Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., G. M. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

19. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, kas laikytina vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o būtent neišsprendė ieškovės prašymo priteisti iš kaltosios šalies (A. K.) bylinėjimosi išlaidas, o A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – atmesti.

20. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Ieškovė byloje pareikštu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą tarp A. K. ir G. M., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas visus ieškinio reikalavimus išsprendė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde net ir neįvardija, kuris gi ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo liko neišspręstas. Tai, kad teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė ne taip, kaip pageidavo ieškovė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir 2 200 Eur priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana instituto taikymą, Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl ginčo esmės

22. Byloje nustatyta, kad antstolis Eduardas Sergėjevas vykdo priverstinį 15 000 Eur skolos, 157,81 Eur palūkanų ir 86,18 Eur notaro atlygio išieškojimą iš skolininko A. K. išieškotojos K. K. naudai pagal Vilniaus 20-ąjame notarų biure 2023 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 7747 (vykdomoji byla Nr. 0190/23/17314).

23. Atsakovas A. K. 2023 m. spalio 12 d. už 1 250 Eur iš A. K. įgijo transporto priemonę VW LT35, sumokėdamas grynais pinigais (2023 m. spalio 19 d. pranešimas dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo; pirkimo – pardavimo sutartis). Atsakovas A. K. įsigytą transporto priemonę pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2024 m. sausio 20 d. už 1 250 Eur pardavė atsakovui G. M., kuris įsigytą transporto priemonę 2024 m. kovo 3 d. pardavė K. L. (2024 m. kovo 3 d. Transporto priemonės perleidimo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)). LR keli transporto priemonių registro 2014 m. sausio 19 d. duomenimis transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (paskutinės operacijos data 2023 m. spalio 30 d.).

24. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

25. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą.

26. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl atsakovo G. M. nesąžiningumo

27. Pagal bendrąjį civilinės teisės principą, sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

29. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).

30. Kita vertus, įstatyme (CK 6.67 str.) nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022). Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

32. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovas A. K. ginčijamu transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandoriu perleido G. M., kuris nėra nei atsakovo A. K. sutuoktinis, vaikas, tėvas ar kitas artimas giminaitis, nėra. Todėl esant nustatytai sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijai, įrodyti atsakovo G. M. nesąžiningumą patvirtinančias aplinkybes turėjo ieškovė.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas G. M. buvo nesąžiningas. Apeliantės teigimu, vien todėl, kad atsakovas yra artimas A. K. vaikystės draugas, patvirtina jo nesąžiningumą; be to sandoris galimai buvo neatlygintinis, nes automobilis VW LT35 buvo perleistas už tą pačią įsigijimo kainą ir byloje nėra pateikta įrodymų, jog už jį iš tikro ši suma buvo sumokėta grynais pinigais.

34. Viena iš actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovo G. M. nesąžiningumą, t. y. šio atsakovo žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės interesus. Kaip jau minėta, šiuo atveju atsakovų nesąžiningumas nereziumuojamas.

35. Visų pirma pažymėtina, jog apeliantės teiginiai, kad neva buvo sudarytas neatlygintinis transporto priemonės perleidimo sandoris, nėra pagrįsti leistinais įrodymais. Net ir pripažinus, jog transporto priemonė G. M. buvo perleista už tą pačią įsigijimo kainą (1 250 Eur), atsakovo A. K. mokumas ir finansinė padėtis nepakito, nes jis gavo daikto ekvivalentą – pinigus.

36. Antra, aplinkybė, kad apeliantės ginčijamas sandoris sudarytas tarp galimai artimų vaikystės draugų, savaime neįrodo nei atsakovo G. M. nesąžiningumo, nei apeliantės, kaip atsakovo A. K. kreditorės, teisių pažeidimo (CPK 185 str.). Apelianto subjektyvus situacijos vertinimas dėl atsakovų tariamo nesąžiningo siekio apsunkinti jos galimybes išieškoti skolą, paneigtas objektyviais duomenis bei neįrodo jos teisių pažeidimo CK 6.66straipsnio 1 dalies prasme. Apeliantė byloje neįrodė šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos (G. M. nesąžiningumo). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų.

37. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo dėl ginčo sandorio – transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo. Netenkinęs apeliantės reikalavimo dėl ginčo sandorio panaikinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir G. M. 2 200 Eur sumą, kaip ginčo sandorio panaikinimo teisinį padarinį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad tam, jog atgautų bent dalį skolos, jam teko kreiptis į teismą, sumokėti žyminį mokestį, apmokėti antstolei už paslaugas, todėl nepagrįstai iš jos trečiajam asmeniui A. K. buvo priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

40. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantės ieškinys nepagrįstas, priėmė sprendimą jį atmesti, taigi pagrįstai iš apeliantės trečiojo asmens, dalyvavusio atsakovų pusėje, A. K. naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo teigti, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pagrįstai buvo priteistos trečiajam asmeniui iš apeliantės. Vien tai, kad apeliantė deklaratyviai nurodo, jog nėra teisinga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kuris gina savo pažeistas teises, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas jas priteisė nepagrįstai.

41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės atsakovo G. M. naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 360 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo pateiktų apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad piniginės lėšos už suteiktas teisines paslaugas pagal 2024 m. lapkričio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11-19/24 (GM), atsakovo G. M. pervestos 2024 m. gruodžio 3 d. AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymu Nr. 2529369320, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 360 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tinkamai pagrįstos ir atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį, todėl jos priteistinos iš ieškovės atsakovui G. M..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.