Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-08-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-6253-541/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
e2YT-6253-541/2024
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00738-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
K. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, N. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6253-541/2024Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00738-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 29 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir N. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. priėmė palikimą po sutuoktinės A. V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Nurodė, kad A. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. V. B., kuri vaikų nebuvo susilaukusi. Santuokos metu sutuoktiniai A. B. ir A. V. B. įgijo butą/patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. V. B. mirė. Po A. V. B. mirties į notarų biurą kreipėsi testamentinė įpėdinė N. K.. Remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, suinteresuotas asmuo paveldėjo ½ dalį buto, likęs mirusiosios vardu registruotas turtas nebuvo paveldėtas, kas rodo, kad mirusioji suinteresuotam asmeniui testamentu paliko tik ½ dalį buto, o ne visą jai priklausantį turtą, dėl ko Žemės sklypai laikomi paveldėtinais pagal įstatymą. Nors A. V. B. sutuoktinis A. B. nesikreipė į notarą dėl paliko priėmimo (A. B. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto, dėl ko, pareiškėjos žiniomis A. B. suprato, jog jis tokiu būdu išreiškė valią priimti visų likusį turtą po sutuoktinės mirties), palikimą (Žemės sklypus) priėmė faktinio valdymo būdu ir jį valdė kaip savo – nuo pat sutuoktinės mirties prižiūrėjo jai priklausiusias Žemės sklypų dalis, reguliariai vykdavo juos apžiūrėti ir patikrinti, ar tretieji asmenys nėra padarę žalos, dirbo žemę, rūpinosi šiuo turtu kaip savo. (duomenys neskelbtini) A. B. mirė. Po A. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja, kuri turtą paveldėjo pagal testamentą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 8-ojo notaro biuro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (atitinkamai ir (duomenys neskelbtini). Oficialaus testamento, registro Nr. (duomenys neskelbtini), turinio), pareiškėja paveldėjo visą mirusiajam A. B. priklausiusį turtą, todėl, kaip įpėdinė, turi teisę reikšti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas siekiant pareiškėjai paveldėti visą A. B. priklausantį turtą. A. B. vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą – nuo pat sutuoktinės A. V. B. iki savo mirties, saugojo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtą – Žemės sklypų dalis, prižiūrėjo, rūpinosi kaip savo, palaikė tinkamos būklės, reguliariai atvykdavo apžiūrėti sklypų būklę, patikrinti, ar Žemės sklypų dalys nenuniokotos. Vienas žemės sklypas skirtas žemės ūkiui – šį žemės sklypą A. B. dirbo, kitas žemės sklypas skirtas miško ūkiui, nurodytu žemės sklypu A. B. rūpinosi netgi išrinkdamas medžius – sausuolius, surinkdavo išgriuvusius medžius, taigi, visą sutuoktinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė kaip savo. Pareiškėjos žiniomis kreipusis į notarų biurą po sutuoktinės mirties, asmuo laikė, jog jis išreiškė valią priimti visą mirusiajam priklausiusį turtą, A. B. dėl teisinių žinių trūkumo, galimai nesuprato, jog jam išduotas nuosavybės teisės paveldėjimo liudijimas nėra tapatu kreipimuisi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime su pareiškimu sutiko.

4. Suinteresuotas asmuo N. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. B. ir jo sutuoktinė A. V. B. santuokos metu įgijo butą/patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). A. V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinis A. B. – (duomenys neskelbtini). A. B. ir jo sutuoktinė A. V. B. vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) testamentu A. B. visą jam priklausantį turtą paliko pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) priimtas palikėjo A. B. palikimas. 2024 m. birželio 4 d. rašte Kauno miesto 8-ojo notaro biuro notaras Simonas Zagurskis nurodė, kad A. V. B. paveldėjimo byloje mirusiosios sutuoktinis A. B. palikimo pareiškimu nepriėmė, jam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išduotas N. K.. Po sutuoktinės A. V. B. mirties A. B. paėmė sutuoktinio paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo žemės sklypus, juos tvarkė, išlaikė, atlikinėjo būtinus ūkio darbus. Pareiškėja patvirtino, kad A. B. pradėjo mirusiosios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl A. B. teisės paveldėti savo sutuoktinės A. V. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

7. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad A. B. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės A. V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

9. Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. po savo sutuoktinės A. V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos K. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė