Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2021-09-02 · Civilinė byla Nr. e2-747-459/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-09-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-06-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
e2-747-459/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00156-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-747-459/2021Proceso Nr. 2-57-3-00156-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.11.4.1; 3.2.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.14. 3.4.1.9(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoservice Klaipėda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias atsakovės organizuojamo pirkimo – „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Pirkimas) sąlygas – Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad Pirkimo sutartis gali būti sudaryta su vienu tiekėju tik dėl vienos Pirkimo objekto dalies; Pirkimo sutarties projekto 20.3. punkte įtvirtintą Pirkimo sutarties nutraukimo pagrindą; Pirkimo sutarties projekto 15 punktą; 2) sumažinti Pirkimo sutarties projekto 14 punkte nurodytų netesybų dydį – nurodytą 700,00 Eur vertės baudą – už sniego sankaupų nenuvalymą laiku nuo kiekvienos gatvės (ar jos dalies), esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio ir druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu – sumažinti iki 100,00 Eur dydžio; nurodytą 500,00 Eur vertės baudą – už kitų paslaugų teikimo pažeidimus: laiku nepalaistytą visą gatvės plotą ar kitus sutarties pažeidimus – sumažinti iki 50,00 Eur dydžio; 3) ex officio spręsti dėl Pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“ Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo; 4) priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Ecoservice Klaipėda“ žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė šias aplinkybes:

2.1. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose įtvirtindama sąlygas, neargumentavo savo sprendimo riboti vieno tiekėjo teisę sudaryti pirkimo sutartį daugiau nei dėl vienos Pirkimo objekto dalies, nors tokią pareigą numato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 28 straipsnio 4 dalies 2 punktas: „<...> Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės <...>“. Mano, kad toks perkančiosios organizacijos sprendimas pateisinamas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai egzistuoja objektyvios priežastys. Dėl to perkančioji organizacija turėtų įvertinti rinkos situaciją, išanalizuoti, kiek tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime ir panašiai.

2.2. Daro išvadą, kad vien pirkimo objektą išskaidžius į dalis užtikrinama didesnė tiekėjų konkurencija, todėl nesupranta, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu perkančioji organizacija nustatė tik išimtiniais atvejais pirkimo dokumentuose nustatomą ribojimą dėl teisės tiekėjams sudaryti pirkimo sutartį tik dėl vienos pirkimo objekto dalies.

2.3. Akcentuoja, jog tiekėjui turint pakankamą skaičių technikos ir darbuotojų paslaugoms teikti, klausimas dėl didesnio snygio ar plikledžio nesudėtingai išsprendžiamas. Todėl tokia aplinkybė, be jokios abejonės, nepateisina šioje ieškinio dalyje ginčijamo ribojimo. Teigia, jog perkančioji organizacija turi teisę, rengdama pirkimo dokumentus, nustatyti, per kiek laiko paslauga turi būti suteikta, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, ir taikyti netesybas už šio įsipareigojimo nevykdymą. Pažymi, jog galima nustatyti prioritetinius darbus ir panašiai, todėl mano, kad vien sudaromos Pirkimo sutarties turinys tokiu atveju užtikrintų, kad būtų pasiekiamas tam tikras perkančiosios organizacijos siekiamas paslaugos lygis ir kokybė.

2.4. Tiekėjo įsitikinimu, varžytis tik dėl vienos Pirkimo objekto dalies sutarties sudarymo, atsižvelgiant į numatytos turėti technikos sąrašą, kuri vienos sutarties vykdymui būtų panaudojama tik apytiksliai vidutiniškai iki 50 procentų, yra neracionalu, nes visi technikos įsigijimui skirti kaštai būtų priskirti tik vienos pirkimo objekto dalies sutarčiai. Darė išvadą, kad perkančioji organizacija neabejotinai permokėtų už paslaugas, kurias galėtų įsigyti pigiau, jei tiekėjams būtų leista sudaryti daugiau nei vieną pirkimo sutartį dėl kelių Pirkimo objekto dalių, tokius kaštus paskirstant kelioms vykdomoms sutartims.

2.5. Nurodo, kad perkančiosios organizacijos diskrecija dėl atitinkamų pirkimo sąlygų nustatymo nėra absoliuti ir ribojama nustatytu teisiniu reglamentavimu bei teismų formuojama praktika dėl atitinkamų nuostatų taikymo, o sprendimai turi būti pagrįsti ir ribojamai taikytini tik egzistuojant tam objektyvioms ir pateisinamoms, išimtinėms sąlygoms ir aplinkybėms. Teigia, jog tuo atveju, jei atitinkami ribojimai nustatomi be priežasties (kaip yra šiuo atveju) ar dėl nepakankamai svarbių ir išimtinių priežasčių, jie laikytini neleistinais, neteisėtais ir turi būti panaikinami. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju tiekėjų teisės sudaryti pirkimo sutartis dėl visų Pirkimo objekto dalių, kai jų pasiūlymai kiekvienai pirkimo objekto daliai pripažįstami laimėjusiais, ribojimas nėra objektyviai būtinas, todėl daro išvadą, kad toks ribojimas pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, riboja tiekėjų konkurenciją, ko būtent ir siekiama išskaidžius pirkimo objektą į atskiras pirkimo objekto dalis.

2.6. Atsakovė atsakyme dėl pretenzijos teigia, kad perkančioji organizacija sutarties projekte 20.3. punktą numatė, kadangi yra svarstoma galimybė ateityje įsteigti naują juridinį asmenį, valdomą savivaldybės, kuriam būtų perduota gatvių priežiūra. Tačiau pabrėžia, kad tiekėjams negali būti perkeliama per didelė ir neproporcinga rizika, susijusi su bet kada galinčiu įvykti pirkimo sutarties nutraukimu ir iš to kylančiu patirtų išlaidų padengimu. Mano, jog kol tiekėjas, sudaręs pirkimo sutartį, yra laikomas teisėtu Pirkimo laimėtoju, toks tiekėjas pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu (3 (trejus) metus) turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį vykdyti pirkimo sutartį. Todėl daro išvadą, jog Pirkimo sutarties projekto 20.3. punkte esantis Pirkimo sutarties nutraukimo pagrindas neturėtų būti įtrauktas į pirkimo sutarties turinį.

2.7. Atkreipia dėmesį, jog Pirkimo sutarties projekto 20.3. punkte numatytas sutarties nutraukimo pagrindas suteikia teisę perkančiajai organizacijai pirkimo sutartį nutraukti bet kada (net ir praėjus 3 (trims) mėnesiams nuo Pirkimo sutarties sudarymo) nesant tiekėjo kaltės. Mano, jog toks pagrindas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai ir galintis sukelti milžiniškus nuostolius (investicijų praradimą) Pirkimo laimėtojui.

2.8. Teigia, jog perkančioji organizacija atsakyme dėl pretenzijos nurodo, kad siūlomi baudų dydžiai yra neproporcingai maži, palyginus su tuo, kokia žala gali būti padaryta, pavyzdžiui, nepabarsčius slidžių gatvių. Pažymi, jog perkančioji organizacija baudų dydžius neva nustatė atsižvelgdama į anksčiau tokiose sutartyse nustatytus baudų dydžius bei įvertinusi infliaciją, tačiau atsakovės galimo nuostolių dydžio skaičiavimų nepateikė, nes, atsakovės vertinimu, nėra įmanoma apskaičiuoti, kokios pasekmės (pinigine išraiška) gali būti, tiekėjui nenuvalius sniego nuo gatvės ar nepabarsčius tilto. Darė išvadą, kad perkančioji organizacija neadekvačius netesybų dydžius VPS įtvirtino nepagrįstai.

2.9. Nurodė, kad už tą patį sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. laiku nesuteiktas paslaugas, numatyta taikyti tiek baudas, tiek delspinigius. Ieškovės įsitikinimu, toks netesybų įtvirtinimas yra baudinis ir neteisėtas.

2.10. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiėmė priemonių teisėtų procedūrų vykdymui ir Pirkimo savo iniciatyva nenutraukė, tikėtina, jog teismas, vadovaudamasis VPĮ, teismų praktika, analogiškų, kitų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų praktika ir kitais ieškovės pateiktais duomenimis, pripažins ginčijamas sąlygas neteisėtomis, pažeidžiančiomis viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 straipsnis), dėl to Pirkimas privalo būti nutraukiamas. Teigia, jog kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti bei atsakovės naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

4.1. Iš VPĮ 28 straipsnio 4 dalies 2 punkto matyti, kad objektyvūs ir nediskriminaciniai turi būti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tai, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, o ne priežastys, kurios lėmė perkančiosios organizacijos valinį sprendimą riboti vieno tiekėjo laimėtinas pirkimo dalis. Pažymi, kad aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, jog tam tikrais atvejais, siekdamos užtikrinti didesnę konkurenciją ar patikimesnį sutarties vykdymą, perkančiosios organizacijos gali apriboti pirkimo objekto dalių skaičių, kuriam tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą arba kurį gali laimėti tas pats tiekėjas.

4.2. Teigia, jog ginčo atveju tiekėjai nėra ribojami teikti pasiūlymus visoms trims pirkimo dalims ir yra nustatyta, kaip bus atrinktas kiekvienos dalies laimėtojas.

4.3. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir paaiškinti perkančiosios organizacijos valią bei motyvus akcentuoja, jog ir atsakyme į pretenziją buvo nurodyta, kad atsakovė tokį sprendimą priėmė įvertinusi rinkos situaciją bei atsižvelgdama į ilgametę šios paslaugos vykdymo patirtį, t. y. objektyvias priežastis. Nurodo, jog dėl sutarties vykdymo metu gaunamų visuomenės skundų nustatyta, kad Klaipėdos miestą skaidant į dvi dalis, perkančioji organizacija negauna kokybiškų paslaugų. Esant plikledžiui ar gausiam snygiui, paslaugų teikėjai nespėja nuvalyti ir pabarstyti priskirtų plotų, todėl perkančioji organizacija sulaukia didelio gyventojų nepasitenkinimo ir pretenzijų. Mano, jog jeigu tiekėjai galėtų laimėti keliose ar visose pirkimo dalyse, perkančioji organizacija turėtų vėl tą pačią anksčiau minėtą situaciją.

4.4. Baudos skyrimas yra pasekmė, kuri pačios problemos nesprendžia. Teigia, jog priklausomai nuo situacijos, dažnu atveju, paslaugos teikėjui net apsimoka gauti baudą, kadangi dėl poreikio naudoti didelį kiekį medžiagų taip yra sutaupoma. Pažymi, jog įrodyti, kad tai yra tyčinis sutarties nevykdymas ar pažeidimas – neįmanoma, o ėmus ir nutraukus sutartį dėl esminio pažeidimo tektų organizuoti naują viešąjį pirkimą, dėl to visas miestas būtų nesutvarkytas.

4.5. Nurodo, jog subjektų, galinčių teikti tokią paslaugą, skaičius yra ribotas. Teigia, kad rinka yra oligopolinė (kaip nurodoma ieškovo minėtame VPĮ 28 straipsnio 4 dalies komentare), todėl mano, jog išskaidžius Pirkimą į smulkesnes dalis ir ribojant galimybę jas visas laimėti vienam subjektui yra sudaromos sąlygos didesnei bei realesnei konkurencijai. O ši dar labiau skatina teikti kokybiškesnę paslaugą.

4.6. Ieškinio teiginiai, jog vienos sutarties vykdymui būtų panaudojama tik apytiksliai vidutiniškai iki 50 procentų numatytos technikos, yra deklaratyvaus pobūdžio. Mano, kad ieškovė niekaip neįrodo ir nepagrindžia, kad sutarties vykdymui būtų panaudojama tik apytiksliai vidutiniškai iki 50 procentų numatytos turėti technikos. Atkreipia dėmesį, jog tiekėjas yra neribojamas dalyvauti, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ar Kretingos organizuojamuose analogiškų paslaugų pirkimuose. Teigia, kad po sutarties įvykdymo ta technika niekur nedingsta ir nesusinaudoja. Ją galima parduoti arba ir toliau naudoti.

4.7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnis ieškovei suteikia teisę atsisakyti sutarties sąlygos arba net prašyti ją pripažinti niekine ir negaliojančia, taip pat ir kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo. Mano, kad tai leidžia teigti, jog šioje viešojo pirkimo stadijoje, kai dar tik yra paskelbiamos Pirkimo sąlygos, tirti ir kvestionuoti sutarties projekto sąlygų turinį nėra prasmės. Teigia, jog pirma reikėtų atrinkti teikėją, sudaryti sutartį ir pradėti ją vykdyti, o esant poreikiui šalys gali bendradarbiauti (privalo) ir spręsti klausimą dėl sutarties pakeitimo (tiek, kiek tai įmanoma vykdant VPĮ nustatyta tvarka sudarytą sutartį) net ir sutarties vykdymo metu. Nurodo, kad tam nėra būtina neesmines sutarties sąlygas tikrinti ir teisėtumo kvestionuoti pirminėje viešo pirkimo stadijoje.

4.8. Nemano, kad sąlyga numatanti šaliai teisę bet kada nutraukti sutartį be kitos šalies kaltės savaime yra neteisėta, prieštaraujanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai bei galinti sukelti milžiniškus nuostolius (investicijų praradimą) Pirkimo laimėtojui. Teigia, jog ieškovės deklaruojami nuostoliai priklauso tiesiogiai nuo sutarties vykdymo iki jos nutraukimo termino. Kuo šis terminas ilgesnis, tuo tokių nuostolių kilimo tikimybė ir dydis yra mažesni. Pažymi, jog yra galimas variantas, kad tokių nuostolių net neatsirastų, o tik sumažėtų ieškovės galutinis pelnas. Mano, kad šios nuostatos įvertinimas yra susijęs su sutarties vykdymu, todėl ir jos įtaka šalių padėties nelygiavertiškumui turi būti nustatoma tik jos pritaikymo atveju ir dieną, o ne šioje Pirkimo stadijoje.

4.9. Netesybų dydžio pagrįstumo klausimas sprendžiamas įvertinant prievolę, jos pobūdį, pažeidimą, pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę, pažeidimo padarinius, pažeidimu padarytus nuostolius, žalą tretiesiems asmenims, sutartį pažeidusio asmens gautą naudą dėl prievolės nevykdymo, sutarties įvykdymo mastą, vykdymo metu gautą naudą, pažeidimo kaltės laipsnį ir formą, kontahento veiksmus, atliktus žalai suvaldyti ir sumažinti, bendradarbiavimo pareigos vykdymą, prievolės vykdymo įtaką nuo priešingos šalies ir daugelį kitų aplinkybių, kurias galima nustatyti tik analizuojant konkretų pažeidimą. Mano, kad kol pažeidimas nėra padarytas, nėra galimybės įvertinti, ar netesybų dydis yra per didelis, ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus kriterijus turi būti mažinamas.

5. Dubliku ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

6. Pagrindiniai dubliko argumentai:

6.1. Teigia, jog draudimas tam pačiam tiekėjui pateikti pasiūlymą ir draudimas sudaryti pirkimo sutartį daugiau nei vienoje pirkimo dalyje savo esme ir siekiamu tikslu yra tapatūs. Mano, kad perkančiajai organizacijai leidus tiekėjams pateikti pasiūlymus visose pirkimo dalyse, tačiau apribojant galimybę laimėti daugiau nei vienoje pirkimo dalyje, pasiekiamas toks pats rezultatas kaip nustatant ribojimą tiekėjams teikti pasiūlymą tik vienoje pirkimo dalyje, t. y. tokiomis sąlygomis sudaromos sąlygos vienoje pirkimo dalyje likti tik ribotam skaičiui tiekėjų. Tuo tarpu, kaip minėta, tokios pirkimo sąlygos, kuriomis ribojamas tiekėjų dalyvavimas atskirose pirkimo dalyse, kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstamos neteisėtomis bei pažeidžiančiomis lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

6.2. Ieškovė teigia, jog tiekėjų pasiūlymo kainodarą didžiąja dalimi lemia galbūt ateityje sudaromos pirkimo sutarties vykdymo apimtys, t. y. kuo didesne apimtimi tiekėjas potencialiai gali turėti galimybę laimėti pirkimą – teikti miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugas didesnėje miesto dalyje, tuo mažesnę kainą jis gali pasiūlyti pirkime. Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad tiekėjų pasiūlymai gali būti teikiami visoms Pirkimo dalims, tiekėjai de facto turi galimybę sudaryti Pirkimo sutartį tik vienoje Pirkimo dalyje. Mano, jog yra akivaizdu, kad vien dėl šios priežasties tiekėjų pasiūlymų kainos bus didesnės nei būtų tuo atveju, jeigu tiekėjams būtų leidžiama konkuruoti dėl laimėjimo visose Pirkimo dalyse.

6.3. Nurodo, jog Pirkimo sąlygų 12 punkte įtvirtintas ribojimas tam pačiam tiekėjui laimėti keliose Pirkimo dalyse pats savaime taip pat mažina konkurentų skaičių kitose Pirkimo dalyse ir padidina galimybes kitiems tiekėjams laimėti kitose Pirkimo dalyse, t. y. išrinkus laimėtoją vienoje Pirkimo dalyje, kitose dalyse automatiškai varžosi mažesnis tiekėjų skaičius, tai didina jų galimybę laimėti likusiose Pirkimo dalyse. Mano, jog tiekėjai dėl tokiomis Pirkimo sąlygų nuostatomis sumažintos konkurencijos yra skatinami teikti brangesnius pasiūlymus.

6.4. Mano, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį dėstomos priežastys (gyventojų skundai dėl laiku nenuvalytų gatvių žiemos sezono metu, jų patiriamos traumos, kiti nelaimingi atsitikimai kelyje, rinkos situacija) nėra paremtos jokiais objektyviais įrodymais, dėl to laikytinos deklaratyviomis. Teigia, jog iki šiol Klaipėdos miesto gatvės skirtingose miesto dalyse buvo tvarkomos skirtingų tiekėjų. Todėl mano, kad atsakovės Pirkimo sąlygų 12 punkte numatytas ribojimas niekaip nesprendžia atsakovės nurodytų problemų. Darė išvadą, kad atsakovė gyventojų skundais, kurių nei turinys, nei pateikimo aplinkybės nėra detalizuojamos, galbūt siekia imituoti viešąjį interesą, tokiu būdu siekdama pateisinti Pirkimo sąlygų 12 punkto reikalavimų neteisėtumą.

6.5. Teigia, jog vadovaujantis paskutinių atsakovo vykdytų viešųjų pirkimų toms pačioms paslaugoms įsigyti duomenimis, matyti, kad iki šiol miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugas skirtingose miesto dalyse teikė skirtingi tiekėjai. Yra akivaizdu, kad atsakovė netgi neturi patirties, kai skirtingose miesto dalyse paslaugas teiktų tas pats tiekėjas, todėl mano, kad atsakovės dėstomi teiginiai stokoja tiek faktinio, tiek teisinio pagrindimo.

6.6. Teigia, jog perkančiajai organizacijai manant, kad pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams nėra pakankami, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti papildomus tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus (pavyzdžiui, nustatant reikalaujamos turėti technikos, darbuotojų kiekį kiekvienos pirkimo dalies vykdymui), siekiant įsitikinti, ar konkretus tiekėjas turi pakankamus pajėgumus ir kvalifikaciją tinkamai vykdyti su juo galbūt sudaromas sutartis skirtingose pirkimo dalyse. Darė išvadą, kad perkančiosios organizacijos siekiami tikslai gali būti pasiekiami kitais, pozityvaus tipo instrumentais, o ne tiekėjų konkurencingumą varžančiais ribojimais, tai dar kartą patvirtina Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatytų ribojimų neteisėtumą.

6.7. Akcentuoja, jog VPĮ 89 straipsnyje įtvirtinama imperatyvaus pobūdžio taisyklė, numatanti, jog sudaryta viešojo pirkimo sutartis jos vykdymo metu negali būti keičiama, išskyrus VPĮ nustatytus išimtinius atvejus bei griežtai laikantis VPĮ nustatytos procedūros. Teigia, jog analogiškos nuostatos dėl draudimo keisti pirkimo sutarties nuostatas jos vykdymo metu įtvirtintos ir pirkimo sutarties projekto 25.4. punkte. Padarė išvadą, kad atsakovės atsiliepime dėstomi samprotavimai apie šalių galimybes susitarti dėl kitokių pirkimo sutarties nuostatų jos vykdymo metu prieštarauja VPĮ ir pirkimo sąlygose nustatytam reglamentavimui.

6.8. Nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovė, Pirkimo sąlygose palikus galioti Pirkimo sutarties projekto 20.3. punkte nurodytą Pirkimo sutarties nutraukimo pagrindą, ieškovė neturėtų jokios galimybės prisiteisti iš atsakovės dėl Pirkimo sutarties nutraukimo prieš sutartyje numatytą terminą patirtus nuostolius, tai, ieškovės nuomone, dar kartą patvirtina ginčijamos Pirkimo sąlygų nuostatos neteisėtumą.

6.9. Teigia, jog VPĮ nuostatos įpareigoja tiekėjus jau pradinėje viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo stadijoje ginčyti visas pirkimo sąlygas, kurios, tiekėjų įsitikinimu, pažeidžia VPĮ nuostatas. Pažymi, kad jau tuo tarpu pirkimo sąlygų ginčijimas vėlesnėse viešųjų pirkimų vykdymo stadijoje, t. y. perkančiajai organizacijai patikrinus tiekėjų kvalifikaciją, priėmus sprendimą dėl laimėtojo nustatymo ir pan., yra draudžiamas. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad netesybų dydžio klausimas neva turėtų būti sprendžiamas jau sudarytos Pirkimo sutarties vykdymo metu.

6.10. Mano, jog tai, kad Pirkimo sąlygų 14 ir 15 punktuose yra įtvirtintos baudinės netesybos, patvirtina ir ginčijamuose punktuose naudojami terminai: 14 punkte nurodoma – „už kiekvieną laiku nenuvalytą“, „už laiku nepalaistytą“, o 15 punkte – „be Sutarties 14 punkte nustatytų baudų, už pavėluotai suteiktas paslaugas moka (...) 1 000,00 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną“. Teigia, jog yra akivaizdu, kad abu ginčijami Pirkimo sąlygų punktai kalba apie Pirkimo sutartyje numatytų terminų nesilaikymą vykdant sutartines prievoles, t. y. savo pobūdžiu tapačius Pirkimo sutarties pažeidimus, už kuriuos tuo pačiu metu gali būti taikomos abiejuose punktuose numatytos netesybos. Padarė išvadą, kad Pirkimo sutartyje yra įtvirtinamos baudinės netesybos.

6.11. Teigia, jog naujausioje teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl viešojo pirkimo sutartyse nustatytų netesybų dydžio pagrįstumo pažymima, jog bauda kaip netesybos viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galima, tačiau baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui, taip pat neturi vienai iš sutarties šalių suteikti perdėto pranašumo. Mano, jog būtent perkančiajai organizacijai kyla pareiga pagrįsti pirkimo sąlygose nustatytus baudos dydžius.

7. Tripliku atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai tripliko argumentai:

8.1. Nurodė, kad VPI institutas, numatantis draudimą tam pačiam tiekėjui pateikti daugiau nei vieną pasiūlymą pirkimo objekto išskaidymo į dalis atveju, ir draudimas sudaryti pirkimo sutartį daugiau nei vienoje pirkimo dalyje savo esme ir siekiamu tikslu nėra tapatūs ir skirtingai veikia tiekėjo konkurencines galimybes bei perkančiosios organizacijos interesus. Teigia, jog siekiant didinti konkurencines sąlygas perkančiosios organizacijos yra skatinamos skaidyti pirkimo objektus į dalis, o kai kuriais atvejais yra imperatyviai įpareigotos tai padaryti. Pažymi, jog draudimas tiekėjui pateikti pasiūlymą daugiau nei vienai pirkimo daliai yra ribojantis konkurenciją, todėl galimas labiau išimtiniais atvejais, o maksimalaus tiekėjo galimų laimėti pirkimo dalių skaičiaus ribojimas neturi nieko bendro su tiekėjų konkurencijos ribojimu, nes visi turi vienodas sąlygas konkuruoti teikdami pasiūlymus. Daro išvadą, kad draudimas teikti daugiau kaip vieną pasiūlymą turi konkurenciją ribojantį poveikį, o laimėtinų dalių skaičiaus ribojimas priešingai – konkurenciją skatinantį poveikį.

8.2. Pažymi, kad teiginys, jog „tiekėjų pasiūlymo kainodarą didžiąja dalimi lemia galimai ateityje sudaromos pirkimo sutarties vykdymo apimtis“ yra deklaratyvus. Mano, kad labiau tikėtina, jog galbūt ateityje sudaromos pirkimo sutarties vykdymo apimtis lemia tiekėjo iš sutarties gaunamo pelno dydį, o ne kainodarą. Teigia, kad jei ieškovė mano, kad Pirkimo objektą išskaidžius į per mažas dalis ji praranda suinteresuotumą dalyvauti pirkime, tuomet ji turėtų skųsti Pirkimo sąlygą, numatančią Pirkimo objekto skaidymą į dalis, tačiau ieškovė to nedaro. Mano, kad ji siekia mažesnės konkurencijos sąlygomis laimėti didesnės apimties pirkimą.

8.3. Nurodė, kad ginčo atveju visose Pirkimo dalyse yra varžomasi vienu ir tuo pačiu metu. Teigia, jog visi be išimties teikia pasiūlymus visoms dalims, ir, jei jau tiekėjas nutarė dalyvauti Pirkime, jis dalyvaus visose dalyse ir visose dalyse konkuruos lygiomis galimybėmis. Mano, jog tai, kad yra didinama galimybė tiekėjams laimėti kitose Pirkimo dalyse, lemia didesnį suinteresuotumą dalyvauti apskritai ir atitinkamai konkuruoti su kuo mažesne kaina.

8.4. Teigia, jog nustatytas maksimalus galimų laimėti Pirkimo dalių skaičius ne varžo, o skatina konkurenciją ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Viešųjų pirkimų principus pažeidžia nepagrįstas ribojimas teikti daugiau kaip vieną pasiūlymą, bet ginčo atveju Pirkimas skirstomas į dalis, o kiekvienas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms Pirkimo dalims. Daro išvadą, kad ginčo atveju teisę riboti laimėtinų dalių skaičių numato ir reglamentuoja VPĮ 28 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir jokia analogija su teise riboti galimų pateikti pasiūlymų skaičių netaikytina.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

9. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

9.1. 2021 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Perkančioji organizacija, atsakovė) Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė tarptautinį viešąjį Pirkimą „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė siekia įsigyti Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugas.

9.2. Pirkimas susideda iš trijų atskirų Pirkimo dalių: I dalis – Klaipėdos centrinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos; II dalis – Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos; III dalis – Klaipėdos pietinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos.

9.3. 2021 m. birželio 15 d. ieškovė atsakovei pateikė Pretenziją dėl Pirkimo sąlygų ir jos priedų: Pirkimo sąlygų 12 punkto ir Pirkimo sutarties projekto 20.3. punkto, 14 punkto, 15 punkto neteisėtumo.

9.4. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimu dėl pretenzijos atsakovė atmetė ieškovės pretenziją. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija ir teikia ieškinį teismui dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Pirkimo procedūrų nutraukimo.

Dėl Pirkimo sąlygų 12 punkto (ne) teisėtumo

10. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.

11. Išanalizavus Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, galima teigti, kad įstatymas numato galimybę tam tikrais atvejais neskaidyti pirkimo objekto į dalis. Tokie atvejai taikytini sistemiškai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų esmę, konkrečiu pirkimu siekiamą tikslą, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus (pagrindinių pirkimų principų laikymasis, racionalus lėšų naudojimas, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimų laikymasis, įstatyme nustatytos tvarkos taikymas ir konkurencijos užtikrinimas) bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatas (techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų).

12. Atsakovė Pirkimo sąlygų 12 punkte kelia reikalavimą, kad „Šis pirkimas skirstomas į dalis, todėl tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 4 d. 2 p. Perkančioji organizacija nustato maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas – 1 (viena) pirkimo dalis. Jeigu tas pats tiekėjas pagal vertinimo rezultatus (pasiūlęs mažiausią kainą) galėtų laimėti daugiau nei 1 (vienoje) pirkimo dalyje, tiekėjas pripažįstamas laimėjusiu tai 1 (vienai) pirkimo daliai, kurios vertė yra didžiausia (kitose pirkimo dalyse jis negali būti pripažintas laimėjusiu). Dėl kiekvienos pirkimo dalies bus sudaroma atskira pirkimo sutartis. Alternatyvūs pasiūlymai neleidžiami“. Ieškovė nesutinka su tokiu Pirkimo sąlygų reikalavimu, nurodydama, kad atsakovė Pirkimo sąlygose įtvirtindama ginčijamą reikalavimą nepagrįstai apribojo vieno tiekėjo teisę sudaryti Pirkimo sutartį daugiau nei dėl vienos Pirkimo objekto dalies. Ieškovė kaip esminį momentą nurodė tai, kad tiekėjų teisės sudaryti Pirkimo sutartis dėl visų Pirkimo objekto dalių, kai jų pasiūlymai kiekvienai Pirkimo objekto daliai pripažįstami laimėjusiais, ribojimas nėra objektyviai būtinas, todėl mano, kad toks ribojimas pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, riboja tiekėjų konkurenciją, ko būtent ir siekiama išskaidžius Pirkimo objektą į atskiras pirkimo objekto dalis. Ieškovės teigimu, toks Perkančiosios organizacijos sprendimas yra neracionalus, ekonomiškai neįvertintas, ribojantis tiekėjų konkurenciją, kadangi išrinkus laimėtoją vienoje Pirkimo dalyje, kitose Pirkimo dalyse automatiškai varžosi mažesnis tiekėjų skaičius, tai didina jų galimybę laimėti likusiose Pirkimo dalyse. Taip pat nurodo, kad varžytis tik dėl vienos Pirkimo objekto dalies sutarties sudarymo, atsižvelgiant į numatytos turėti technikos sąrašą, kuri vienos sutarties vykdymui būtų panaudojama tik apytiksliai vidutiniškai iki 50 procentų, yra neracionalu, tokiu būdu Perkančioji organizacija neabejotinai permokėtų už paslaugas, kurias galėtų įsigyti pigiau, jei tiekėjams būtų leista sudaryti daugiau nei vieną Pirkimo sutartį dėl kelių Pirkimo objekto dalių, tokius kaštus paskirstant kelioms vykdomoms sutartims.

13. Turint omenyje anksčiau nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad dėl tokio Pirkimo objekto, koks yra nagrinėjamoje byloje (gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos) skaidymo į dalis, reikia atsižvelgti į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis plėtojama ne tik pirkimo objektų heterogeniškumo (savo pobūdžiu atskirų), bet ir homogeniškumo (panašumo, vienarūšiškumo) atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-469/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjų konkurenciją gali pažeisti ne tik skirtingų, bet ir vienalyčių pirkimo objektų sujungimas į vieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Nurodytoje byloje kasacinis teismas, apibendrinęs aktualią praktiką, pateikė kelis svarbius išaiškinimus:

- galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja; nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją;

- nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais;

- kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną;

- perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis.

14. Dažniausiai didelės apimties pirkimo neskaidymas į dalis lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų pirkimo objektą išskaidžius. Kadangi pirkimo objekto neskaidymas į dalis gali riboti konkurenciją, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 pateiktų išaiškinimų matyti, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga pateikti aiškius ir įtikinamus argumentus (objektyvų pagrindimą), pateisinančius didelės apimties pirkimo neskaidymą į dalis (arba nepakankamą skaidymą, t. y. skaidymą į didelės apimties dalis).

15. Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija turi siekti, kad: prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; <...>; Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 3 punktai).

16. Turėtina omenyje tai, kad atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį Pirkimą „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“. Teismas sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytu argumentu, jog šis Pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu. Tokiu atveju viešasis pirkimas turi maksimaliai garantuoti nepertraukiamą paslaugos, t. y. miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų, teikimą. Priešingu atveju galimos situacijos, kai, esant itin prastoms oro sąlygoms, vienas ar du paslaugos teikėjai nesugebėtų užtikrinti tinkamo ir kokybiško miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų teikimo, dėl to Perkančioji organizacija sulauktų didelio visuomenės nepasitenkinimo, pretenzijų, turtinių reikalavimų, o tai akivaizdžiai neužtikrintų visuomenės poreikių ir interesų. Byloje esantys atsakovės procesiniai dokumentai ir juose išreikšta atsakovės pozicija bylojanti apie atsakovės turimą patirtį Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų teikimo procese, patvirtina teismo prieš tai nurodytas aplinkybes. Taigi būtent siekiant užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų teikimą, teismo nuomone, yra tikslinga skaidyti Pirkimo objektą į tris dalis. Šiuo atveju, skaidant ginčo Pirkimą į tris dalis, ir paslaugas miesto teritorijoje teikiant net trims paslaugų teikėjams, Perkančioji organizacija turės galimybę maksimaliai užtikrinti paslaugų tiekimo nepertraukiamumą, kokybę, operatyvų kylančių problemų sprendimą, paslaugų teikėjų tarpusavio bendradarbiavimą, kooperaciją ir kt.

17. Teismo vertinimu, tai, kad Pirkimo sąlygų 12 punkto pagrindu Pirkimo objektas yra išskaidytas į tris dalis, ir šiame punkte yra aiškiai įvardyta, jog Pirkime kiekvienas suinteresuotas paslaugos teikėjas turi teisę pasiūlymus teikti visose Pirkimo dalyse, tačiau laimėjus vieną jų, kitose pirkimo dalyse jis negali būti pripažintas laimėjusiu, tai, kad ginčo paslauga yra specifinė, subjektų, galinčių teikti tokią paslaugą, skaičius yra ribotas, leidžia daryti išvadą, kad išskaidžius Pirkimo objektą į smulkesnes dalis ir ribojant galimybę jas visas laimėti vienam konkrečiam subjektui yra sudaromos sąlygos didesnei bei realesnei konkurencijai, o tai iš esmės skatina paslaugų teikėjus teikti kokybiškesnes paslaugas. Priešingai nei teigia ieškovė, tokie Perkančiosios organizacijos veiksmai – Pirkimo sąlygų 12 punkto įtraukimas – užtikrina Pirkime dalyvaujančių paslaugų teikėjų lygiateisiškumą, jų nediskriminavimą, abipusį pripažinimą. Pirkimu užtikrinama, kad ir mažesni subjektai, besiverčiantys gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų teikimu, galėtų dalyvauti plataus masto Pirkimuose ir lygiaverčiai konkuruoti su stambesniais, tokias paslaugas teikiančiais, juridiniais asmenimis. Paminėtus argumentus patvirtina ir prieš tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasakyta, kad dažniausiai didelės apimties pirkimo neskaidymas į dalis lemia mažesnį dalyvių skaičių nei jis būtų pirkimo objektą išskaidžius, kadangi pirkimo objekto neskaidymas į dalis gali nepagrįstai riboti konkurenciją.

18. Teismas mano, kad vertinant ieškovės ginčijamą Pirkimo sąlygą racionalumo ir ekonomiškumo aspektais, paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, jog viešojo pirkimo skaidymas į dalis, kartu tiekėjams leidžiant pateikti visų jo dalių pasiūlymus (kad ir kiek jų būtų), iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą; abejotina, kad tiekėjas, turintis pakankamų resursų ir pajėgumo bei siekiantis laimėti pirkimą, siūlytų didesnę kainą išskaidytame į dalis pirkime, palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas tik dėl to, kad jam reikėtų pateikti ne vieną, o keliolika pasiūlymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 44, 45 punktus).

19. Nepripažintinas pagrįstu ieškovės argumentas, kad praktika, įpareigojanti didelės apimties pirkimus skaidyti į dalis, yra iš esmės ydinga, nes neleidžia pasinaudoti masto ekonomija ir prieštarauja racionalaus lėšų naudojimo principui. Kaip minėta anksčiau, abejotina, kad tiekėjas, pajėgus atlikti visų Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų tiekimą ir siekiantis laimėti pirkimą, siūlytų didesnę kainą išskaidytame į dalis pirkime, palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas, tik dėl to, jog jam reikėtų pateikti ne vieną, o kelis ar keliolika pasiūlymų. Nepakankama ūkio subjektų konkurencija, kai kitomis sąlygomis ji būtų didesnė, ne prisideda prie racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo, o kaip tik jį pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Būtent pirkimo išskaidymas į dalis suteikia galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o tai sudaro sąlygas tiekėjų konkurencijai ir racionalesniam pirkimui skirtų lėšų panaudojimui.

20. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės ir atsakovės procesinių dokumentų turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų 12 punktas neriboja paslaugų teikėjų konkurencijos, priešingai – ją skatina, tokia sąlyga leistų užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą paslaugų – Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų – teikimą, tuo garantuojant ir viešąjį interesą – visuomenės didesnį pasitenkinimą paminėtų paslaugų teikimu. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, anksčiau aptartais motyvais, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl Pirkimo sąlygų 12 punkto pripažinimo neteisėtu ir naikintinu vertintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 20.3. punkto (ne)teisėtumo

21. Pirkimo sutarties projekto 20.3. punkte yra nurodyta, kad „Paslaugų gavėjas, įspėjęs Paslaugų teikėją prieš 90 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei Paslaugų gavėjas nusprendžia pavesti teikti gatvių priežiūros paslaugas savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį)“. Ieškovės teigimu, prieš tai paminėta Pirkimo sutarties projekto sąlyga pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kadangi ieškovei gali tekti patirti išlaidas, kurių nekompensuotų pelnas iš teikiamos paslaugos.

22. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai: 1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo, švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos <...>.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu kvestionuoja Pirkimo sąlygų priedo – Pirkimo sutarties projekto – sąlygas, kai Pirkimas dar nėra pasibaigęs, nėra išrinkti Pirkimo laimėtojai, paslaugų sutartys tarp perkančiosios organizacijos ir laimėjusių paslaugų teikėjų dar nėra sudarytos. Sutiktina su Perkančiosios organizacijos pozicija, kad faktiškai su Pirkimo laimėtojais sudaromos paslaugų sutarčių neesminės sąlygos gali būti keičiamos. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Perkančioji organizacija organizuodama Pirkimą VPĮ nuostatų pagrindu suorganizuotame Pirkime pateikia visą su šiuo Pirkimu susijusią aktualią informaciją, kartu ir paslaugų sutarties projektą, kurio sąlygas Perkančioji organizacija numato vadovaudamasi privatinės teisės principais, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bei kitais įstatymais. Nagrinėjamu atveju prieš tai paminėtos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos atsakovei suteikia teisę steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus arba pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, pabrėžtina, kad į viešųjų paslaugų apibrėžtį patenka ir ginčo paslaugos – teritorijų ir gatvių priežiūra. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovė paslaugų sutarties projekte nusimatė ginčijamą sąlygą, su kuria potencialūs paslaugų tiekėjai yra supažindinami iš anksto tam, kad galėtų įsivertinti rizikas, susijusias su sutarties vykdymu ir jos galiojimu.

24. VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta: 1) sutarties šalių teisės ir pareigos; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis; 3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką; 4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 5) sutarties prievolių įvykdymo terminai; 6) sutarties įvykdymo užtikrinimas; 7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma; 8) ginčų sprendimo tvarka; 9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka; 10) sutarties galiojimas; 11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka; 12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas.

25. Nagrinėjamu atveju paslaugų sutarties projekto 20 dalyje yra aptariami sutarties nutraukimo prieš terminą atvejai ir sąlygos. Perkančioji organizacija VPĮ 90 straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu: 1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 89 straipsnį; 2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalį; 3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES (VPĮ 90 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Teismo nuomone, atsakovė, vadovaudamasi sutarčių laisvės principu, prieš tai nurodytomis VPĮ bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, turėjo teisę paslaugų sutarties projekte įtraukti 20.3. punkto nuostatą. Pakartotina, kad ieškovei, taip pat ir kitiems tiekėjams, dalyvaujantiems Pirkime, yra laisvai prieinamas paslaugų sutarties projektas, tad šie asmenys turi galimybę susipažinti su Pirkimo medžiaga, kartu ir paslaugų sutarties projekto sąlygomis, įsivertinti sudarytinos sutarties vykdymo, sutarties galiojimo bei kitas rizikas, taip pat net ir po sutarties sudarymo, susiklosčius tam tikroms faktinėms aplinkybėms, – ginčyti atitinkamas jau sudarytos ir vykdytinos sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes manytina, kad ieškovės deklaruojami nuostoliai priklausytų nuo sutarties vykdymo iki jos nutraukimo termino ir kuo šis terminas ilgesnis, tuo tokių nuostolių kilimo tikimybė ir dydis būtų mažesni. Be to, galimai tokių nuostolių net neatsirastų, tik sumažėtų ieškovo gautinas pelnas. Tai reiškia, kad šios nuostatos įvertinimas yra susijęs su sutarties vykdymu. Vadinasi ir jos įtaka šalių padėtis nelygiavertiškumui turi būti nustatoma tik jos pritaikymo atveju ir dienai, o ne šioje pirkimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju, šalims nesudarius Pirkimo sutarties (kurioje būtų įtraukta ieškovės ginčijama sutarties projekto sąlyga) ir numatytu pagrindu atsakovei nenutraukus Pirkimo sutarties, teismas neturi galimybės įvertinti ieškovės ieškinyje minimų nuostolių ar praradimų dėl ginčijamos sutarties projekto sąlygos, kadangi tokia situacija tarp šalių faktiškai dar nesusiklostė. Taigi ji vertintina kaip deklaratyvi ir teorinė galimybė.

26. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės ir atsakovės procesinių dokumentų turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarčių laisvės principu, VPĮ, iš jų ir VPĮ 90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Vietos savivaldos įstatymu ir Civilinio kodekso normomis, turėjo teisę paslaugų sutarties projekte numatyti atskirą sutarties nutraukimo pagrindą, įtvirtintą 20.3. punkte, todėl anksčiau aptartais motyvais, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl paslaugų sutarties projekto 20.3. punkto pripažinimo neteisėtu ir naikintinu, vertintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 14 punkte numatytų netesybų dydžio

27. Paslaugų sutarties projekto 14 dalyje yra numatyta, kad „Paslaugų teikėjui už nekokybiškai suteiktas paslaugas bus skiriamos baudos: 700,00 Eur vertės bauda – už kiekvieną laiku nenuvalytą gatvę (ar jos dalį) nuo sniego sankaupų, esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu; 500,00 Eur vertės bauda – už kitų paslaugų teikimo pažeidimus: laiku nepalaistytą gatvę pilnu plotu ar kitus Sutarties pažeidimus, surašant pažeidimo aktą už kiekvieną nustatytą atvejį. Pažeidimo aktas surašomas dalyvaujant Paslaugų teikėjo atstovui. Jeigu jis neatvyksta sutartu laiku arba atsisako dalyvauti, pažeidimų aktas surašomas jam nedalyvaujant. Bauda išskaičiuojama iš Paslaugų teikėjui mokėtinos sumos. Jei paslaugos suteiktos nekokybiškai, Paslaugų gavėjas nustato terminą, per kurį trūkumai turi būti pašalinti, per šį terminą nepašalinus trūkumų, numatyta bauda taikoma pakartotinai. Baudos už Sutarties pažeidimus netaikomos pažeidimams, kai pažeidimo pagrindu pasinaudojama garantija“. Ieškiniu ieškovė teismo prašo sumažinti sutarties projekto 14 punkte nurodytų netesybų dydį – nurodytą 700,00 Eur vertės baudą <...> sumažinti iki 100,00 Eur dydžio; nurodytą 500,00 Eur vertės baudą <...> sumažinti iki 50,00 Eur dydžio. Pažymi, jog Perkančioji organizacija baudų dydžius neva nustatė atsižvelgdama į anksčiau tokiose sutartyse nustatytus baudų dydžius bei įvertinusi infliaciją, tačiau atsakovės galimo nuostolių dydžio skaičiavimų nepateikė, nes, atsakovės vertinimu, nėra įmanoma apskaičiuoti, kokios pasekmės (pinigine išraiška) gali būti, tiekėjui nenuvalius sniego nuo gatvės ar nepabarsčius tilto. Daro išvadą, kad Perkančioji organizacija neadekvačius netesybų dydžius sutarties projekte įtvirtino nepagrįstai.

28. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

29. Būtina pažymėti, kad netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas tik išimtinėse ar išskirtinėse situacijose, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę, a fortiori (liet. ypač) griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia (be kita ko), apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

30. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčija Pirkimo sutarties projekto 14 punkte numatytą sąlygą, kuria paslaugų teikėjui laiku neįvykdžius jam sutartimi tenkančių pareigų, paslaugų gavėjas turi teisę skaičiuoti atitinkamas netesybas, šiuo atveju: 700,00 Eur vertės baudą – už sniego sankaupų nenuvalymą laiku nuo kiekvienos gatvės (ar jos dalies), esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio ir druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu; 500,00 Eur vertės baudą – už kitų paslaugų teikimo pažeidimus: laiku nepalaistytą visą gatvės plotą ar kitus Sutarties pažeidimus, surašant pažeidimo aktą už kiekvieną nustatytą atvejį. Ieškovė nesutinka su nustatytais netesybų dydžiais, mano, kad šie yra neproporcingi ir akivaizdžiai per dideli, prašo juos sumažinti: 700,00 Eur vertės baudą sumažinti iki 100,00 Eur vertės baudos – už sniego sankaupų nenuvalymą laiku nuo kiekvienos gatvės (ar jos dalies), esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio ir druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu; 500,00 Eur vertės baudą sumažinti iki 50,00 Eur vertės baudos – už kitų paslaugų teikimo pažeidimus: laiku nepalaistytą visą gatvės plotą ar kitus Sutarties pažeidimus. Pažymi, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nurodo, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl savo prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo.

31. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Nors netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tai nereiškia, kad kreditorius, turintis teisę reikalauti netesybų, visais atvejais yra atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Be kita ko, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

32. Nagrinėjant netesybų mažinimo klausimą, teismui kyla pareiga nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą.

33. Nagrinėjamu atveju dar nėra išrinktas Pirkimo laimėtojas, paslaugų sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta, ieškovė atsakovei pagal šią sutartį paslaugų neteikia, ieškovė ginčija tik paslaugų sutarties projekte nurodytas sąlygas, taip pat byloje nėra nagrinėjamas faktiškai ieškovės atliktas sutarties pažeidimas ir iš šio pažeidimo kildinamos teisinės pasekmės, susijusios su netesybomis ir jų apmokėjimu, ieškovė šiuo atveju tik ginčija viešai deklaruotas Pirkimo paslaugų sutarties projekto sąlygas. Teismas šiuo atveju neturi galimybės faktiškai įvertinti sutarties projekte numatyto netesybų dydžio pagrįstumo, kadangi šios netesybos šiuo metu yra tik deklaratyvios, nesukeliančios jokių teisinių pasekmių. Netesybų vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo susidariusių faktinių bylos aplinkybių, sutarties pažeidimo masto bei kitų prieš tai nurodytų aspektų.

34. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytas pozicija, jog netesybų dydžio pagrįstumo klausimas sprendžiamas įvertinant prievolę, jos pobūdį, pažeidimą, pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę, pažeidimo padarinius, pažeidimu padarytus nuostolius, žalą tretiesiems asmenims, sutartį pažeidusio asmens gautą naudą dėl prievolės nevykdymo, sutarties įvykdymo mastą, vykdymo metu gautą naudą, pažeidimo kaltės laipsnį ir formą, kontrahento veiksmus, atliktus žalai suvaldyti ir sumažinti, bendradarbiavimo pareigos vykdymą, prievolės vykdymo įtaką nuo priešingos šalies ir daugelį kitų aplinkybių, kurias galima nustatyti tik analizuojant konkretų pažeidimą. Tad kol pažeidimas nėra padarytas, teismas neturi galimybės įvertinti, ar netesybų dydis yra per didelis ir turi būti mažinamas.

35. Pažymėtina tai, kad ieškovė savo ruožtu nenurodė, kodėl sutarties projekto 14 punkte numatyti netesybų dydžiai turėtų būti reikšmingai sumažinti iki ieškovės ieškinyje nurodomų dydžių: 700,00 Eur vertės baudą sumažinant iki 100,00 Eur vertės baudos – už sniego sankaupų nenuvalymą laiku nuo kiekvienos gatvės (ar jos dalies), esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio ir druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu; 500,00 Eur vertės baudą sumažinant iki 50,00 Eur vertės baudos – už kitų paslaugų teikimo pažeidimus: laiku nepalaistytą visą gatvės plotą ar kitus Sutarties pažeidimus.

36. Manytina, kad vien ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Turėdamas omenyje minėtą teismų praktiką, teismas pritaria atsakovės argumentams, kad vien tas faktas, jog netesybos yra nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žino netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti šalims sudarius sutartį ir esant reikalavimui apmokėti ginčijamas netesybas. Manytina, kad sudarant pirkimo sutartį, ieškovei žinant apie nustatytą netesybų dydį, pastaroji turi jai įstatymų leidėjo suteiktą teisę ginčyti atitinkamu atveju ieškovei pritaikytas netesybas, jeigu šios būtų aiškiai per didelės ir ženkliai viršijančios perkančiosios organizacijos tikėtinų nuostolių dėl atitinkamų pažeidimų dydį.

37. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika manytina, kad kol pažeidimas nėra padarytas, tol nėra galimybės įvertinti ar netesybų dydis yra per didelis ir pagal LAT nustatytus kriterijus mažintinas. Konstatuotina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sutarties projekto 14 punkte nustatytų netesybų sumažinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, neįrodytas, šiame Pirkimo etape neaktualus ir to pagrindu teismo netenkintinas.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 15 dalies (ne)teisėtumo

38. Pirkimo sutarties projekto 15 punkte yra nurodyta, kad: „Paslaugų teikėjas, be sutarties 14 p. nustatytų baudų, už pavėluotai suteiktas paslaugas moka Paslaugų gavėjui 1 000,00 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai išskaičiuojami iš Paslaugų teikėjui mokėtinų sumų. Delspinigiai skaičiuojami nepriklausomai nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo taikymo“. Ieškovės teigimu, Pirkimo sutarties projekte už tą patį sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. laiku nesuteiktas paslaugas, numatyta taikyti tiek baudas (projekto 14 punktas), tiek delspinigius (projekto 15 punktas), toks netesybų įtvirtinimas yra baudinis ir neteisėtas. Teigia, jog perkančiajai organizacijai draudžiama taikyti tiekėjui už prievolės įvykdymo termino pažeidimą tiek baudą, tiek delspinigius.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija, kad atsakovės organizuojamu Pirkimu yra siekiama atrinkti kokybiškas paslaugas teikiančius ir geriausią kainą siūlančius tiekėjus, kurie sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovei nepertraukiamai teiktų kokybiškas miesto gatvių valymo ir priežiūros paslaugas, kurių teikimas yra itin svarbus miesto gyventojams, t. y. šių paslaugų teikimas yra susijęs su viešojo intereso – gyventojų poreikių (miesto gatvių valymo ir priežiūros apimtyje) užtikrinimu ir tenkinimu. Manytina, kad atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymą, sutartyje pagrįstai numatė atitinkamas nuostatas, įtvirtinančias netesybas, kurios paslaugų teikėjo atžvilgiu veiktų kaip skatinamoji tinkamo sutarties vykdymo priemonė. Teismas dar kartą pažymi ir tai, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovės paslaugų teikimo teisiniai santykiai sutartiniu pagrindu, sąlygotu atsakovės organizuojamo Pirkimo, dar nesieja.

41. Be to, Pirkimo sutarties projekto 25.4. punktas numato, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokius sutarties sąlygų pakeitimus, kurie atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatas.

42. Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: <...> kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo sutartis, esant atitinkamoms įstatymuose numatytoms sąlygoms, gali būti keičiama suderinant ir raštu įforminant abiejų jos šalių valią, o kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Nei iš Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų įstatymų, nei iš kasacinio teismo praktikos neišplaukia, kad teisė ar pareiga inicijuoti (teikti siūlymą kitai šaliai) galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimą priklauso išimtinai perkančiajai organizacijai ir kad, pastarajai nesiimant iniciatyvos keisti viešojo pirkimo sutarties, tiekėjas negali sutarties keitimo inicijuoti pats. Teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020).

44. Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju prieš tai paminėtas teisinis reglamentavimas Pirkimo laimėjimo atveju, net ir sudarius sutartį, suteikia ieškovei teisę atsisakyti sutarties sąlygos arba net prašyti ją pripažinti niekine ir negaliojančia, taip pat ir kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo. Tačiau šioje viešo Pirkimo stadijoje, kai dar tik yra paskelbiamos pirkimo sąlygos, tirti ir kvestionuoti sutarties projekto sąlygų turinį nėra galimybės, kadangi šis sutarties projektas yra deklaratyvus, o šalių sutartiniai teisiniai santykiai dar nesieja, Tai, kad projekto sąlyga, kuria už sutarties netinkamą vykdymą paslaugų teikėjui nustatyti delspinigiai, šalims prieš sudarant sutartį gali būti keistina, kadangi tokia sąlyga nepripažįstama esmine sutarties sąlyga, to pagrindu ieškovės ieškinio reikalavimas dėl paslaugų sutarties projekto 15 punkto pripažinimo neteisėtu ir naikintinu netenkintinas.

Dėl kitų šalių argumentų

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kadangi kiti šalių argumentai neturi teisinės įtakos bylos baigčiai, skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

46. Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, todėl ieškinys atmestinas.

47. Atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

49. Atsakovė prašo priteisti 4 356,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį bei tripliką.

50. Teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovės atstovas advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį, parengė tripliką. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir atliktų procesinių veiksmų apimtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taigi iš viso iš ieškovės atsakovei priteistina 4 356,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

51. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl valstybė išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 4 356,00 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti 2021 m. liepos 8 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė