Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems bei įstatyminiams mažamečių nukentėjusiųjų A. A. ir I. A. atstovams G. B., A. A., A. B., jų atstovui advokatui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis Panevėžio vaikų lopšelyje – darželyje sargu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2015-12-27, apie 18.15 val., Prienų raj., Pakumprio k. ribose, kelio Kaunas – Prienai – Alytus 23-ame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „CHRYSLER VOYAGER”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 119 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 127 punktą, nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, t.y., būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta juosta priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu „SKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. B. ir automobiliu „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. J., važiavusiu paskui automobilį „SKODA OCTAVIA“, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „SKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei E. B. padarė odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairėje kaklo pusėje, krūtinėje, kairėje rankoje, priekinėje pilvo sienoje, klubų srityse, dešinėje blauzdoje, dešinės pusės 2,3,4 netiesioginius šonkaulių lūžius vidurinėje pažastinėje ir 5,6,7 šonkaulių lūžius priekinėje pažastinėje linijoje, kairės pusės 1,2,3,4,5 šonkaulių lūžius priekinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimais, krūtinkaulio vidinės plokštelės lūžį, krūtinės ir pilvo organų sumušimą su kraujosruvomis tarpuplaučio audiniuose ir plaučiuose, išorinio plonžarnės sluoksnio ir dalinio aklosios žarnos atplyšimo su lokalia kraujosruva dešiniame užpilvaplėviniame tarpe, uždarą dešinio vidinio kulkšnio lūžį, kuri nuo patirtos politraumos komplikacijų – abipusio pneumotorokso, trauminio peritonito pasekoje išsivysčius ūmiam pulmokardialiniam nepakankamumui, 2015-12-29. 07.00 val. mirė, keleivei I. A. padarė atvirą dešinio žastikaulio lūžimą, tai yra, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, vairuotojai G. B. padarė dešinės girnelės, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus, tai yra, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės girnelės, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, keleiviui A. A. padarė kairio voko ir kairio kelio žaizdas, dešinio alkūnkaulio lūžimą, kairės pusės VII, VIII šonkaulių lūžimus, pilvo sumušimą, tai yra, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio alkūnkaulio lūžimo, kairės pusė VII, VIII šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, keleivei A. A. padarė kasos sumušimą, pilvo sumušimą, pilvo sienos nubrozdinimą, tai yra, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „CHRYSLER VOYAGER”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei I. M. padarė dešinės pusės V-IX šonkaulių lūžimus, kairės VII šonkaulio lūžį, kairėje L1 skersinės ataugos, dešinėje L2/3 skersinių ataugų lūžius, pilvo sumušimą, kepenų plyšimą, pneumotoroksą, tai yra, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės V-IX šonkaulių lūžimų, kairės VII šonkaulio lūžimo, kairėje L1 skersinės ataugos, dešinėje L2/3 skersinių ataugų lūžių, pilvo sumušimo, kepenų plyšimo, pneumotorokso sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 181-182, I tomas) nustatyta, kad A. A. sveikatos sutrikdymo mastas, atsižvelgiant į tolimesnį nukentėjusiosios gydymąsi, nesikeis. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 190-191, I tomas) nustatyta, kad I. A. atviras dešinio žastikaulio lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (Klaipėdos apygardos teismo teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-462/2016).

Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik jei ji turi visus atitinkamos Lietuvos Respublikos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Vienas objektyviosios pusės požymių – priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Išvada dėl priežastinio ryšio daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti faktoriai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tačiau tokia padaryta veika turi būti būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Tuo atveju veiką reikia išskirti iš kitų aplinkybių ir, jei įvykiai toliau vystosi kaip ir vystęsi, ji negali būti pripažinta būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Kitaip tariant asmens veikos teisiniam vertinimui, t.y. ar padaryta veika laikytina nusikalstama ar ne, reikšmės turi tik būtinasis priežastinis ryšys, kuriam yra būdingas dėsningas vidinis reiškinių ryšys – kai tam tikromis sąlygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius.

BK 14 straipsnis numato, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik padarius nusikalstamą veiką tyčia ar dėl neatsargumo. Sutinkamai su BK 281 straipsnio 7 dalimi, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. BK 16 straipsnis nustato, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai. Byloje susirnkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad V. M. 2015-12-27, apie 18.15 val., Prienų raj., Pakumprio k. ribose, kelio Kaunas – Prienai – Alytus 23-ame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „CHRYSLER VOYAGER”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 119 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 127 punktą, nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, t.y., būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta juosta priešpriešai atvažiuojančiu automobiliu „SKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu G. B. ir automobiliu „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. J., važiavusiu paskui automobilį „SKODA OCTAVIA“, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „SKODA OCTAVIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė E. B. 2015-12-29 07.00 val. mirė, keleivei I. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, vairuotojai G. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleiviui A. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivei A. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „CHRYSLER VOYAGER”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei I. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė G. B. byloje pateikė 31000,00 Eur civilinį ieškinį (b.l. 4-6, III tomas). Civilinės ieškovės A. A. ir I. A., atstovaujamos įstatyminės atstovės G. B. byloje pateikė 8000,00 Eur civilinį ieškinį (b.l. 7-9, III tomas). Civilinis ieškovas A. B. byloje pateikė 25000,00 Eur civilinį ieškinį (b.l. 10-11, III tomas). Civilinis ieškovas A. A. byloje pateikė 6000,00 Eur civilinį ieškinį (b.l. 12-14, III tomas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. parodė, kad nukentėjusiųjų G. B., A. B., A. A., A. A., I. A. ir I. M. atsiprašė, su jais susitaikė, žalą atlygino (b.l. 56-60, III tomas), o nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pretenzijų kaltinamajam neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais, žalą jiems atlygino, nukentėjusieji pretenzijų kaltinamajam neturi (b.l. 50-60, III tomas), civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais.

Bausmės skyrimas

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

V. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamojo V. M. gynėja advokatė I. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra realus pagrindas taikyti BK 38 str., nes kaltinamasis kaltu prisipažino, žalą atlygino, charakterizuojamas teigiamai, yra doras asmuo, niekada nėra baustas pagal ATPK, turi šeimą, 3 vaikus, iš kurių vienas mažametis. Yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašo taikyti BK 38 str. ir kaltinamąjį V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiųjų atsatovas advokatas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis žalą atlygino, jo atstovaujamieji sutinka su tokiu atlyginimu, atleido, su juo susitaikė. Nėra jokio pagrindo nesutikti, kad būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Įvykio aplinkybės padarytos slidžiomis eismo sąlygomis, nėra nustatyta aplinkybių, kad viršijo greitį, kad būtų vairavęs neblaivus. Realus nubaudimas nereikalingas.

Prokurorė Gitana Kaupė teismo posėdžio metu nurodė, jog V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė visas aplinkybes, susijusias su šios nusikalstamos veikos padarymu. Prisipažįsta kaltu, gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Yra visi pagrindai atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. M. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikaltimos veikos visiškai pripažino, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė, atlygino padarytą žalą, nukentėjusiųjų atstovas advokatas R. V. teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino, nurodė, kad nukentėjusieji pretenzijų kaltinamajam neturi. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padarytos nusikalstama veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi sužalojęs nukentėjusiuosius. Kaltinamasis jauno amžiaus, nebaustas administracine tvarka (b.l. 77, II tomas), neteistas (b.l. 78, II tomas), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 80-83, II tomas), dirba Panevėžio R. Dembravos lopšelyje – darželyje „Smalsutis“ sargu (b.l. 84, II tomas), šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog V. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

V. M. paskirta kardomoji priemonė (b.l. 105-107, II tomas) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas bet kurioje BK 281 str. dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje žuvo žmogus, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, tačiau dėl nepakankamo atidumo esant blogoms eismo sąlygoms, sukėlė eismo įvykį, padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, tačiau teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo V. M. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiaisiais G. B., A. B., A. A., A. A., I. A. bei I. M. ir baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. B., A. B., A. A., A. A., I. A. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Išaiškinti V. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.