Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-616/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-02
Bylos Nr.
1A-134-616/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30832-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Petras Simėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-616/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30832-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Petrui Simėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems ) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie didesnės neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 8 mėnesius 10 dienų, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. 20.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. 11.47 val.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuspręsta pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą.

Iš V. S. R. J. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. S. Telšių apskrities vyriausiajam komisariatui priteista 45,33 Eur (keturiasdešimt penki eurai 33 centai) proceso išlaidų atlyginimo.

Iš V. S. valstybei priteista 257,92 Eur (du šimtai penkiasdešimt septyni eurai 92 centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia suėmęs ranka savo sugyventinės D. S. nepilnametei dukrai R. J., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo, jį spaudė, po to, laikydamas nukentėjusiajai už kaklo, pastūmė ir dėl to ji nugara atsitrenkė į elektrinį paspirtuką, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė kaklo poodinę kraujosruvą bei nugaros odos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas Petras Simėnas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendį ir paskirti V. S. švelnesnę bausmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. S., neatsižvelgė į tai, jog R. J. yra sunkiai auklėjamas vaikas ir ji ne kartą dėl psichikos sveikatos problemų buvo gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos skyriuje, jai nustatyta ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini). Teigia, kad dėl jos netvarkingumo seniau ne kartą yra kilę žodiniai konfliktai tarp nuteistojo, jos motinos ir nukentėjusiosios R. J., dėl tos pačios priežasties kilo konfliktas ir įvykio dieną. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog šį nusikaltimą išprovokavo pati nukentėjusioji bei į tai, kad su D. S. augina mažametę dukrą M. S. gim. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad nuteistasis padarytą nusikalstamą veiką permąstė, įvertino ir ateityje taip nebesielgs. Nurodo, kad sušvelninus paskirtą bausmę nuteistasis po bausmės atlikimo nedelsdamas įsidarbintų ir uždirbtomis lėšomis palengvintų sugyventinei D. S. auginti bei išlaikyti jų mažametę dukrą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo V. S. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Diana Vileikienė prašė nuteistojo V. S. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Iš nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta galutine laisvės atėmimo bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam V. S. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 2 kartus (dar 2 teistumai išnykę), įskaitant už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo panaikintas, kadangi nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų, jis taip pat 2008-2019 m. eilę kartų teistas užsienyje (2 t., b. l. 79-104). Šie duomenys patvirtina, kad V. S. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, įskaitant analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, V. S. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 130-134). Oficialaus darbo stažo turi tik už 2007 m. (2 t., b. l. 136). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Nors apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad nuteistojo smurtą prieš nukentėjusiąją išprovokavo pačios nukentėjusiosios netinkamas elgesys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiosios elgesį provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, nuteistajam V. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė kiek didesnį, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metus 3 mėnesius (vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be kita ko, bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą, ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo bausmės 1 metams 5 mėnesiams 20 dienų, pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 8 mėnesius 10 dienų bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis nėra aiškiai per didelis.

13. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. S., neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji R. J. yra sunkiai auklėjamas vaikas ir ji ne kartą dėl psichikos sveikatos problemų buvo gydyta (duomenys neskelbtini), jai nustatyta ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini). Visgi, minėtos aplinkybės niekaip nepateisina smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo ir nuteistojo atsakomybės išskirtinai nešvelnina. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. S. veiksmus taip pat bandoma pateisinti tuo, kad konfliktas buvo išprovokuotas pačios nukentėjusiosios. Tačiau tokios skunde nurodytos aplinkybės, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios bei jos motinos ne pirmą kartą kyla žodiniai dėl nukentėjusiosios netvarkingumo, nepadėjimo motinai, o įvykio metu nukentėjusioji eilinį kartą neklausė nuteistojo ir nesitvarkė rūbų, nesidėjo daiktų, nesiruošė važiavimui į ligoninę, negali būti laikomos pakankamomis, jog jas būtų galima vertinti kaip provokuojančiomis, o nuteistojo elgesys – mažiau pavojingas. Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja ir tai, kad nuteistasis su sugyventine augina mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 94). Visgi tai, kad nuteistasis V. S. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Pažymėtina ir tai, kad ši skunde nurodyta aplinkybė nuteistajam V. S. buvo žinoma dar iki įvykdant naują nusikalstamą veiką, tačiau ji nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad sušvelninus paskirtą bausmę nuteistasis po bausmės atlikimo nedelsdamas įsidarbintų ir uždirbtomis lėšomis palengvintų sugyventinei D. S. auginti bei išlaikyti jų mažametę dukrą, tačiau, kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis V. S. oficialaus darbo stažo turi tik už 2007 m. Tuo tarpu nuteistojo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi jo elgesys neleidžia apibūdinti kaip linkusio pasimokyti iš savo netinkamo elgesio bei besistengiančio pasitaisyti asmens. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam kelis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei skiriamos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus V. S. trumpesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę arba švelnesnę bausmę, nuteistasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo V. S. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

14. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, V. S. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

15. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

16. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

18. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (2 metai 2 mėnesiai). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad V. S. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo V. S. teistumų matyti, kad jam jau du kartus iš eilės buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio jis nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus bei nesilaikė probacijos sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus V. S. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Petro Simėno apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisErnesta MontvidienėGražvydas Poškus