.

9.3. Ieškovė, atsižvelgiant į aktualius Lietuvos apeliacinio teismo praktikos išaiškinimus, nepateikė ir jokių duomenų apie atsakovės nuosavybės teise turimo turto perleidimą ar siekimą jį perleisti, t. y. neįrodė nesąžiningų atsakovės veiksmų, nors tokia aplinkybė nepreziumuojama ir ją įrodyti turėtų ieškovė.

9.4. Teismas neatsižvelgė į reikalavimą nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo, nenurodė teisinių argumentų, kuriais remdamasis taiko tokias priemones.

10. Ieškovė VĮ Registrų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas pagrįstai vertino, kad prašoma priteisti suma, atsižvelgus į atsakovės finansines galimybes, yra didelė. Atsakovė nepaneigė, kad ji turi pakankamai turto ir nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

10.2. Atsakovės nesąžiningas elgesys pasireiškė tuo, kad ji naudojosi valstybės resursais siekdama gauti asmeninės naudos. Be to, ieškovė iš su atsakove verslo santykius palaikančių asmenų gavo informaciją, kad atsakovės atstovas jiems nurodęs pinigus už pačios atsakovės suteiktas paslaugas pervesti ne į atsakovės, o į kitos bendrovės – UAB „Future cash systems“ banko sąskaitą. Pastarosios bendrovės vadovas M. Ž. vadovauja ir atsakovės bendrovei. Tokiu elgesiu demonstruojamas piktybiškas nusistatymas ir jau pradėtas realizuoti siekis sumažinti turtą ir / ar paslėpti gaunamas pajamas.

10.3. Ieškovei po ieškinio pareiškimo paaiškėjo ir tokia nauja aplinkybė, kad atsakovės atstovu tapo buvęs ieškovės darbuotojas. Ši aplinkybė taip pat didina nesąžiningo atsakovės elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo išrašą iš UAB „Creditinfo Lietuva“, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018 metų bendrovės balansą, duomenis apie VĮ Registrų centras skolas, savo 2019-01-27 atsakymo ieškovei VĮ Registrų centrui kopiją, ieškovės VĮ Registrų centras 2019-02-12 rašto kopiją, šalių 2019-02-11 pasirašytos sutarties nuorašą ir jos priedus. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujienų agentūros „BNS“ straipsnio nuorašą, VĮ Registrų centras 2019-03-01 išrašą, VĮ Registrų centras darbuotojos 2019-03-06 tarnybinį pranešimą.

12. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nei prašo pridėti prie bylos medžiagos naujus įrodymus, nei nurodo kurias nors aplinkybes ar argumentus, kodėl prie atskirojo skundo pridedamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pridėtų prie skundo įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

14. Kaip matyti iš ieškovės prašymo taikyti apeliantės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių institutą, suformuluoto pradiniame ieškinyje, tokių prevencinių priemonių taikymo poreikis buvo siejamas su didele ieškinio reikalavimo suma, gerokai viršijančia apeliantės įstatinio kapitalo dydį, ir dėl šios priežasties prognozuojama sprendimo neįvykdymo rizika, apeliantei galimai sieksiant perleisti arba paslėpti turtą / pinigines lėšas ir taip išvengti būsimo išieškojimo. Pateikdama su atsiliepimu naujus įrodymus, ieškovė prašo juos priimti bei įvardija argumentus, kodėl būtinybė teikti į bylą naujus duomenis, papildomai pagrindžiančius apeliantės nesąžiningumą, atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo – šių duomenų, patvirtinančius buvusio ieškovės darbuotojo ir apeliantės ryšius, taip pat apeliantės ketinimus ir veiksmus, kurių ši ėmėsi po ieškovės inicijuotos civilinės bylos iškėlimo, lemiančius dar labiau padidėjusią nesąžiningo apeliantės elgesio riziką, ieškovė anksčiau neturėjo (jų nebuvo).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – jos darbuotojos 2019-03-06 tarnybinis pranešimas, surašytas 2019-02-28 įvykusio telefoninio pokalbio su UAB „Tele2“ darbuotoju pagrindu, 2019-03-01 parengtas išplėstinis išrašas (su istorija) apie minėtos UAB „Future cash systems“ sąsajas su apeliante, yra gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, į aplinkybę, kad tokių duomenų poreikis atsirado siekiant pateikti atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus, kad jokių duomenų, liudijančių apeliantės nesąžiningumą, nesama, konstatuoja vėliau atsiradusią būtinybę juos pateikti ir šiuos įrodymus priimta. Tačiau straipsnių iš spaudos leidinių ar internetinių portalų publikacijos nėra priskiriamos prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str.), todėl naujienų agentūros „BNS“ straipsnio kopijos, kaip naujo įrodymo, prijungimo prie bylos medžiagos klausimas nesprendžiamas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui buvimo

16. Kaip buvo nurodyta, apeliantė savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi, kuria jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, grindžia tik tokiais argumentais, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t . y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, buvimo, taip pat skundą grindžia pritaikytų jai ribojimų neproporcingumu. Todėl dėl atskiruoju skundu neginčijamos kitos sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisakys.

17. Pažymėtina tik tiek, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su teismo pozicija, jog tikėtinai palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo galimybė nebuvo paneigta, juolab kai jau yra priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo visiškai patenkintas. Ir nors šis dėl šalių ginčo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau vien tai, kad bylą išnagrinėjus iš esmės ieškinys buvo patenkintinas, papildomai leidžia įsitikinti ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo buvimu, o tai reiškia, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną buvo nustatyta teisingai.

18. Įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas toliau turi spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais tokius atskirojo skundo argumentus, kad į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti visiškai jokie duomenys, jog apeliantė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks ateityje veiksmus, kuriais sieks sumažinti savo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, kitaip tariant, patvirtinantys jos galimą nesąžiningumą. Sutiktina su apeliantės pozicija tik tuo aspektu, kad tokių argumentų, susijusių su apeliantės buvusio ar esamo elgesio įvertinimu sąžiningumo kontekste, aiškiai stokojama skundžiamojoje teismo nutartyje.

19. Teismas grėsmę sprendimo įvykdymui susiejo su vienintele aplinkybe – apeliantės turtine padėtimi, kurią įvertino pagal 2017 metų balanso duomenis. Tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, taikant itin varžančias juridinio asmens veiklą, ne tik aiškiai nepakankama, bet ir neatitinka aktualių Lietuvos apeliacinio teismo pastarųjų kelerių metų išaiškinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo išimtinumo ir jo taikymo sąlygų argumentavimo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, skolininko turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai įvertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms ar, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui.

20. Naujausioje ir jau suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą buvo išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų arba įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, turi būti pateikti duomenys, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies iki bylos iškėlimo atlikti veiksmai, tiek ir veiksmai, atlikti prasidėjus bylos procesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

21. Sutiktina ir su tokiais apeliantės argumentais, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, tačiau, priešingai nei tvirtina apeliantė, ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tuo metu jai žinomus faktus bei aplinkybes, leidžiančias prognozuoti galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, tik teismas jų neįvertino ir apeliantės sąžiningumo kontekste neaptarė. Ieškovė nurodė, kad apeliantė ilgą laiką neatlygintinai naudojosi jai nepriklausančiu turtu, tačiau vengė bendradarbiauti dėl atsiskaitymo už šį naudojimąsi, taip pat nurodė, kad apeliantės įstatinis kapitalas itin mažas, ji teturi vieną darbuotoją, o ieškinio suma pakankamai reikšminga, taigi apeliantė gali imtis atitinkamų veiksmų ir siekti paslėpti savo turtą nuo būsimo išieškojimo.

22. Atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus, kad jokių konkrečių faktinių duomenų, liudijančių apeliantei nuosavybės teise turimo turto perleidimą ar siekimą jį perleisti, ji nėra į bylą pateikusi, ieškovė kartu su atsiliepimu į šį skundą teikė ir papildomą informaciją, sudarančią pagrindą sutikti su jos pozicija dėl apeliantės nesąžiningumo ir galimo siekio vengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

23. Ieškovės darbuotojos 2019-03-06 tarnybiniame pranešime nurodoma apie apeliantės siūlymus telekomunikacijų bendrovei UAB „Tele2“ atsiskaityti už apeliantės suteiktas šia bendrovei paslaugas per tarpininkę UAB „Future cash systems“, pateikiant išrašytą atsiskaitymui PVM sąskaitą faktūrą ne apeliantės, o šios bendrovės vardu, taip pat apie siūlymą sudaryti sutartį dėl paslaugų teikimo su UAB „Future cash systems“ vietoje buvusios sutarties šalies (t. y. apeliantės). Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad apeliantė nuo 2019-02-22 yra tapusi UAB „Future cash systems“ vienintele akcininke, nuo tos pačios dienos jai vadovauja M. Ž., kuris kartu yra ir apeliantės vadovas.

24. Nurodyti duomenys, be kita ko, ir apie abiejų bendrovių sąsajas, leidžia sutikti su ieškovės pozicija, kad apeliantė po civilinės bylos jai iškėlimo jau ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama paslėpti gaunamas pajamas ar perkelti verslą į kitą bendrovę. Todėl labiau tikėtina, nei netikėtina, kad ir ateityje apeliantė gali imtis kurių nors nesąžiningų veiksmų savo mokumui sumažinti ir taip išvengti išieškojimo, ypač atsižvelgiant į ieškovės akcentuojamą apeliantės bendrovės įstatinio kapitalo dydį bei turimo turto sudėtį, aptartą skundžiamoje nutartyje (pagrindinę jo dalį sudaro trumpalaikis turtas).

25. Tokiu atveju aptarti duomenys apie buvusį ir prognozuojamą ateityje apeliantės elgesį pagrįstai leidžia suabejoti jos sąžiningumu ir, atitinkamai, nepaneigia teismo konstatuotos sprendimo neįvykdymo rizikos, o kartu ir poreikio, iki ginčas bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, užtikrinti ieškovės reikalavimus laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nors skundžiama teismo nutartis nėra pakankamai argumentuota ir su tokiu atskirajame skunde įvardijamu CPK pažeidimu sutiktina, vien dėl šios priežasties jos panaikinimo klausimas nekyla, nes šiuos nutarties trūkumus ištaisė apeliacinės instancijos teismas (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

26. Pasisakant dėl tokių atskirojo skundo argumentų, kad teismo taikyti ribojimai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą, pažymėtina, kad teismas nustatė taikomų suvaržymų eiliškumą ir pirmiausiai nurodė areštuoti apeliantei priklausantį kitą turtą, ir tik šio turto nesant ar jo nepakankant nurodė areštuoti pinigines lėšas. Vadinasi, teismas taikė mažiausiai varžančiais apeliantės interesus priemonės, kartu užtikrindamas realią galimybę ateityje įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą. Be to, apeliantės ūkinė komercinė veikla nėra visiškai suvaržyta, nes teismas leido iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams bei atsiskaityti su ieškove. Apeliantė turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nurodytoms operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.).

27. Apeliantei nepaneigus skundžiamoje nutartyje konstatuotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, ši nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Paprastai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas kai yra vertinamas teismo priimtų tarpinių nutarčių, taip pat ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstumas bei teisėtumas, nes dar nėra CPK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos (šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas). Tačiau šiuo konkrečiu atveju ginčas jau yra išspręstas, tik dar neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019-07-04 sprendimu. Todėl bylinėjimosi išlaidų, atsiradusiu dėl šio apeliacinio proceso, klausimas taip pat aptartinas.

29. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Tačiau procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą, sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl už tokį procesinį dokumentą mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 38 Eur (50 Eur x 75 proc.), o ne 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliantei grąžintina žyminio mokesčio permoka, t. y. 12 Eur (50 Eur – 38 Eur), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 3 d.).

30. Apeliantė prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikusi įrodymus tik apie sumokėtą žyminį mokestį, kurio dalis, kaip minėta, jai grąžintina. Kadangi apeliantės atskirasis skundas nėra tenkinamas, turėtos žyminio mokesčio išlaidos jai negali būti kompensuotos (CPK 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „EME Solution“, juridinio asmens kodas 302488448), 12 Eur (dvylika eurų) dydžio žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2019 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02181659.