Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. patikslintą ieškinį atsakovei I. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jiems priteisimo, ir pagal atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui M. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas ir, nustačius L. R. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatytas laikinas 250,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

16. Bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės taikos sutartį, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. L. motinos gyvenamojoje vietoje. M. R. sūnaus L. R. išlaikymui iki vaiko pilnametystės nuo sutarties sudarymo dienos kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos skiria po 100 Eur, lėšas pervesdamas į I. L. nurodytą banko sąskaitą. I. L. sūnaus išlaikymui skirtas lėšas valdo uzufrukto teise.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė laikiną vaiko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu M. R.. Priteisė iš atsakovės I. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. R. mokamą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. sausio 21 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė, kad iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-27667-930/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punkte numatytas išlaikymas nepilnamečiam L. R. bus mokamas tokiomis sąlygomis: nuo 2025 m. vasario 26 d. iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo dienos ieškovas sūnaus L. R. išlaikymui laikinai moka periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Atsakovė (apeliantė) iš esmės nesutinka su nutarties dalimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria, nustačius L. R. gyvenamąją vietą su ieškovu, iš jos nepilnamečiui vaikui priteistas 250 Eur laikinas išlaikymas. Nesutikimą argumentuoja tuo, kad teismo nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį buvo sutarta dėl 100 Eur išlaikymo, t. y. 200 Eur vaikui per abu tėvus, o ieškovo prašymas dėl 250 Eur išlaikymo dydžio nepagrįstas nei vaiko poreikiais, nei šalių turtine padėtimi.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

21. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu (ir nutarties priėmimo metu) atskaičius mokesčius yra 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1 038 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

23. Vaiko poreikiai susideda iš tam tikrų aspektų visumos. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai ir kt.

24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų galima suprasti, kad vaikai A. ir L. gyvena pas ieškovą. Sūnus A. pas ieškovą gyvena anksčiau nei L., t. y. 2024 m. rugpjūčio mėn. pradžioje atlikus vaiko A. R. situacijos vertinimą, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius vaiką perdavė ieškovui ir nuo to laiko sūnus faktiškai gyvena su atsakovu. 2025 m. vasario 14 d. nutartimi teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nustatė laikiną vaiko A. R. gyvenamąją vietą su ieškovu M. R.. Priteisė iš atsakovės I. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. R. mokamą po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. sausio 21 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovą M. R. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

25. Atsakovė teikdama priešieškinį taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas jas tenkindamas iš dalies nustatė - iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-27667-930/2021 patvirtintos taikos sutarties 3 punkte numatytas išlaikymas nepilnamečiam L. R. bus mokamas tokiomis sąlygomis: nuo 2025 m. vasario 26 d. iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo dienos ieškovas M. R. sūnaus L. R. išlaikymui laikinai moka periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

26. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pati atsakovė dar 2025 m. kovo 5 d. teikdama prašymą dėl vaiko L. R. (tuo metu gyvenusio su atsakove) laikino išlaikymo pakeitimo vertino, kad vaiko L. poreikiai yra pasikeitę (padidėję per abu tėvus iki 500 Eur), o 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatyta išlaikymo suma jau neatitinka ir nepatenkina vaiko interesų. Priešingai, atskirajame skunde dėl L. poreikių atsakovė argumentuoja, kad ieškovas nepagrindė vaiko poreikių ir turtinės padėties, kai iš esmės atsakovės tiek vaiko poreikių, tiek turtinės padėties kriterijus buvo vertinamas, žinomas dar 2025 m. kovo 6 d. teismui priimant nutartį. Tokie atsakovės atskirojo argumentai iš esmės patvirtina atsakovės gynybinę poziciją, o visos bylos kontekste rodo jos nenuoseklumą ir argumentų nelogiškumą.

27. Šiuo atveju, orientacinis vaikui teiktinas abiejų tėvų išlaikymas per mėnesį sudaro 777,00 Eur, tačiau kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius, kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, vaikų su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

28. Bylos duomenimis, abu nepilnamečių vaikų tėvai (ieškovas ir atsakovė) yra darbingi, turi darbus, gauna iš jų pajamas, kas atsižvelgiant į teismų praktiką leidžia daryti išvadą, kad vertinant kiekvieno iš tėvų darbingumą, vaikui gali būti priteisiamas ir didesnis nei 1 MMA išlaikymas. Šiuo atveju pati atsakovė atskirajame skunde, nesutikdama su priverstinio išlaikymo suma nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad priteistas L. vaikui išlaikymas 250 Eur per didelis (pagal jo poreikius), o jai dėl sunkios turtinės padėties sukelia finansinę naštą. Priešingai, teismų prieinamais viešais SODROS duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (yra darbinga) ir gauna stabilias pajamas, kas suponuoja išvadą, kad 250 Eur dydžio išlaikymas L. yra proporcingo tėvų turtinei padėčiai dydžio.

29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas labiausiai atitiktų šalių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

30. Teismas pastebi aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi sūnui A. iš atsakovės buvo priteistas 250 Eur išlaikymas, tokiu būdu laikinai pakeičiant 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygą dėl vaiko išlaikymo 100 Eur apimtyje. Šios nutarties atsakovė neginčijo, tačiau 2025 m. birželio 19 d. nutartimi teismui priteisus iš atsakovės laikiną 250 Eur išlaikymą ir sūnui L., atsakovė pradėjo kelti argumentus dėl nepagrįsto 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatyto 100 Eur dydžio keitimo.

31. Atsižvelgiant į nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydį, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad atsakovės pajamos stabilios ir pakankamo dydžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis)

33. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.