Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. M., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovui L. M., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės požiūris į šeimą bei vaikų auklėjimą yra pasikeitęs, ieškovė pasimokiusi iš savo klaidų ir šiuo metu geba pasirūpinti savo mažamete dukra. Ieškovė su dukra gyvena pas savo tėvus. Nepilnametis vaikas prisirišęs prie ieškovės, nepilnametės aplinka saugi, ieškovė dukra rūpinasi ir ją išlaiko pagal galimybes, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Bendrauti dukrai su tėvu nedraudžia, bendravimo tvarkos neprašo nustatyti.

4. Nepilnametės poreikiams reikalinga 300,00 Eur suma. Ieškovė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, pajamos – 111,00 Eur išmoka vaikui ir 300,00 Eur socialinė pašalpa. Atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikia, tačiau yra sveikas, darbingas ir turi visas galimybes teikti savo dukrai reikalingą išlaikymą, atitinkantį bent minimalius poreikius.

5. Šalys santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai pripažinti asmeniniais.

6. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Posėdyje ieškovė ir jos atstovė pilnai palaikė ieškinį prašė tenkinti.

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas žodžiu pareiškė, kad su visais ieškinio reikalavimais sutinka ir prašė ieškinį tenkinti.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir institucija teikianti išvadą byloje, tarnyba) išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima yra žinoma. Šeimai nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo inicijuota atvejo vadyba. Nuo 2019 m. liepos 31 d. pranešimų dėl galimos vaikų nepriežiūros, netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo negauta. Nepilnametį vaiką K. M. sieja artimas emocinis ryšys su motina, todėl tarnybos nuomone, šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas su dukra nepalaiko jokio ryšio, nelanko, nebendrauja, tačiau bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti nustatyta. Prašoma priteisti 150,00 Eur išlaikymo vaikui suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius (DOK-37395). Posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas palikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

10. Atsakovui pripažinus ieškinio reikalavimus, surašomi sutrumpinti ieškinio tenkinimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.49. straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su reikalavimu sutiko. Konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Šalių santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

13. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – M., atsakovui – M.

Dėl santuokinio turto padalijimo ir prievolių

15. Valstybės įmonės Registrų centras, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šalys nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi.

16. Atsakovas turi skolinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė prašo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolės. Atsakovas, trečiasis asmuo tam neprieštarauja, ginčo šiuo klausimu nėra, todėl ieškinys dalyje dėl atsakovo turimų prievolių pripažinimo jo asmeninėmis prievolėmis, tenkinamas. Pažymėtina, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl prievolių pripažinimo asmeninėmis, prievoles nurodo atsižvelgdamas į trečiojo asmens pateiktus duomenis dėl atsakovo turimų prievolių.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką K. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas tam neprieštarauja, institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, ieškovės buities sąlygos vaikui tinkamos (2022 m. kovo 22 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4 TSD-860). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, tarp ieškovės ir vaiko yra emocinis ryšys, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nesikeistų vaikui įprasta aplinka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

18. Byloje ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, atsakovas teismo posėdyje nurodė nepageidaujantis, kad bendravimo su vaiku tvarka būtų nustatyta, todėl tokia tvarka nenustatoma.

Dėl išlaikymo

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

20. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

21. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 300,00 Eur. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nurodytų poreikių taip pat neginčijo, savo skaičiavimų neteikė. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, yra protingos ir neišdidintos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos. Be to ieškovės nurodoma vaiko poreikių suma nesiekia, orientaciniu kriterijumi laikytinos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, skirtos tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, o visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016.). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertina, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės nurodyta 300,00 Eur suma nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bei šios sumos nemažinti skiriama vaikui išmoka.

22. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

23. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas nedirba, neturi nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto. Ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė ir atsakovas turi dar penkis išlaikytinius ((duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui apribota motinos/tėvo valdžia L. I., N. M., G. M., G. M., D. M. atžvilgiu ir priteistas išlaikymas po 115,00 Eur). Atsižvelgiant į tai ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip sunki. Tačiau turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Svarbu ir tai, tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsakovas yra sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo nedarbingumą), darbingo amžiaus, todėl teismas atsakovo turtinę padėti vertina vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas vertindamas, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

26. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 404,36 Eur. Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 88,00 Eur už neturtinį reikalavimą ir 41,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), viso 129,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Byloje patirtos 24,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį tenkinus visiškai valstybei iš atsakovo priteisiama 404,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 129,00 Eur žyminis mokestis, 24,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo O. M. palikti pavardę – M., L. M. – M.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. M. (gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. M. (gimusiai (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki K. M. pilnametystės.

Išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. M. (gimusiai 2019 m. liepos 31 d.) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 101,00 Eur žemės mokestis, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti asmeninėmis atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 404,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 129,00 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (civilinės bylos Nr.e2-25980-1088/2021).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.