Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. patikslintą pareiškimą tretiesiems asmenims M. U., E. R., N. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pareiškėjos interesus atstovauja jos atstovas advokatas Vidmantas Stonkus.

Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Taip pat teismo pranešimu apie priimtą A. R. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir paskirto teismo posėdžio datą bei laiką, buvo pranešta viešai, paskelbiant specialius pranešimus bendrajame tinklalapyje - www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjos A. R. ir E. R. santuoka nutraukta Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimu. Nutraukus santuoką A. R. vardu esantis kreditorinis įsiskolinimas M. U. naudai bei tuo pagrindu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąją bylą Nr. 0010/14/00483, liko A. R.. Santuokos metu susilaukė sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini). A. R. nėra apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Ji nuo 2017 m. balandžio 28 d. UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centre nesigydė ir nesilankė. A. R. 2017 m. sausio 3 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini). Pareiškėjos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ lėšų 2018 m. sausio 1 d. nebuvo. Pareiškėjos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. lėšų ir operacijų atlikta nebuvo. Iš AB „Ž. P.“ pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjai už 2017 m. gegužės – lapkričio mėnesius priskaičiuota 8682,66 Eur darbo užmokesčio, išskaityta 3077,16 Eur pagal vykdomuosius raštus, ir pervesta į banką 3707,26 Eur. UAB „K.“ registruota(duomenys neskelbtini), teisinis statusas neįregistruotas. Trečiasis asmuo N. P. apie pareiškėjos ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos informuota el. paštu. Pareiškėja turi kreditorinių įsipareigojimų M. U., kurių reikalavimo įvykdymo terminai suėję, atsiradimo pagrindas – 2012 m. balandžio 7 d. paprastasis vekselis 7920 Eur sumai, vekselį pasirašė A. R., laiduotojas E. R., 2012 m. balandžio 7 d. paprastasis vekselis 11484 Eur sumai, vekselį pasirašė E. R., laiduotoja A. R.. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. P. per pastaruosius 3 metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje duomenų apie A. R. nėra. VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjos vardu neregistruota transporto priemonių. Pareiškėja informavo kreditorius apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, išsiųsdamas registruotus laiškus. UAB „Principo reikalas“ sutinka teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas pareiškėjai, bankroto procedūroms atlikti reikalinga ne daugiau nei 500 Eur suma +PVM. Pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 8 d. dirba AB „Ž. P.“ administratore, darbo užmokestis numatytas ne mažesnis 912 Eur (neatskaičius mokesčių). 2017 m. lapkričio 9 d. antstolio duomenimis M. U. pervesta 2458,35 Eur, likusi skola 37283,62 Eur. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2017 m. gruodžio 27 d. duomenimis A. R. neteista. Iš 2018 m. vasario 28 d. pažymos matyti, kad A. D. žinioje yra vykdomoji byla pradėta pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2018 m. sausio 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-787 dėl 11552,11 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. R., išieškotojo M. U. naudai. Vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui 4974,15 Eur. Telšių teritorinės darbo biržos duomenimis A. R. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d., darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Remiantis VSDFV pažyma, A. R. nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio atitinkamais laikotarpiais dirbo UAB „K.“, UAB „G.“, B.LT, UAB ir UAB „A.“, iš darbo atleista DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo iki 2017 m. gegužės mėnesio pareiškėja nedirbo. 2018 m. vasario 28 d. duomenimis A. R. įsiskolinimas išieškotojui M. U., pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2014 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. DB-452 dėl 7969,03 Eur skolos ir 6 procentų palūkanų išieškojimo, sudaro 37848,37 Eur ir 1588,51 Eur vykdymo išlaidos antstoliui. 2017 m. liepos 13 d. kvitas patvirtina, kad M. U. buvo siųstas registruotas laiškas – pranešimas apie santuokos nutraukimą. A. R. nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. kas mėnesį (6 įmokos) pravesdavo M. U. po 50 Eur skolos grąžinimui, nuo 2017 m. sausio 30 d. išieškotas lėšas perveda antstolis A. S..

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) sudaro sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą nurodyto įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis.

Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima dengti susidariusius įsiskolinimus, pareiškėja neturi, nėra ir asmenų, kurie būtų skolingi pareiškėjai, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti jog pareiškėja yra nemoki FABĮ prasme. To neginčija ir suinteresuoti asmenys. Tačiau fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti asmeniui bankroto bylą, reikia patikrinti ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Sąžiningumui įvertinti būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėja dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, jie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo) sąžiningumo ir jos elgesio įtakos mokumui. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Vertinant pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu, pažymėtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio dirbo, darbo santykiai nutraukti jos pačios prašymu. Taip pat nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. buvo registruota darbo biržoje, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu. Byloje nustatyta, kad išieškotojas M. U. kreipėsi dėl skolos išieškojimo 2014 m. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, M. U. ieškojo ryšių su pareiškėja prašė grąžinti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslintas pareiškimas priimtas 2018 m. vasario 8 d., teismas vertina ar per paskutinius 3 metus, t. y. nuo 2015 m. vasario 8 d. buvo sąžininga kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu ji 2014 m. išvyko į Angliją. Kaip ji teigia, iki pat grįžimo, t.y. 2017 m. ji išvykusi dirbo tik atsitiktinius darbus, taip pat ruošė projektą, kurio nepatvirtinus sugrįžo į Lietuvą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos pastangas susirasti darbą. Pažymėtina, kad pareiškėja Anglijoje praleido net keletą metų, tačiau jokių įrodymų, iš kokių lėšų ten gyveno, nepateikė. Nors ir buvo pareikalauta, kad pareiškėja pateiktų duomenis apie turėtas sąskaitas Anglijoje, atstovo teigimu, pareiškėjos vardu buvo atidaryta tik viena sąskaita, į kurią buvo pravedami vaiko pinigai, tačiau ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjos bendri pamąstymai dėl negalėjimo surasti darbą vertintini kritiškai, nes jos nurodomos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad pareiškėja, būdama pakankamai jauna, darbinga, išsilavinusi, tenkinosi tik nepastovaus dydžio darbo užmokesčiu, rodo arba pareiškėjos pasyvumą ir nerūpestingumą, arba tai, kad pareiškėja slėpė tikrąsias savo pajamas, vengia atsiskaityti su kreditoriais.

Fizinis asmuo yra laikomas nesąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla, kai jis suvokdamas, jog esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, išlieka pasyvus, nededa pakankamų pastangų mokumui pagerinti, užsitikrindamas tik savo interesus, gaudamas pajamas, kurios negali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį pabloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį pagerinti, tačiau nepateisinamai ja nepasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Teismo vertinimu, pasyvus pareiškėjos elgesys susijęs su jos nemokumo būsena. Byloje nustatyta, kad pareiškėja faktiškai nemoki tapo jai 2014 m. savo noru išėjus iš darbo. Šiuo atveju pagrindą priežastiniam ryšiui tarp jos nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad pareiškėja, tapusi faktiškai nemoki, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgi gauti, arba įsidarbinti ir gauti pajamas, taip sudarant sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, pareiškėja savo noru išėjusi iš darbo ilgą laiką nedirbo. Tokie nustatyti jos veiksmai leidžia teismui prieiti prie išvados, kad pareiškėja nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasi, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Toks pareiškėjos elgesys neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, apie atsisakymą iškelti pareiškėjai A. R. fizinio asmens bankroto bylą paskelbtina viešai (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis), taip pat apie tai informuotini antstoliai, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš A. R., bei kredito įstaigos, kuriose yra pareiškėjos sąskaitos (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai A. R. fizinio asmens bankroto bylą paskelbti viešai, taip pat apie tai informuoti antstolius, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei kredito įstaigas, kuriose yra pareiškėjo sąskaitos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.