Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2058-445/2024, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovų A. K. ir A. K. 2023 m. spalio 30 d. sudarytą transporto priemonės VW LT 35 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo / perleidimo sandorį, ir atsakovų A. K. ir G. M. 2023 m. spalio 30 d. sudarytą transporto priemonės VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo / perleidimo sandorį; taikyti restituciją, grąžinant transporto priemonę A. K., kuris jam priklausė nuosavybės teisėmis;

- nesant galimybės transporto priemonės VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikant restituciją, grąžinti natūra skolininkui A. K., arba atsakovams neišsaugojus šios transporto priemonės vertės / sumažinus turto vertę, ieškovės naudai solidariai iš atsakovo A. K. ir G. M. priteisti neišsaugotos šios transporto priemonės vertės likutį piniginiu ekvivalentu nuo 2 200 Eur sumos.

2. Kartu su patikslintu ieškiniu 2024 m. kovo 4 d. ieškovė teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 24-26)., kuriame nurodė, kad transporto priemonė, kurios pardavimo / perleidimo sandorio teisėtumas ginčijamas, kasdien naudojama komercinėje veikloje, todėl kyla pagrįsta rizika dėl jos sugadinimo, sunaikinimo, praradimo ar vertės sumažinimo. Skolininkas siekia išvengti skolos mokėjimo, todėl kyla pagrįstos abejonės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Iš 2024 m. vasario 29 d. Patvarkymo Nr. S-24-4-13713 dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, pateikto į civilinę bylą Nr. 2-2058-445/2024, paaiškėjo, kad ginčo transporto priemonės savininkai keičiami siekiu tyčia paslėpti naująjį savininką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 str. 2 d.).

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas dviem pagrindais: konkreti transporto priemonė negali būti areštuojama nesiejant jos su savininku, be to, nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis.

Dėl žyminio mokesčio

13. Apeliantės teigimu teismas išnagrinėjo tik antrąjį jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštą reikalavimą ir nepagrįstai jį atmetė, be to, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žyminiu mokesčiu apmokestino du kartus.

14. LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

15. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jo sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

16. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus už ieškinį turtiniuose ginčuose nuo ieškinio sumos iki trisdešimt tūkstančių eurų mokamas žyminis mokestis – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

17. Nagrinėjamu atveju už ieškinį ir 2024 m. vasario 9 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė yra sumokėjusi 110 Eur.

18. Ieškovės 2024 m. vasario 8 d. ieškinio suma – 2 000 Eur, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis – 60 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateiktas teismui, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad už šį prašymą mokėtinas žyminis mokestis – 69 Eur. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui A. K. priklausančią transporto priemonę VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, pavedant šį turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Taigi, už ieškinį ir 2024 m. vasario 9 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės sumokėta 110 Eur suma yra panaudota.

19. Patikslinto ieškinio suma yra 2 200 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis – 66 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Už 2024 m. kovo 4 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas žyminis mokestis – 69 Eur (CPK 80 str. 5 d., 82 str.). Nustatyta, kad, teikdama patikslintą ieškinį ir naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė 2024 m. kovo 4 d. papildomai sumokėjo 10 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę už patikslintą ieškinį primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą (CPK 115 str. 2 d.). Nustatytos aplinkybės rodo, kad už 2024 m. kovo 4 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra sumokėtas visa įstatymo nustatyto žyminio mokesčio suma, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti ir, tik ieškovei jį pašalinus, spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. CPK 147 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi šiuo atveju tiek ieškinys, tiek patikslintas ieškinys yra priimti, be to, ieškovė nereiškė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir esant ieškinio trūkumams.

Dėl reikalavimo atsakovo G. M. atžvilgiu

20. Ieškovė 2024 m. kovo 4 d. prašyme pareikštas prašymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui G. M. priklausančią transporto priemonę VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susijęs su patikslinto ieškinio reikalavimų vykdymo užtikrinimu, todėl, priėmęs patikslintą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėdamas iš esmės, pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą privalėjo išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą išnagrinėti iš esmės negali, kadangi tokiu atveju būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Nustatyta, kad analogiškas ieškovės prašymas buvo išnagrinėtas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi.

21. Įstatymas teismui nustato imperatyvią pareigą ieškinio kopiją išsiųsti atsakovams, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jos nevykdyti (CPK 142 str. 1 d.). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovams (CPK 147 str. 1 d.).

Dėl reikalavimo areštuoti turtą, nenurodant savininko

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog areštuoti ne atsakovams priklausantį turtą neleistina, tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos neteisėtai.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 (2021 m. lapkričio 20 d. redakcija) patvirtintų Turto arešto aktų registro nuostatų 14.9 punkte nurodyta, kad Registre tvarkomi duomenys, susiję su turto arešto aktais, tarp kurių areštuoto turto savininko ar bendraturčių vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (jeigu fizinio asmens duomenų Gyventojų registre nėra, – asmens gimimo data ir užsienio valstybė, kuri asmeniui išdavė asmens dokumentą); juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas (jeigu juridinis asmuo neregistruotas Juridinių asmenų registre, – juridinio asmens kodas arba registravimo numeris, užsienio valstybė, kurioje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas). Tais atvejais, kai susijusiame registre arba valstybės informacinėje sistemoje nurodyti areštuoto turto savininko duomenys neatitinka faktinio turto savininko duomenų, duomenų teikėjas, teikdamas duomenis Registrui, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius faktinį daikto priklausymą kitam asmeniui. Registro tvarkytojas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto gavimo momento atsisako įregistruoti turto arešto aktą, įrašyti ir keisti duomenis, taip pat išregistruoti turto arešto aktą, jeigu nepateikti Nuostatų 14.6, 14.8 ir 14.9 papunkčiuose nurodyti duomenys ar pateikti netikslūs šiuose ir 14.3, 14.12 papunkčiuose nurodyti duomenys, ar nepateiktas Nuostatų 14.11 ir 14.13 papunkčiuose nurodytų duomenų ekvivalentas eurais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negali būti areštuojamas kilnojamas (registruotinas) turtas, nenurodant jo savininko.

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį. Prašymo grąžinimas pirmosios instancijos teismui jo priėmimo klausimą spręsti iš naujo šiuo atveju nebūtų tikslingas, kadangi analogiškas pirmajam prašymo reikalavimas, sumokėjus nustatyto dydžio žyminį mokestį, yra išspręstas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi, o pakartotinis antrojo reikalavimo – dėl turto arešto, nenurodant savininko, nagrinėjimas negalėtų sukurti kitokio teisinio rezultato, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.