Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. U., E. R., N. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama: iškelti fiziniam asmeniui -A. R., bankroto bylą; paskirti A. R. bankroto administratoriumi UAB „Principo reikalas“; nustatyti 30 dienų terminą, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus atsiradusius iki A. R. bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti 540 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti, kad bankroto administratorius fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą teismui turi pateikti per 2 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir nustatyti 605 Eur (tame skaičiuje PVM), sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.Nurodė, kad pareiškėja buvo santuokoje su E. R., Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu santuoka buvo nutraukta. Patikėjusi buvusiu sutuoktiniu E. R., jog pasiskolins iš M. U. pinigų, kuriuos duos draugui investavimui, o pastarajam su pelnu gražinus, atiduos M. U., 2011 metais buvo pasiskolinta apie 8000 eurų pinigų suma iš M. U. ir jo naudai pasirašyti du vekseliai. Po kiek laiko buvęs sutuoktinis, pradėjo pasakoti, kad suinvestuotų pinigų projektas užstrigo, bet greitu laiku viskas sutvarkys ir tikrai galės grąžinti skolą M. U., tik reikia perrašyti vekselius. Tokiu būdu atsirado 2012 m. balandžio 7 d. 2 vekseliai: E. R. 11484 eurų sumai, su 6 procentų mėnesinėmis palūkanomis, kurio laiduotoja pareiškėja A. R.; ir A. R. 7920 eurų sumai, su 6 procentų mėnesinėmis palūkanomis, kurio laiduotoju yra E. R.. 2014 m. sausio 24 d. M. U. gavo vykdomąjį įrašą išieškoti iš pareiškėjos ir laiduotojo E. R. 7920 eurų sumą bei 6 procentų mėnesines palūkanas nuo vekselio išrašymo dienos (2012-04-07). Prasidėjo išieškojimas ir 2017m. lapkričio 9 d. duomenimis pareiškėja buvo skolinga 37 283,62 eurus. Taip pat pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis dar prieš santuoką buvo įregistravę UAB „(duomenys neskelbtini)“, per kurią platino antibakterinius gelius. Pareiškėja bendrovės akcijų neturi nuo 2012 m. liepos mėnesio ir kiek žino bendrovė nuo 2012 metų nevykdo veiklos. Šios bendrovės akcininke buvo ir N. P.. N. P. paskolino bendrovei pinigų, o pareiškėja ir buvęs sutuoktinis laidavo už paskolos grąžinimą. Pareiškėja neturi šio finansinio įsipareigojimo dokumentų, kurių jai buvęs sutuoktinis nedavė. Nors N. P. iki šiol nereiškė jokių reikalavimų, pareiškėja privalo ją nurodyti kaip kreditorę. N. P. nusiųstas pranešimas apie ketinimą bankrutuoti elektroniniu paštu, nes pareiškėja neturi kitokių jos kontaktų. Pareiškėja nurodė, kad finansiškai nepajėgi vykdyti įsipareigojimų M. U. bei N. P., jei pastaroji kreiptųsi dėl skolos išieškojimo. Ji nors dirba bei gauna darbo užmokestį, tačiau atsidūrė situacijoje, kai neužtenka pajamų pragyvenimui ir finansiškai yra nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų. Situacija pablogėtų M. U. pateikus vykdymui turimą antrąjį vekselį 11484 eurų sumai, su 6 procentų mėnesinėmis palūkanomis, kurio laiduotoja pareiškėja yra bei kreipiantis dėl išieškojimo N. P.. Šios aplinkybės sukėlė pareiškėjos nemokumą. Ji gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Turi išlaikyti mažametį sūnų, dirba. Vidutinis gaunamas atlyginimas yra apie 970 eurų. Piniginių lėšų santaupų turi tik būtinosioms einamojo mėnesio savo ir mažamečio sūnaus pragyvenimo išlaidoms. Neturi jokio kito nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, transporto priemonių, akcijų ar vertybinių popierių, ar kito turto, kurį pardavus būtų galima gauti pajamų. Neturi skolininkų. Nemokia tapo ne dėl savo žalingų įpročių, niekada nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitokiomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais, nėra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose. Ji nėra jokio juridinio asmens dalyviu (nariu), nėra iškelta bankroto byla neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, kurio dalyviu ji būtų, nėra reikalavimų, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas.Suinteresuotas asmuo M. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka ir mano, kad pareiškėjai A. R. negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėja visiškai nesistengė atsiskaityti su kreditoriumi. Nuo 2012 m. niekur nedirbo, nebuvo registruota darbo biržoje, kad gautų darbo pasiūlymų. Toks elgesys aiškiai apibudinamas kaip „asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“. Pareiškėja nepateikė visiškai jokių duomenų, kad dirbo, kur dirbo, kiek uždirbo ir kaip stengėsi pagerinti savo materialinę padėtį per laikotarpį, kai ji buvo skolinga kreditoriui. Ji nepateikė teismui visų turimų ar turėtų banko sąskaitų išrašų už praėjusius tris metus, todėl nėra galimybės nustatyti dėl ko pareiškėjos materialinė padėtis šiuo metu yra tokia, kokia yra dabar. Elgėsi nesąžiningai neinformuodama kreditorių apie santuokos nutraukimo bylą taip, kaip numato įstatymas. Mano, jog pareiškėjai buvo priimtina nieko nedirbti ir neatsiskaitinėti su kreditoriumi ir taip „sąmoningai neveikti“. Ji aktyviai neieškojo darbo, nesikreipė su prašymais, kad būtų sprendžiama dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis esant sunkiai materialinei padėčiai ir kt., nesiekė kreditorių interesų patenkinimo. Įsidarbinusi 2017 m. gegužės 8 d. pradėjo ieškoti būdų kaip neatsiskaityti su kreditoriumi ir nurašyti skolas. Pirma išsiskyrė su sutuoktiniu ir antra kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai A. R. fizinio asmens bankroto bylą.Teismas nustatė, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima dengti susidariusius įsiskolinimus, pareiškėja neturi, nėra ir asmenų, kurie būtų skolingi pareiškėjai, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti jog pareiškėja yra nemoki FABĮ prasme. To neginčija ir suinteresuoti asmenys. Tačiau fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti asmeniui bankroto bylą, reikia patikrinti ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų. Vertindamas pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu, teismas pažymėjo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio dirbo, darbo santykiai nutraukti jos pačios prašymu. Taip pat nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. buvo registruota darbo biržoje, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Byloje nustatyta, kad išieškotojas M. U. kreipėsi dėl skolos išieškojimo 2014 m. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, M. U. ieškojo ryšių su pareiškėja prašė grąžinti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslintas pareiškimas priimtas 2018 m. vasario 8 d., teismas vertina ar per paskutinius 3 metus, t. y. nuo 2015 m. vasario 8 d. buvo sąžininga kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu ji 2014 m. išvyko į Angliją. Kaip ji teigia, iki pat grįžimo, t.y. 2017 m. ji išvykusi dirbo tik atsitiktinius darbus, taip pat ruošė projektą, kurio nepatvirtinus sugrįžo į Lietuvą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos pastangas susirasti darbą. Pažymėtina, kad pareiškėja Anglijoje praleido net keletą metų, tačiau jokių įrodymų, iš kokių lėšų ten gyveno, nepateikė. Nors ir buvo pareikalauta, kad pareiškėja pateiktų duomenis apie turėtas sąskaitas Anglijoje, atstovo teigimu, pareiškėjos vardu buvo atidaryta tik viena sąskaita, į kurią buvo pravedami vaiko pinigai, tačiau ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjos bendri pamąstymai dėl negalėjimo surasti darbą vertintini kritiškai, nes jos nurodomos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad pareiškėja, būdama pakankamai jauna, darbinga, išsilavinusi, tenkinosi tik nepastovaus dydžio darbo užmokesčiu, rodo arba pareiškėjos pasyvumą ir nerūpestingumą, arba tai, kad pareiškėja slėpė tikrąsias savo pajamas, vengia atsiskaityti su kreditoriais.Teismas vertino, jog pasyvus pareiškėjos elgesys susijęs su jos nemokumo būsena. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja faktiškai nemoki tapo jai 2014 m. savo noru išėjus iš darbo. Šiuo atveju pagrindą priežastiniam ryšiui tarp jos nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad pareiškėja, tapusi faktiškai nemoki, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgi gauti, arba įsidarbinti ir gauti pajamas, taip sudarant sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, pareiškėja savo noru išėjusi iš darbo ilgą laiką nedirbo. Tokie nustatyti jos veiksmai leidžia teismui prieiti prie išvados, kad pareiškėja nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasi, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Toks pareiškėjos elgesys neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškeli pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, išvados joje padarytos ne objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, o remiantis nepagrįstomis įrodymais prielaidomis, pažeista civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

8.2. Pirmosios instancijos teismas išskirtinai gynė tik trečiojo asmens kreditoriaus M. U. interesus, neatsižvelgiant į tai, jog jis 2018-03-06 teismo posėdžio metu pripažino, kad negali teismui nurodyti, kokias pinigų sumas skolino pareiškėjai.

8.3.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja emigravo iš Lietuvos su mažamečiu vaiku, kas sąlygojo jos įsidarbinimą, į tai, kad suiro pareiškėjos santuoka. Visas šias aplinkybes teismas įvertino kaip pareiškėjos nesąžiningumo patvirtinimus, kaip jos pasyvų elgesį, nedėjimą pastangų gauti pajamų, kurias ji pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją buvo pajėgi gauti. Byloje nėra jokių įrodymų ir posėdžių metu nebuvo kalbama apie pareiškėjos darbinius įgūdžius ir kvalifikaciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtina įvertinti, kokios priežastys nulėmė, kad asmuo nedirbo, tačiau pirmosios instancijos teismas to neatliko.

8.4. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja apskritai iš kreditoriaus M. U. jokių realių pinigų negavo. Teismas nevertino ir netyrė, kad pinigus gavo ir visus susitarimus su kreditoriumi darė pareiškėjos buvęs sutuoktinis.

8.5. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tik tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti, jos negerinti ( LAT 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Šios bylos atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

8.6. Pirmos instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, motyvavo tik pareiškėjos nesąžiningumą. Fizinio asmens nesąžiningumas, kaip vertinamoji sąvoka, kiekvienoje situacijoje gali būti suprantama skirtingai, tačiau pagal bendrą teisės principą galioja asmens sąžiningumo prezumpcija ir laikyti asmenį nesąžiningu reikia įrodyti, o ne remtis bendro pobūdžio samprotavimais ir prielaidomis (LAT 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. B. Nr. 3K-3-516/2014).

8.7. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje pakankamai citavo ir rėmėsi kasacinio teismo praktika, tačiau konkretus rėmimasis kasacinio teismo praktika yra pakankamai sudėtingas aspektas, atsižvelgiant į bylų aplinkybių tapatumą ir bylos aplinkybių bei įrodymų visumą. Šiuo aspektu negalima, imant atskiras kasacinio teismo nutarčių ištraukas, jas automatiškai perkelti į nagrinėjamą bylą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos cituojamus kasacinio teismo aiškinimus, galima vertinti ir taikyti priešingai, būtent pareiškėjos naudai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. U. prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Pareiškėjos įgūdžiai ir kvalifikacija visada buvo gana aukšti, kadangi grįžusi į Lietuvą nesunkiai susirado gerai apmokamą darbą ir šiuo metu gauna 1240 Eur (su mokesčiais) vidutinį atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. vidutinis atlyginimas Telšių apskrityje sudarė apie 725 Eur (su mokesčiais. Tai vadinasi pareiškėjos kvalifikacija visada buvo aukšta (pareiškėja paskutiniu metu nėra įgijusiu kokio nors papildomo išsilavinimo), o nenoras dirbti nuo 2014 m. ir atsiskaityti su kreditoriais buvo „sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais“ tikslas. Todėl pareiškėjos atstovo argumentas „byloje nėra jokių įrodymų ir posėdžių metu nebuvo kalbama apie pareiškėjos darbinius įgūdžius ir kvalifikaciją.

9.2. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai ir nors teismo paraginta, vis tiek nepateikė teismui visų savo sąskaitų Anglijoje išrašų už paskutinius 3 metus. Pareiškėjos advokato retorinis klausimas, teismo turėtų būti įvertintas itin kritiškai, kadangi šiais laikais tikrai nereikia vykti į kitą valstybę, jei norima gauti informaciją apie savo, pabrėžiu, apie savo sąskaitas. Tai turėtų suponuoti teismui tvirtą įsitikinimą, kad pareiškėjai yra ką slėpti. Byloje nėra informacijos apie pareiškėjos turtą Anglijoje, kur pareiškėja gyveno pastaruosius 3 metus, kur, be kita ko, gyvena jos buvęs sutuoktinis ir jų vienintelio vaiko tėvas. Toks pareiškėjos elgesys tik dar kartą parodo pareiškėjos nesąžiningumą.

9.3. Pareiškėja sąmoningai atliko neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Ji aktyviai tris paskutinius metus neieškojo darbo, nesikreipė su prašymais, kad būtų sprendžiama dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis esant sunkiai materialinei padėčiai ir kt., taigi pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriumi, nesiekė kreditorių interesų patenkinimo, o elgiasi priešingai, atsižvelgiant į esamus duomenis yra pagrindo spręsti, kad pareiškėja stengėsi išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Tačiau dėl kažkokių aplinkybių tik 2017-05-08 įsidarbino ir pradėjo ieškoti būdų kaip neatsiskaityti su kreditoriumi ir nurašyti skolas. Pareiškėja 2017 m. pirma išsiskyrė su sutuoktiniu ir antra kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, o iki to laiko jai buvo paranku sąmoningo neveikti, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu nutraukta pareiškėjos A. R. ir E. R. santuoka. Nutraukus santuoką, A. R. vardu esantis kreditorinis įsiskolinimas M. U. naudai bei tuo pagrindu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąją bylą Nr.(duomenys neskelbtini), liko A. R.. Šalys santuokos metu susilaukė sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) A. R. nuo 2017 m. balandžio 28 d. UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centre nesigydė ir nesilankė, 2017 m. sausio 3 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ lėšų 2018 m. sausio 1 d. nebuvo. Pareiškėjos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. lėšų ir operacijų atlikta nebuvo. Pareiškėja turi kreditorinių įsipareigojimų M. U., kurių reikalavimo įvykdymo terminai suėję, atsiradimo pagrindas – 2012 m. balandžio 7 d. paprastasis vekselis 7920 Eur sumai, vekselį pasirašė A. R., laiduotojas E. R., 2012 m. balandžio 7 d. paprastasis vekselis 11484 Eur sumai, vekselį pasirašė E. R., laiduotoja A. R.. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. P. per pastaruosius 3 metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje duomenų apie A. R. nėra. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjos vardu neregistruota transporto priemonių. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2017 m. gruodžio 27 d. duomenimis A. R. neteista.Telšių teritorinės darbo biržos duomenimis A. R. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Remiantis VSDFV pažyma, A. R. nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio atitinkamais laikotarpiais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš darbo atleista DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki 2017 m. gegužės mėnesio pareiškėja nedirbo. Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 8 d. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, darbo užmokestis numatytas ne mažesnis 912 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjai už 2017 m. gegužės – lapkričio mėnesius priskaičiuota 8682,66 Eur darbo užmokesčio, išskaityta 3077,16 Eur pagal vykdomuosius raštus, ir pervesta į banką 3707,26 Eur. 2017 m. lapkričio 9 d. antstolio duomenimis M. U. pervesta 2458,35 Eur, likusi skola 37283,62 Eur. Iš 2018 m. vasario 28 d. pažymos matyti, kad A. D. žinioje yra vykdomoji byla pradėta pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2018 m. sausio 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-787 dėl 11552,11 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. R., išieškotojo M. U. naudai. Vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui 4974,15 Eur. 2018 m. vasario 28 d. duomenimis A. R. įsiskolinimas išieškotojui M. U., pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2014 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-452 dėl 7969,03 Eur skolos ir 6 procentų palūkanų išieškojimo, sudaro 37848,37 Eur ir 1588,51 Eur vykdymo išlaidos antstoliui. 2017 m. liepos 13 d. kvitas patvirtina, kad M. U. buvo siųstas registruotas laiškas – pranešimas apie santuokos nutraukimą. A. R. nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. kas mėnesį (6 įmokos) pravesdavo M. U. po 50 Eur skolos grąžinimui, nuo 2017 m. sausio 30 d. išieškotas lėšas perveda antstolis A. S..

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs FABĮ suteikia galimybę fiziniam asmeniui, kuris dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jam bankroto bylą. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniam asmeniui, kurio finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jo mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, pareiškėjos vardu nėra registruoto kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto. Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 8 d. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, darbo užmokestis numatytas ne mažesnis 912 Eur (neatskaičius mokesčių). Pareiškėja nurodo, kad būtiniems poreikiams tenkinti, įskaitant 150,00 Eur sūnaus išlaikymui, jai per mėnesį reikėtų 540 eurų. Pareiškėjos teigimu, minėtos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pareiškėją nemokia FABĮ prasme ir iškelti jai bankroto bylą.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja Anglijoje praleido net keletą metų, tačiau jokių įrodymų, iš kokių lėšų ten gyveno, nepateikė. Nors ir buvo pareikalauta, kad pareiškėja pateiktų duomenis apie turėtas sąskaitas Anglijoje, atstovo teigimu, pareiškėjos vardu buvo atidaryta tik viena sąskaita, į kurią buvo pravedami vaiko pinigai, tačiau ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Pareiškėjos argumentus dėl negalėjimo surasti darbą pirmosios instancijos teismas vertino nepagrįstais, nes jos nurodomos aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pasyvus pareiškėjos elgesys susijęs su jos nemokumo būsena, kadangi pareiškėja faktiškai nemoki tapo jai 2014 m. savo noru išėjus iš darbo, o per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pareiškėja elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgi gauti, arba įsidarbinti ir gauti pajamas, taip sudarant sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasi, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti, todėl pareiškėja negali būti laikoma sąžininga FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjos nesąžiningumo, neatsižvelgdamas į tai, jog M. U. 2018-03-06 teismo posėdžio metu pripažino, kad negali teismui nurodyti, kokias pinigų sumas skolino pareiškėjai, neturi įtakos šios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina, iš esmės pažymint tai, kad minėtos aplinkybės, o būtent skolos dydis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Skolos dydžio vertinimas atliekamas pagal faktinius šiai dienai žinomus duomenis, neanalizuojant dėl jų pagrįstumo ar teisėtumo.Teismo vertinimu, kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės iš esmės pagrįstos ir teisingos teismo nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.