Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1159-370/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00156-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

2021 m. lapkričio 9 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-747-459/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice Klaipėda“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuojamo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“, pirkimo Nr. 549937, (toliau – Pirkimas) sąlygas – 1) Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad Pirkimo sutartis gali būti sudaryta su vienu tiekėju tik dėl vienos Pirkimo objekto dalies, 2) Pirkimo sutarties projekto 20.3. papunktyje įtvirtintą Pirkimo sutarties nutraukimo pagrindą, 3) Pirkimo sutarties projekto 15 punktą;

1.2. sumažinti Pirkimo sutarties projekto 14 punkte nurodytų netesybų dydį – nurodytą 700 Eur vertės baudą – už sniego sankaupų nenuvalymą laiku nuo kiekvienos gatvės (ar jos dalies), esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio ir druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu – sumažinti iki 100 Eur dydžio, nurodytą 500 Eur vertės baudą – už kitų paslaugų teikimo pažeidimus: laiku nepalaistytą visą gatvės plotą ar kitus sutarties pažeidimus – sumažinti iki 50 Eur dydžio;

1.3. spręsti dėl Pirkimo nutraukimo;

1.4. priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė tarptautinį viešąjį Pirkimą „Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos“ Nr. 549937, kuriuo atsakovė siekia įsigyti Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugas. Pirkimas susideda iš trijų atskirų Pirkimo dalių: I dalis – Klaipėdos centrinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos; II dalis – Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos; III dalis – Klaipėdos pietinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos. Ieškovė, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, 2021 m. birželio 15 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 12 punkto ir Pirkimo sutarties projekto 20.3. papunkčio, 14 punkto, 15 punkto neteisėtumo, tačiau 2021 m. birželio 22 d. sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pretenziją.

3. Atsakovė neargumentavo savo sprendimo riboti vieno tiekėjo teisę sudaryti pirkimo sutartį daugiau nei dėl vienos Pirkimo objekto dalies, nors tokią pareigą numato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 28 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Pirkimo objektą išskaidžius į tris dalis užtikrinama didesnė tiekėjų konkurencija, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių ir kokiu tikslu perkančioji organizacija nustatė tik išimtiniais atvejais pirkimo dokumentuose nustatomą ribojimą dėl teisės tiekėjams sudaryti pirkimo sutartį tik dėl vienos pirkimo objekto dalies. Šiuo konkrečiu atveju tiekėjų teisės sudaryti Pirkimo sutartis dėl visų Pirkimo objekto dalių, kai jų pasiūlymai kiekvienai Pirkimo objekto daliai pripažįstami laimėjusiais, ribojimas nėra objektyviai būtinas, todėl toks ribojimas pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, riboja tiekėjų konkurenciją, to būtent ir siekiama išskaidžius Pirkimo objektą į atskiras Pirkimo objekto dalis.

4. Draudimas tam pačiam tiekėjui pateikti pasiūlymą ir draudimas sudaryti pirkimo sutartį daugiau nei vienai pirkimo daliai savo esme ir siekiamu tikslu yra tapatūs. Perkančiajai organizacijai leidus tiekėjams pateikti pasiūlymus visoms pirkimo dalims, tačiau apribojant galimybę laimėti daugiau nei vieną pirkimo dalį, pasiekiamas toks pats rezultatas, kaip nustatant ribojimą tiekėjams teikti pasiūlymą tik vienai pirkimo daliai, t. y. tokiomis nuostatomis sudaromos sąlygos vienoje pirkimo dalyje likti tik ribotam skaičiui tiekėjų. Tokios pirkimo sąlygos, kuriomis ribojamas tiekėjų dalyvavimas atskirose pirkimo dalyse, kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstamos neteisėtomis bei pažeidžiančiomis lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

5. Atsakovė nepagrįstai Pirkimo sąlygose įtvirtino sąlygą, leidžiančią atsakovei nutraukti sutartį, jei ji ateityje nuspręstų pavesti teikti gatvių priežiūros paslaugas savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui (Konkurso sąlygų 8 priedo „Sutarties projektas“ (toliau – sutarties projektas) 20.3. papunktis). Tiekėjams negali būti perkeliama per didelė ir neproporcinga rizika, susijusi su bet kada galinčiu įvykti Pirkimo sutarties nutraukimu ir iš to kylančiu patirtų išlaidų padengimu. Kol tiekėjas, sudaręs Pirkimo sutartį, yra laikomas teisėtu Pirkimo laimėtoju, toks tiekėjas Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu (3 (trejus) metus) turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį vykdyti Pirkimo sutartį. Todėl, akivaizdu, kad Pirkimo sutarties projekto 20.3. papunktyje esantis Pirkimo sutarties nutraukimo pagrindas neturėtų būti įtrauktas į Pirkimo sutarties turinį. Taip pat sutarties projekto 20.3. papunktyje įtvirtintas Pirkimo sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas galėtų būti laikomas teisėtu tik tuo atveju, jei minėtame punkte būtų numatyta, kad Pirkimo sutartį nutraukiant prieš terminą šiuo pagrindu, Pirkimo sutartį vykdančiam tiekėjui būtų atlyginamos visos Pirkimo sutarties vykdymui patirtos investicijos, t. y. būtų įtrauktas nuostolių, patirtų dėl Pirkimo sutarties nutraukimo prieš terminą sutarties projekto 20.3 papunkčio pagrindu, kompensavimo mechanizmas.

6. Sutarties projekto 14 punkte nustatytos sankcijos yra per didelės, neproporcingos pažeidimui, nesąžiningos, neatitinka jų skyrimo esmės – kompensuoti dėl pažeidimo padarymo patirtus nuostolius, suteikiančios teisę atsakovei nepagrįstai praturtėti paslaugų teikėjo sąskaita, todėl jos turi būti mažinamos iki protingo ir sąžiningo dydžio.

7. Atsakovė nepagrįstai Pirkimo sąlygose įtvirtino sąlygą reikalauti sumokėti tiek baudas, tiek delspinigius, už laiku nesuteiktas paslaugas (sutarties projekto 15 punktas). Pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, perkančiajai organizacijai draudžiama taikyti tiekėjui už prievolės įvykdymo termino pažeidimą tiek baudą, tiek delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

8. Nenutraukus Pirkimo procedūrų ir jas vykdant pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas, bus pažeistas viešasis interesas – tiekėjų teisė į sąžiningą varžymąsi ir skaidrų viešojo pirkimo procedūrų vykdymą.

9. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju tiekėjai nėra ribojami teikti pasiūlymus visoms trims pirkimo dalims ir yra nustatyta, kaip bus atrinktas kiekvienos dalies laimėtojas. Pirkimo objektas buvo išskaidytas į tris dalis siekiant užtikrinti perkamų paslaugų kokybę. Pirkime visi tiekėjai teikia pasiūlymus visoms Pirkimo dalims, ir, jei tiekėjas nutarė dalyvauti Pirkime, jis dalyvaus visose dalyse ir visose dalyse konkuruos lygiomis galimybėmis, todėl yra didinama galimybė tiekėjams laimėti kitose Pirkimo dalyse.

11. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad sutarties projekte nurodytos netesybos yra per didelės ir viršijančios perkančiosios organizacijos tikėtinų nuostolių dėl atitinkamų pažeidimų dydį bei tokiu būdu suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai praturtėti tiekėjo sąskaitą, nes tol, kol pažeidimas nėra padarytas, nėra galimybės įvertinti, ar netesybų dydis yra per didelis ir turi būti mažinamas. Pažymėjo, kad už skirtingų iš tos pačios sutarties kylančių prievolių pažeidimą gali būti nustatomos skirtingos netesybos ir jos nėra laikomos baudinėmis. Vienkartinė bauda numatyta už pažeidimo faktą, o bauda už termino praleidimą skirta priversti paslaugos tiekėją pažeidimą pašalinti kuo greičiau ir skiriama už tai, kad pažeidimas nėra pašalinamas.

12. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ginčijamas Pirkimo sąlygas panaikinus / pakeitus, Pirkime galėtų dalyvauti didesnis kiekis tiekėjų, kuriems pagal šiuo metu suformuotas, neteisėtas sąlygas, galimybė dalyvauti Pirkime yra užkirsta, todėl Pirkimo sąlygų pakeitimas taip, kad jose galėtų dalyvauti didesnis ratas ūkio subjektų, savaime reiškia, jog ginčijamos sąlygos yra esminės, todėl Pirkimas privalo būti nutraukiamas ir vykdomas iš naujo. Ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas, kurių taikymo galimybė ateityje nėra žinoma, todėl šioje Pirkimo stadijoje negalima daryti išvados, kad Pirkimas turėtų būti nutrauktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pirkimo sąlygų 12 punkto pagrindu Pirkimo objektas yra išskaidytas į tris dalis ir šiame punkte yra nustatyta, jog Pirkime kiekvienas suinteresuotas paslaugos teikėjas turi teisę pasiūlymus teikti visose Pirkimo dalyse, tačiau laimėjus vieną jų, kitose pirkimo dalyse jis negali būti pripažintas laimėjusiu, padarė išvadą, kad, išskaidžius Pirkimo objektą į smulkesnes dalis ir ribojant galimybę jas visas laimėti vienam konkrečiam subjektui, yra sudaromos sąlygos didesnei bei realesnei konkurencijai, o tai iš esmės skatina paslaugų teikėjus teikti kokybiškesnes paslaugas.

15. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 12 punkto įtraukimas – užtikrina Pirkime dalyvaujančių paslaugų teikėjų lygiateisiškumą, jų nediskriminavimą, abipusį pripažinimą. Pirkimu užtikrinama, kad ir mažesni subjektai, besiverčiantys gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų teikimu, galėtų dalyvauti plataus masto Pirkimuose ir lygiaverčiai konkuruoti su stambesniais, tokias paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarčių laisvės principu, VPĮ 90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Vietos savivaldos įstatymu ir Civilinio kodekso normomis, turėjo teisę sutarties projekte numatyti atskirą sutarties nutraukimo pagrindą, įtvirtintą sutarties projekto 20.3. papunktyje. Teismo vertinimu, ieškovės galbūt patiriami nuostoliai priklausytų nuo sutarties vykdymo iki jos nutraukimo termino ir kuo šis terminas ilgesnis, tuo tokių nuostolių atsiradimo tikimybė ir dydis būtų mažesni.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu dar nėra išrinktas Pirkimo laimėtojas, paslaugų sutartis ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta, ieškovė atsakovei pagal šią sutartį paslaugų neteikia, ieškovė ginčija tik paslaugų sutarties projekte nurodytas sąlygas, taip pat byloje nėra nagrinėjamas faktiškai ieškovės atliktas sutarties pažeidimas ir iš šio pažeidimo kildinamos teisinės pasekmės, susijusios su netesybomis ir jų mokėjimu, ieškovė šiuo atveju tik ginčija viešai deklaruotas Pirkimo paslaugų sutarties projekto sąlygas, todėl padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju teismas neturi galimybės faktiškai įvertinti sutarties projekte numatyto netesybų dydžio pagrįstumo (sutarties projekto 14 punktas), nes šios netesybos šiuo metu yra tik deklaratyvios, nesukeliančios jokių teisinių pasekmių. Ieškovė taip pat nenurodė, kodėl sutarties projekto 14 punkte numatyti netesybų dydžiai turėtų būti sumažinti iki ieškovės ieškinyje nurodomų dydžių.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės organizuojamu Pirkimu yra siekiama atrinkti kokybiškas paslaugas teikiančius ir geriausią kainą siūlančius tiekėjus, kurie sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovei nepertraukiamai teiktų kokybiškas miesto gatvių valymo ir priežiūros paslaugas, kurių teikimas yra itin svarbus miesto gyventojams, padarė išvadą, kad atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymą, sutartyje pagrįstai numatė atitinkamas nuostatas (sutarties projekto 15 punktas), įtvirtinančias netesybas, kurios paslaugų teikėjo atžvilgiu veiktų kaip skatinamoji tinkamo sutarties vykdymo priemonė. Pirkimo laimėjimo atveju, net ir sudarius sutartį, ieškovė turėtų teisę atsisakyti sutarties sąlygos arba net prašyti ją pripažinti niekine ir negaliojančia, taip pat ir kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo, tačiau šioje viešo Pirkimo stadijoje, kai dar tik yra paskelbiamos pirkimo sąlygos, tirti ir kvestionuoti sutarties projekto sąlygų turinį nėra galimybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės neišsprendė reikalavimo, kurį ieškovė tiksliai ir aiškiai suformavo savo ieškinyje. Ieškovė neginčijo Pirkimo skaidymo galimybės, ginčijo galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartis visose Pirkimo dalyse, kuriose tiekėjas pripažįstamas laimėtoju. Esant tokioms aplinkybėms turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo klausimas.

19.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neleisti vienam tiekėjui sudaryti daugiau nei vieną sutartį dėl skirtingų Pirkimo dalių objektyviai lemia ir tikslo racionaliai naudoti lėšas pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei pasiūlymo vertinimo kriterijų netinkamą taikymą (Pirkimo sąlygų 73 punktas).

19.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties projekto 20.3. papunkčio nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad pakanka sutarties sąlygos išviešinimo tam, jog ji būtų laikoma pagrįsta ir teisėta, kad nuostoliai, patiriami dėl vienašališko sutarties nutraukimo, yra teoriniai ir vertintini tik sutarties vykdymo metu. Ieškovė kainodarą nustato atsižvelgdama į sutarties terminą, preliminarius kiekius, todėl sutarties projekto 20.3. papunktyje įtvirtinus galimybę bet kada nutraukti sutartį, bus neabejotinai patiriami nuostoliai, įskaitant technikos įsigijimo kaštus ir negautą pelną. Teismas turėjo vadovautis nuostatomis, jog preliminariai apibrėžiamas objektas turi būti pakankamai objektyvus, nes pernelyg didelis neapibrėžtumas reiškia, kad perkančioji organizacija iš viso jo neapibrėžė.

19.4. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pasisakoma, jog negalima dėl to paties objekto sudaryti kelių sutarčių, ypač paskirti vidaus sandorio, kol nepasibaigusi viešojo pirkimo sutartis, nes tai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

19.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su netesybų dydžiu. Skundžiamame sprendime nenurodyti jokie motyvai, kad nurodytos netesybos skirtos konkretiems atsakovės patiriamiems minimaliems nuostoliams kompensuoti, o tik pasisakoma, kad jas pritaikius ieškovė galės kreiptis dėl jų sumažinimo. Tokiu būdu yra iškreipiamas netesybų kaip minimalių nuostolių atlyginimo institutas bei netinkamai paskirstoma šalių įrodinėjimo pareiga.

19.6. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija nustatė teisingas ir proporcingas netesybas (sutarties projekto 14, 15 punktai), kurias sutarties vykdymo metu bus galima pakeisti. Pagal VPĮ 89 straipsnį sudaryta viešojo pirkimo sutartis jos vykdymo metu negali būti keičiama, išskyrus VPĮ nustatytus išimtinius atvejus bei griežtai laikantis VPĮ nustatytos procedūros. Tokia pati nuostata dėl draudimo keisti Pirkimo sutarties nuostatas jos vykdymo metu įtvirtinta ir sutarties projekto 25.4 papunktyje. Sutarties pakeitimas yra dvišalis sandoris, todėl jam būtų privalomas atsakovės pritarimas, o atsižvelgiant į atsakovės veiksmus, vertintina, kad atsakovė nepalankiai vertintų bet kokius siekius sumažinanti netesybų dydį ar atsisakymą netesybų taikymo.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Pirkimo išskaidymo į tris dalis, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo neleisti vienam tiekėjui sudaryti daugiau nei vieną sutartį dėl skirtingų Pirkimo dalių, taip pat dėl galimybės riboti laimėti visas Pirkimo dalis vienam konkrečiam subjektui.

20.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės argumentus, nurodė, kad, išskaidžius Pirkimo objektą į smulkesnes dalis ir ribojant galimybę jas visas laimėti vienam konkrečiam subjektui, yra sudaromos sąlygos didesnei bei realesnei konkurencijai, o tai iš esmės skatina paslaugų teikėjus teikti kokybiškesnes paslaugas.

20.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties projekto 20.3. papunktį, pagrįstai sprendė, kad šioje Pirkimo stadijoje, kol Pirkimo sutartis nesudaryta ir net nepradėta vykdyti, nėra pagrindo kvestionuoti sutarties projekto neesminės sąlygos dėl esminės šalių nelygybės. Sutarties projekto 20.3. papunktyje aiškia nurodyta, kad šia teise atsakovė gali pasinaudoti įspėjusi teikėją prieš 90 kalendorinių dienų. O ar šia teise bus pasinaudota yra nežinoma, todėl šioje sąlygoje ir negalėjo būti nurodyta kada, po kurio laikotarpio bus steigiama tokia bendrovė. Taip pat teisė nutraukti sutartį, kaip ir teisė ją sudaryti, yra pagrindinio sutarčių laisvės principo išraiška, todėl atsakovė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu, turi teisę steigti paslaugos teikimui viešą juridinį asmenį.

20.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien tas faktas, jog netesybos yra nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žino netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti šalims sudarius sutartį ir esant reikalavimui apmokėti ginčijamas netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad sudarant pirkimo sutartį, ieškovei žinant apie nustatytą netesybų dydį, pastaroji turi jai įstatymų leidėjo suteiktą teisę ginčyti atitinkamu atveju ieškovei taikytas netesybas, jeigu šios būtų aiškiai per didelės ir žymiai viršijančios perkančiosios organizacijos tikėtinų nuostolių dėl atitinkamų pažeidimų dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, taip pat vertins, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

23. Atsakovė vykdo Pirkimą, kuris yra suskaidytas į tris Pirkimo dalis. Pirkimo objektas – Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų pirkimas.

24. Pirkimą sudaro trys dalys: I dalis – Klaipėdos centrinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos; II dalis – Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos; III dalis – Klaipėdos pietinės miesto dalies gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugos.

25. Pagal Pirkimo sąlygų 12 punktą pirkimas skirstomas į dalis, todėl tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims. Vadovaujantis VPĮ 28 straipsnio 4 dalies 2 punktu Perkančioji organizacija nustato maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas – 1 (viena) pirkimo dalis. Jeigu tas pats tiekėjas pagal vertinimo rezultatus (pasiūlęs mažiausią kainą) galėtų laimėti daugiau nei 1 (vienoje) pirkimo dalyje, tiekėjas pripažįstamas laimėjusiu tai 1 (vienai) pirkimo daliai, kurios vertė yra didžiausia (kitose pirkimo dalyse jis negali būti pripažintas laimėjusiu). Dėl kiekvienos pirkimo dalies bus sudaroma atskira pirkimo sutartis. Alternatyvūs pasiūlymai neleidžiami.

26. Pagal sutarties projekto (konkurso sąlygų aprašo 8 priedas), 14 punktą paslaugų teikėjui už nekokybiškai suteiktas paslaugas bus skiriamos baudos: 700 Eur vertės bauda – už kiekvieną laiku nenuvalytą gatvę (ar jos dalį) nuo sniego sankaupų, esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu; 500 Eur vertės bauda – už kitų paslaugų teikimo pažeidimus: laiku nepalaistytą gatvę pilnu plotu ar kitus Sutarties pažeidimus, surašant pažeidimo aktą už kiekvieną nustatytą atvejį. Pažeidimo aktas surašomas dalyvaujant Paslaugų teikėjo atstovui. Jeigu jis neatvyksta sutartu laiku arba atsisako dalyvauti, pažeidimų aktas surašomas jam nedalyvaujant. Bauda išskaičiuojama iš Paslaugų teikėjui mokėtinos sumos. Jei paslaugos suteiktos nekokybiškai, Paslaugų gavėjas nustato terminą, per kurį trūkumai turi būti pašalinti, per šį terminą nepašalinus trūkumų, numatyta bauda taikoma pakartotinai. Baudos už Sutarties pažeidimus netaikomos pažeidimams, kai pažeidimo pagrindu pasinaudojama garantija.

27. Pagal sutarties projekto 15 punktą Paslaugų teikėjas, be Sutarties 14 papunktyje nustatytų baudų, už pavėluotai suteiktas paslaugas moka Paslaugų gavėjui 1 000 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai išskaičiuojami iš Paslaugų teikėjui mokėtinų sumų. Delspinigiai skaičiuojami nepriklausomai nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo ir jo taikymo.

28. Pagal sutarties projekto 20.3. papunktį paslaugų gavėjas, įspėjęs paslaugų teikėją prieš 90 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei paslaugų gavėjas nusprendžia pavesti teikti gatvių priežiūros paslaugas savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui (pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį).

29. Pagal sutarties projekto 25.4. papunktį sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias Sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokius Sutarties sąlygų pakeitimus, kurie atitinka VPĮ 89 straipsnio nuostatas.

30. Apeliantė, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, 2021 m. birželio 15 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 12 punkto ir Pirkimo sutarties projekto 20.3. papunkčio, 14 punkto, 15 punkto neteisėtumo.

31. Atsakovė 2021 m. birželio 22 d. sprendimu apeliantės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl Pirkimo sąlygų 12 punkto (ne)teisėtumo

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pirkimo sąlygų 12 (nutarties 25 punktas) įtraukimas – užtikrina Pirkime dalyvaujančių paslaugų teikėjų lygiateisiškumą, jų nediskriminavimą, abipusį pripažinimą. Pirkimu užtikrinama, kad ir mažesni subjektai, besiverčiantys gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų teikimu, galėtų dalyvauti plataus masto Pirkimuose ir lygiaverčiai konkuruoti su stambesniais, tokias paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis.

33. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad apeliantė neginčijo Pirkimo skaidymo galimybės, o ginčijo galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartis visose Pirkimo dalyse, kuriose tiekėjas pripažįstamas laimėtoju, tačiau pirmosios instancijos teismui neišsprendus šio ieškinio reikalavimo, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taip pat nurodo, kad atsakovės sprendimas neleisti vienam tiekėjui sudaryti daugiau nei vieną sutartį dėl skirtingų Pirkimo dalių objektyviai lemia ir tikslo racionaliai naudoti lėšas pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei pasiūlymo vertinimo kriterijų netinkamą taikymą (Pirkimo sąlygų 73 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

34. VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Šioje nuostatoje taip pat nurodyta, kad pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tokiu reglamentavimu yra įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva) nuostatos. Šios Direktyvos 78 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos turėtų būti skatinamos skaidyti stambias sutartis į dalis kiekybiniu pagrindu, kad atskirų sutarčių dalys labiau atitiktų mažų ir vidutinių įmonių pajėgumą, arba kokybiniu pagrindu, atsižvelgiant į skirtingas profesijas ir specializacijas, siekiant labiau pritaikyti atskirų sutarčių turinį prie specializuotų mažų ir vidutinių įmonių sektorių, arba atsižvelgiant į skirtingus vėlesnius projekto etapus. Taigi, tokiu Direktyvoje nustatytu reguliavimu yra siekiama pritaikyti viešuosius pirkimus mažų ir vidutinių įmonių poreikiams, o kartu – skatinti konkurenciją pirkimuose.

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turėjo teisę išskaidyti Pirkimą į tris dalis, ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė teisėtai Pirkimo sąlygų 12 punkte įtvirtino sąlygą, jog tiekėjas, pateikęs Pirkime pasiūlymus, galėjo laimėti tik vieną Pirkimo dalį. Iš esmės nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar pirkimo objektą sudarančios paslaugos negalėtų būti vykdomos vieno tiekėjo.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VPĮ 28 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo: 1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą; 2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius; 3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimas neleisti vienam tiekėjui sudaryti daugiau nei vieną sutartį dėl skirtingų Pirkimo dalių objektyviai lemia ir tikslo racionaliai naudoti lėšas pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Perkančioji organizacija sprendime dėl pretenzijos atmetimo (nutarties 31 punktas) nurodė, kad sprendimą išskaidyti Pirkimą (jo objektą) į tris dalis priėmė įvertinusi rinkos situaciją bei atsižvelgdama į ilgametę šios paslaugos vykdymo patirtį, t. y. objektyvias priežastis. Atsakovė nurodė, kad ankstesnės sutarties vykdymo metu iš gaunamų visuomenės skundų buvo nustatyta, kad Klaipėdos miestą skaidant į dvi dalis, perkančioji organizacija negauna kokybiškų paslaugų, o būtent esant plikledžiui ar gausiam snygiui, paslaugų teikėjai nespėja nuvalyti ir pabarstyti priskirtų plotų, todėl perkančioji organizacija sulaukia didelio gyventojų nepasitenkinimo ir pretenzijų. Todėl pažymėjo, kad jeigu tiekėjai galėtų laimėti keliose ar visose pirkimo dalyse, perkančioji organizacija turėtų vėl tą pačią situaciją.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks perkančiosios organizacijos sprendimas skaidant ginčo Pirkimą į tris dalis ir paslaugas miesto teritorijoje teikiant net trims paslaugų teikėjams, perkančiajai organizacijai suteiks galimybę maksimaliai užtikrinti paslaugų teikimo nepertraukiamumą, kokybę, operatyvų kylančių problemų sprendimą, paslaugų teikėjų tarpusavio bendradarbiavimą, kooperaciją ir kt.

39. Teisėjų kolegija kaip deklaratyvius atmeta apeliantės argumentus, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl atsakovės (perkančiosios organizacijos) sprendimo apriboti tiekėjų teises, pateikus pasiūlymus visoms trims Pirkimo dalims. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 16 ir 17 punktuose pateikė motyvus, jog atsakovės sprendimas išskaidyti pirkimą į tris dalis, leidžiant vienam tiekėjui laimėti Pirkimą tik dėl vienos dalies, užtikrins nepertraukiamą paslaugų teikimą.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 20.3. papunkčio (ne)teisėtumo

40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarčių laisvės principu, VPĮ 90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Vietos savivaldos įstatymu (toliau – VSĮ) ir Civilinio kodekso normomis, turėjo teisę sutarties projekte numatyti atskirą sutarties nutraukimo pagrindą, įtvirtintą sutarties projekto 20.3. papunktyje (nutarties 28 punktas). Teismo vertinimu, apeliantės galbūt patiriami nuostoliai priklausytų nuo sutarties vykdymo iki jos nutraukimo termino ir kuo šis terminas ilgesnis, tuo tokių nuostolių atsiradimo tikimybė ir dydis būtų mažesni. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantė kvestionuoja Pirkimo sąlygų priedo – Pirkimo sutarties projekto – sąlygas, kai Pirkimas dar nėra pasibaigęs, nėra išrinkti Pirkimo laimėtojai, paslaugų sutartys perkančiosios organizacijos ir laimėjusių paslaugų teikėjų dar nėra sudarytos.

41. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pakanka sutarties sąlygos išviešinimo tam, jog ji būtų laikoma pagrįsta ir teisėta, kad nuostoliai, patiriami dėl vienašališko sutarties nutraukimo, yra teoriniai ir vertintini tik sutarties vykdymo metu. Atsakovei nutraukus sutartį, apeliantė neabejotinai patirs nuostolius, įskaitant technikos įsigijimo kaštus ir negautą pelną, todėl sutarties projekto 20.3. papunktis pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, sąžiningos konkurencijos principus bei bendrąjį teisėtų lūkesčių principą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

42. Pagal VSĮ 9 straipsnio 2 dalį, savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) VPĮ arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai: 1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba; 2) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba 3) pagal šio įstatymo 9¹ straipsnį steigiant naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kuris yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas.

43. VSĮ 9¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog savivaldybės valdomos įmonės negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos, šios įmonės gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai ši veikla joms šio ir tokių įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu, o pradedant vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nenumatytą naują ūkinę veiklą, – ir tik gavus Konkurencijos tarybos sutikimą. Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdoma įmonė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jai tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė, o jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiai savivaldybės valdomai įmonei, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarčių laisvės principu, VPĮ, iš jų ir VPĮ 90 straipsnio 3 dalies nuostatomis, VSĮ ir Civilinio kodekso normomis, turėjo teisę paslaugų sutarties projekte numatyti atskirą sutarties nutraukimo pagrindą, įtvirtintą sutarties projekto 20.3. papunktyje. Iš esmės apeliantė nepagrįstai siekia neleisti atsakovei galbūt ateityje pasinaudojus VSĮ 9 straipsnio 2 dalyje suteikta teise įsteigti juridinį asmenį, kuris atliktų Pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas. Nors apeliantė nurodo, kad dėl sutarties nutraukimo ji patirtų nuostolius, tačiau tokiu hipotetiniu atveju apeliantė turės teisę reikalauti tokių nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių argumentų, jog preliminarios sutarties 20.3. papunktis pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, sąžiningos konkurencijos principus bei bendrąjį teisėtų lūkesčių principą.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 14 punkte numatytų netesybų dydžio

45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties projekto 14 punkte numatytų netesybų dydį, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju teismas neturi galimybės faktiškai įvertinti sutarties projekte numatyto netesybų dydžio pagrįstumo, nes šios netesybos šiuo metu yra tik deklaratyvios, nesukeliančios jokių teisinių pasekmių.

46. Apeliantės vertinimu, skundžiamame sprendime nenurodyti jokie motyvai, kad nurodytos netesybos yra skirtos konkretiems atsakovės patiriamiems minimaliems nuostoliams kompensuoti, o tik pasisakoma, kad jas pritaikius ieškovė galės kreiptis dėl jų sumažinimo, todėl tokiu būdu yra iškreipiamas netesybų kaip minimalių nuostolių atlyginimo institutas bei netinkamai paskirstoma šalių įrodinėjimo pareiga. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

47. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.

48. Bauda kaip netesybos Viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau baudų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties projekte numatyti konkretūs baudų už konkrečius sutarties nevykdymo atvejus dydžiai buvo numatyti kaip priemonė užtikrinti tiekėjo atsakomybę už prievolės neįvykdymą ir kaip priemonė kompensuoti dėl sutarties nevykdymo tiekėjo patiriamus nuostolius.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad Pirkimo sutarties projekte numatyti baudų dydžiai yra akivaizdžiai per dideli. Kad tiekėjui tinkamai nevykdant sutarties (pavyzdžiui laiku nenuvalant gatvės nuo sniego sankaupų, esant slidžiai dangai – už laiku nepalaistytas gatves druskos tirpalu, už laiku nepabarstytas gatves smėlio druskos mišiniu, už laiku nepabarstytus tiltus, įkalnes, nuokalnes smėliu), atsakovė patirtų tam tikrus nuostolius, iš esmės ginčo nėra. Atsakovei tenka pareiga užtikrinti gatvių priežiūrą šaltuoju sezono metu, taigi tiekėjui nevykdant šio įsipareigojimo, atsakovei tektų pareiga ieškoti alternatyvių paslaugos tiekėjų, nes dėl nenuvalytų nuo sniego / plikledžio gatvių padidėja tikimybė kilti eismo įvykiams, taip pat padidėja tikimybė, jog Klaipėdos miesto gyventojai / svečiai dėl laiku nenuvalytų gatvių patirs traumas / sveikatos sutrikdymus. Pažymėtina, kad susidarius tokiai situacijai atsakovė galbūt bus priversta alternatyviems paslaugos tiekėjams mokėti aukštesnius laikinos paslaugos įkainius. Realių įrodymų, kad tokie dydžiai neatitinka atsakovės patiriamų nuostolių, ieškovė neįrodinėjo, savo argumentus grindžia iš esmės hipotezėmis, todėl teismas juos atmeta, kaip nepagrįstus.

Dėl Pirkimo sutarties projekto 15 punkto (ne)teisėtumo

50. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, siekdama užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymą, sutartyje pagrįstai numatė sutarties projekto 15 punkte, įtvirtinančias netesybas (nutarties 27 punktas), kurios paslaugų teikėjo atžvilgiu veiktų kaip skatinamoji tinkamo sutarties vykdymo priemonė. Pažymėjo, kad Pirkimo laimėjimo atveju, net ir sudarius sutartį, apeliantė turėtų teisę atsisakyti sutarties sąlygos arba net prašyti ją pripažinti niekine ir negaliojančia, taip pat ir kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo, tačiau šioje viešo Pirkimo stadijoje, kai dar tik yra paskelbiamos pirkimo sąlygos, tirti ir kvestionuoti sutarties projekto sąlygų turinį nėra galimybės.

51. Apeliantės vertinimu, Pirkimo sąlygų 14 ir 15 punktuose yra įtvirtintos baudinės netesybos, nes šiuose punktuose numatyta, kad už Pirkimo sutartyje numatytų terminų nesilaikymą vykdant sutartines prievoles, t. y. savo pobūdžiu tapačius Pirkimo sutarties pažeidimus, už kuriuos tuo pačiu metu gali būti taikomos abiejuose punktuose numatytos netesybos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties ypatumus lemia tai, kad paslaugos bus teikiamos esant tam tikroms oro sąlygoms (sniegui, plikledžiui). Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, esant tokiai situacijai – iškritus dideliam kiekiui sniegui, tiekėjui finansiškai naudingiausia bus gatvės nevalyti ir susimokėti vienkartinę baudą pagal sutarties projekto 14 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties projekto 15 punkte nustatyta sąlyga, kad be sutarties 14 punkte nustatytų baudų, tiekėjas už pavėluotai suteiktas paslaugas turės mokėti paslaugų gavėjui 1 000 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną bus skiriama už paslaugų nesuteikimą, nes šiuo konkrečiu atveju bauda neatleidžia nuo prievolės vykdymo. Pažymėtina, kad pirkimo sutarties objekto – Klaipėdos miesto gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų – ypatumai lemia, kad nors atskiros paslaugos teikimo kaina dažnu atveju bus reikšmingai mažesnė negu už jos neįvykdymą numatytos netesybos, tačiau įvertinus galimą žalą tiekėjui tinkamai nesuteikus paslaugų pagal sutartį, sutarties projekto 15 punkte nustatyti delspinigiai yra laikytini protingai pateisinami, kadangi nurodytais atvejais dominuoja ne tiek būtinybė netesybomis užtikrinti atsakovės galimų nuostolių atlyginimą, kiek viešasis interesas dėl tinkamo tiekėjo prievolės vykdymo, t. y. siekis užtikrinti Klaipėdos miesto gyventojų (ir jų svečių) judėjimo ir transporto eismo saugumą šaltuoju metų laiku.

53. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu.

56. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

57. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodė, kad patyrė 2 032,82 Eur atstovavimo išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9. papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

58. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 566,4 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2 036,32 Eur (1 566,4 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad nors šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, todėl atsakovei iš apeliantės priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“, juridinio asmens kodas 140026178, atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710823, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.