Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-266/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-14
Bylos Nr.: 2A-266/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Swedbank“, AB "Swedbank" Bankr „Atolas"
Ieškovas: M. V.

Kategorijos

32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-266/2014

Teismo proceso Nr. 2-56-3-01513-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.4.; 42.4; 45.6.; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1241-259/2012 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir hipotekos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareikštu ieškiniu ieškovas M. V. prašė: 1) pripažinti jo nuosavybės teisę į butą su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv. m); su lodžija 47-7 (7,12 kv. m), (duomenys neskelbtini), ir idealiąją 1/52 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį; 2) panaikinti (pripažinti pasibaigusia) šio turto hipoteką; 3) ieškinio tenkinimo atveju priteisti iš jo atsakovui BUAB „Atolas“ 20 000 Lt, išmokant šiuos pinigus iš Kauno apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančios ieškovo įneštos sumos; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Šiuos reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad su atsakovu BUAB „Atolas“ 2007 m. gruodžio 27 d. sudarė Preliminariąją statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4/20071219 (toliau ir Preliminarioji sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti butą atsakovo statomame name (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal šią sutartį ieškovas sumokėjo beveik 93 procentus visos jos kainos, akivaizdu, kad jis de facto finansavo buto statybą. Butą ieškovui atsakovas perdavė 2008 m. pavasarį, o 2008 m. spalio 29 d. pasirašytas buto priėmimo – perdavimo aktas. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo BUAB „Atolas“ kaltės, kuris dėl savo prastos finansinės padėties ėmė vengti vykdyti savo įsipareigojimus. Dėl šios priežasties ieškovas sustabdė savo prievolių vykdymą ir nesumokėjo likusios turto kainos dalies. Ieškovo manymu šios aplinkybės patvirtina esant pagrindą jį ginti kaip vartotoją CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstant jam nuosavybės teisę į statomą butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011).

Ieškovas nebuvo supažindintas su statomo pastato (duomenys neskelbtini), ir suvaržymų į jį dokumentais, taip pat jam nebuvo atskleistos atsakovų tarpusavio susitarimu sąlygos dėl atsakovo BUAB „Atolas“ gaunamų įmokų iš būsimų savininkų panaudojimo tvarkos (kreditui dengti, statybai finansuoti ar kt.) bei hipotekos ginčo turtui įregistravimo/išregistravimo (pagrindų, terminų ir kt.). Taigi ieškovas pagrįstai manė, kad atsakovas BUAB „Atolas“ turi/turės teisę perleisti parduodamą butą, nepaisant Preliminarios sutarties 2.1.1. punkte minimo statomo namo įkeitimo (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Tarp atsakovų pasirašytų susitarimų sąlygos patvirtina, kad atsakovas AB „Swedbank“ turėjo teisę ir pareigą kontroliuoti atsakovo BUAB „Atolas“ gaunamų lėšų paskirstymą ir judėjimą. Būtent šių pareigų netinkamas vykdymas, anot ieškovo, sukūrė situaciją, kai ieškovo atsakovui BUAB „Atolas“ sumokėti pinigai buvo nukreipti ne kredito grąžinimui, o kitoms reikmėms, todėl neigiamų padarinių atsiradimo rizika jokiu būdu negali pereiti ieškovui. Vartotojo atžvilgiu būtų nesąžininga, kai jam sumokėjus pinigus atsakovui BUAB „Atolas“, kuris projektą vykdė finansuojamas bei kontroliuojamas atsakovo AB „Swedbank“, hipoteka ginčo turtui liktų galioti. Netinkamai kontroliuodamas atsakovo BUAB Atolas“ įsipareigojimų vykdymą, atsakovas AB „Swedbank“ veikė savo rizika bei yra atsakingas už atsiradusias pasekmes (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalys).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovų po 3 024 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei iš atsakovo AB „Swedbank“ 3 398,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas ieškovo ir atsakovo BUAB „Atolas“ sudarytą Preliminariąją sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi, įvertinęs, jog sutartimi ieškovas siekė apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Atsižvelgęs į aplinkybę, jog ieškovas finansavo esminius ginčo buto statybos darbus, teismas vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011) konstatavo, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Konstatavęs, jog sprendimu yra išsprendžiamas ieškovo atsiskaitymo su atsakovu BUAB „Atolas“ klausimas, teismas remdamasis CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu pripažino ieškovo turimo buto ir žemės sklypo hipoteką pasibaigusia.

Nustatęs, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu turėjo 6 048 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, teismas jas ieškovui priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų, o valstybei pusę byloje patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui ir dokumentų siuntimui priteisė iš atsakovo AB „Swedbank“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nepagrįstai taikė CK 6.401 straipsnio 5 dalį, kadangi ieškovas ir atsakovas BUAB „Atolas“ Preliminariąja sutartimi susitarė nuosavybės teisę į ginčo butą perleisti sudarant pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatė ieškovui draudimą sumokėti atsakovui BUAB „Atolas“ didesnę nei 84 462 Lt sumą. Be to, Preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad ginčo turto statybą finansuoja ne ieškovas, o apeliantas.

2. Ginčo butas buvo įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas, priklausantis atsakovui BUAB „Atolas“, todėl nuo registracijos momento turėtų būti taikomos CK 6.392 – 6.400 straipsnių nuostatos. Pagal bylos medžiagą pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi tam nepritarė hipotekos kreditorius (apeliantas). Teismo sprendimas patvirtinti sutartį, kuria buvo perleistas įkeistas turtas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, prieštarauja CK 4.170 straipsnio 3 daliai ir pažeidžia apelianto, kaip hipotekos kreditoriaus, teises.

3. Ieškovui buvo atskleistas faktas apie jo planuoto įgyti buto įkeitimą, hipotekos faktas buvo išviešintas, taigi ieškovui ne tik turėjo būti žinoma, bet ir buvo žinoma ne tik faktas apie hipoteką ginčo turtui, bet ir hipoteka užtikrintos prievolės suma, kreditorius ir hipotekos sąlygos. Dėl šios priežasties ieškovui tenka atsakovo BUAB „Atolas“ neįvykdyto įsipareigojimo dėl hipotekos neišregistravimo pasekmės (CK 6.321 straipsnio 5 ir 6 dalys). Savo teises ieškovas galėjo ginti arba reikalaudamas sumažinti kainą, arba nutraukti sutartį (CK 6.321 straipsnio 2, 6 dalys).

4. Apeliantas pažymi, kad ginčas yra kilęs dėl ieškovo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. kovo mėn. sumokėtos 177 078 Lt sumos, kurią pagal Preliminariosios sutarties 4.8. punktą buvo draudžiama mokėti. Ieškovo savanoriškas lėšų mokėjimo faktas negali būti naudojamas prieš apeliantą, kuris net nėra Preliminariosios sutarties šalis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas, prieš ieškovui sumokant 177 078 Lt sumą, davė sutikimą dėl jam įkeisto turto pardavimo ir hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo.

5. Teismas ne tik išnagrinėjo jam neteismingą bylą (CPK 543 straipsnio 2 dalis), bet ir priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) nuostatas, taip pat nepagrįstai valstybei priteisė žyminį mokestį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime suformuluoti šie atsikirtimai:

1. Sudarydamas Preliminariąja sutartį ieškovas siekė patenkinti savo asmeninį kaip fizinio asmens poreikį apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Nors Preliminariosios sutarties 4.8. punktas ir draudė sumokėti likusią statybos kainą, tačiau atsakovas BUAB „Atolas“ ieškovo dalinius mokėjimus priėmė kaip tinkamą prievolės įvykdymą. Ieškovas antrąjį mokėjimą atliko tik po to, kai jam buvo perduotas ginčo butas ir jo raktai. Likusią buto kainos dalį ieškovas sumokėjo po buto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Nepaisant to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, buvo pasirašytas buto priėmimo – perdavimo aktas, sumokėta beveik visa buto kaina, todėl atsakovo BUAB „Atolas“ nemokumo rizika ieškovui, de facto finansavusiam buto statybą ir sumokėjusiam beveik visą jo kainą, negali būti perkeliama (CK 1.5 straipsnis). Ieškovas šiuo atveju turėtų būti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

2. Šalių santykiai liudija, kad ginčo turto savininku nuo jo pagaminimo momento tapo ieškovas, o ne atsakovas BUAB „Atolas“, todėl neteisinga būtų reikalauti, kad dėl to, jog turtas buvo klaidingai registruotas atsakovo BUAB „Atolas“ vardu, būtų perleidžiamas ieškovui sudarant papildomą pardavimo sandorį. Ieškovas jokių santykių su apeliantu neturėjo ir negalėjo įtakoti jo ir atsakovo BUAB „Atolas“ tarpusavio įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas – tinkamai vykdydamas savo įsipareigojimus, negalėjo įtarti, jog atsakovas BUAB „Atolas“ gautų lėšų neperduos apeliantui, kad hipotekos būtų laiku ir tinkamai atsisakyta.

3. Ieškovui nebuvo atskleistos atsakovų sudaryto hipotekos sandorio sąlygos, todėl jis, atsižvelgiant į CK 4.171 straipsnio 9 dalį, pagrįstai manė, kad atsakovas BUAB „Atolas“ turi/turės teisę perleisti parduodamą butą, nepaisant esamo statomo namo įkeitimo. Apeliantas, būdamas profesionalus kredito paslaugų davėjas, turėjo visas galimybes kontroliuoti atsakovo BUAB „Atolas“ gaunamų lėšų paskirstymą ir judėjimą, tačiau šių savo teisių neįgyvendino. Dėl to būtent apeliantas yra atsakingas už atsiradusias pasekmes. Ieškovas pabrėžia, jog jis niekada neišreiškė sutikimo pirkti daiktus, teisės į kuriuos būtų suvaržytos, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.321 straipsniu.

4. Sumokėdamas visą kainą už butą bei žemės sklypo dalį ieškovas pilnai sumokėjo už visas būtinas statybines medžiagas bei kitas išlaidas, atlyginimus, mokesčius valstybei proporcingai tekusias jo būstui pastatyti. Todėl butas priklauso būtent ieškovui.

5. Visos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylinėjimosi bei neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jo atžvilgiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Atolas“ prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl ieškovo nuosavybės teisės pripažinimo į butą su bendro naudojimo patalpa ir lodžija, esančio (duomenys neskelbtini), ir idealiąją 1/52 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą, o kitas sprendimo dalis panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Jis teigia, kad bylos faktinės aplinkybės ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011) patvirtina, jog ieškovas šiuo atveju turėtų būti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka pripažįstant jam nuosavybės teisę į statomą būstą. Vis dėlto ieškovui buvo žinoma apie ginčo būsto įkeitimą, skolinis įsipareigojimas hipotekos turėtojui įvykdytas nebuvo, todėl pagrindo konstatuoti hipotekos pabaigą nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nereiškia jos nagrinėjimo iš naujo (de novo), o proceso ribas šiuo atveju apibrėžia nustatymas, ar pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę (nustatė visas teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes), ar tinkamai aiškino ir taikė CK 6.401 straipsnio 5 dalį, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą kvalifikuodamas ieškovo ir atsakovo BUAB „Atolas“ sudarytą Preliminariąją sutartį būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartimi ir pripažindamas ieškovą įgijus nuosavybės teises į ginčo turtą, o apelianto naudai nustatytą turto hipoteką pasibaigusia.

Dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

Nustatyta, kad ieškovas M. V. ir atsakovas BUAB „Atolas“ 2007 m. gruodžio 27 d. sudarė Preliminariąją statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4/20071219 (t. 1, b. l. 13-20), kurioje buvo nustatyta, kad atsakovas BUAB „Atolas“ įsipareigoja pastatyti ir parduoti, o ieškovas už 281 540 Lt nupirkti 78,59 kv. m. ploto trijų kambarių butą, individualią vietą automobilių stovėjimo aikštelėje ir idealinę 1/52 žemės sklypo dalį (Preliminariosios sutarties 1.1.1. – 1.1.3. papunkčiai, 4.1. punktas). Be kita ko, šalys susitarė, kad 30 procentų sutarties kainos (84 462 Lt) ieškovas atsakovui BUAB „Atolas“ sumokės per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo, o likusią kainos dalį pagrindinėje sutartyje nurodyta tvarka ir terminais (Preliminariosios sutarties 4.5. punktas). Preliminariosios sutarties 4.8. punktu šalys išskyrė, kad be raštiško atsakovo BUAB „Atolas“ sutikimo ieškovui draudžiama sumokėti pagrindinės sutarties kainos dalį anksčiau nei pagrindinė sutartis yra patvirtinama notarine tvarka.

2008 m. sausio 4 d. ieškovas atsakovui BUAB „Atolas“ sumokėjo Preliminariosios sutarties 4.5.1. papunktyje numatytą sutarties kainos dalį – 84 462 Lt (t. 1, b. l. 21). Nepaisant Preliminariosios sutarties 4.8. punkte nustatytos sąlygos, ieškovas atsakovui BUAB „Atolas“ vykdydamas Preliminariąją sutartį 2008 m. liepos 16 d. sumokėjo 137 078 Lt (t. 1, b. l. 22), 2008 m. gruodžio 24 d. – 20 000 Lt (t. 1, b. l. 23), 2009 m. kovo 10 d. – 20 000 Lt (t. 1, b. l. 24). Tokiu būdu 2009 m. kovo 10 d. atsakovui BUAB „Atolas“ ieškovas buvo sumokėjęs 93 procentus Preliminarioje sutartyje nurodyto turto pardavimo kainos (261 540 Lt / 281 540 Lt). Nors šalys nepateikė įrodymų, kad atsakovas BUAB „Atolas“ būtų raštu išreiškęs ieškovui sutikimą dėl išankstinio pagrindinės sutarties kainos mokėjimo, tačiau jis savo konkliudentiniais veiksmais – priimdamas įmokas, nereikšdamas pretenzijų, pripažino išankstinių turto kainos dalių mokėjimą teisėtu (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

Ginčo buto Priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas 2008 m. spalio 29 d. (t. 1, b. l. 41), tačiau pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Šiai dienai ieškovas pagal jo 2014 m. sausio 2 d. pateiktus įrodymus yra sumokėjęs visą turto kainą (CPK 314 straipsnis).

Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės: preliminariosios statomo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, jos vykdymo tvarka, buto faktinis perdavimas jo pirkėjui, pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymas esant sumokėtai esminei turto kainos daliai, suponuoja, jog šios bylos ratio decidenci yra itin panaši į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos A. B. v. BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2013. Vienintelis šių bylų faktinių aplinkybių skirtumas – kasacinio teismo nagrinėtoje byloje šalys į preliminariąją statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį buvo įtraukusios sąlygą, jog pirkėjas finansuoja buto statybą. Nors nagrinėjamu atveju tokia sąlyga Preliminarioje sutartyje ir nebuvo išreikšta expressis verbis, tačiau sutarties vykdymo aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Atolas“ susiklostė teisiniai santykiai, pagal kuriuos ginčo buto statybą de facto finansavo ieškovas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ieškovo siekio nuosavybės teise įgyti turtą, esminės buto kainos dalies sumokėjimo šalių susitarimu, buto faktinio perdavimo ieškovui nesudarant pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl šioje byloje taikytina ta pati teisė kaip ir kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“ ir kt. Taipogi aktualūs ir išaiškinimai dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“, AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-261/2011, obiter dictum dalyje. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Taigi tais atvejais, kai ieškovas, kaip fizinis asmuo ir buto pirkėjas, sumoka visą buto kainą pagal būsimo buto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. visiškai atsiskaito pagal sutartį su pardavėju, nepriklausomai nuo to, ar pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaroma, įgyja visišką nuosavybės teisę į butą CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu. Priešingas aiškinimas situacijoje, kai yra sumokėta didžioji dalis statomo būsto kainos, reikštų netinkamą teisių ir pareigų paskirstymą tarp pirkėjo ir pardavėjo.

Pirmiau nurodyta, kad ieškovas iki atsakovo BUAB „Atolas“ bankroto bylos buvo sumokėjęs 93 procentus Preliminarioje sutartyje nustatytos buto statybos kainos. Pagal bylos faktines aplinkybes likusios 20 000 Lt kainos dalies ieškovas atsakovui BUAB „Atolas“ nesumokėjo pastarajam vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, o vėliau dėl jam iškeltos bankroto bylos. 7 procentų visos turto kainos neprimokėjimas laikytinas neesminiu bei nepaneigiančiu to, kad už ginčo turtą buvo iš esmės atsiskaityta iki ieškovo kreipimosi į teismą.

Nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo nuosavybės teisę į ginčo turtą CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu (CPK 328, 330 straipsniai).

Dėl CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo

Preliminariosios sutarties 5.2.4. punktu atsakovui BUAB „Atolas“ buvo suteikta teisė be ieškovo atskiro sutikimo įkeisti statomą namą ar jo dalį, butą ar automobilio stovėjimo vietą. 2007 m. vasario 27 d. apeliantas AB „Swedbank“ ir atsakovas BUAB ‚Atolas“ sudarė Susitarimą Nr. 05-029975-KL/06-003985-IN-2 Dėl 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutarties Nr. 05-029975-KL sąlygų pakeitimo (t. 1, b. l. 73-83), kuriuo apeliantas sutiko, kad jam įkeistas nekilnojamasis turtas – statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), būtų išskaidyti į atskirus turtinius vienetus (2.9.7. punktas), išskaidžius įkeistą turtą į atskirus turtinius vienetus bei pakeitus lakštus, turtiniai vienetai būtų parduoti ir įkeisti paskesniu įkeitimu su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 95 procentų dalis pardavimo kainos būtų nukreipti apelianto suteiktam kreditui grąžinti, po to apeliantas atsisakys tokių turtinių vienetų įkeitimo (2.9.8. punktas). Kasacinio teismo vertinimu tokia sutartine nuostata apeliantas sutiko su atsakovo BUAB „Atolas“ statomų butų perleidimu pirkėjų nuosavybėn, atsisakydamas jų įkeitimo, esant ne mažesnei kaip 95 procentų buto kainos dalies apmokėjimui (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“ ir kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas BUAB „Atolas“ ginčo butą apeliantui įkeitė 2008 m. gruodžio 10 d. (t. 1, b. l. 112). Ieškovas daliniais mokėjimais grynaisiais pinigais atsakovui BUAB „Atolas“ 2009 m. kovo 10 d. buvo sumokėjęs 93 procentus viso ginčo turto kainos, o likusi kainos dalis nebuvo sumokėta, kaip minėta, dėl pardavėjo vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi aplinkybė, jog buvo sumokėta 2 procentiniais punktais mažesnė ginčo turto kainos dalis, kuriai esant turėjo būti imtasi veiksmų hipotekai pabaigti, laikytina neesmine. Atsakovo BUAB „Atolas“ veiksmai – priimant iš fizinio asmens, siekiančio įsigyti būstą asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, esminę dalį statomo būsto kainos, tačiau nesiimant priemonių hipotekai užbaigti, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kvalifikuotini kaip nesąžiningi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas nutartyje, priimtoje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“ ir kt., taipogi nurodė, kad buto pirkėjui – fiziniam asmeniui – pagal būsimo būsto pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaičius su pardavėju – to būsto statytoja įmone, kuriai iškelta bankroto byla, – o ne jos kreditoriais, pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pastebėtina, jog šios bylos faktinės aplinkybės dalyje dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia nuo kasacinio teismo nagrinėtos bylos aplinkybių skiriasi tuo aspektu, jog šioje byloje būsimo būsto pirkėjas su pardavėju atsiskaitė tiesiogiai grynaisiais pinigais, tuo tarpu kasacinio teismo nagrinėtoje byloje susiklostė situacija, kai būsto kaina buvo sumokėta į pardavėjo banko sąskaitą, atidarytą hipotekos kreditoriaus. Akivaizdu, kad aptariamos bylos faktinės aplinkybės šioje ginčo dalyje nėra tapačios, t.y. priešingai nei kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, pagal šios bylos aplinkybes apelianto galimybė kontroliuoti atsakovui BUAB „Atolas“ pirkėjo sumokėtą pastatyto bei apeliantui įkeisto buto kainos panaudojimą buvo ribota. Vis dėlto faktinių aplinkybių skirtumas paminėtoje dalyje, teisėjų kolegijos nuomone, nesuponuoja pagrindo išvadai esą ši byla dalyje dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia (CK 4.197 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta neteisingai ir kad nagrinėjamu atveju negalima remtis byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“ ir kt. priimtos nutarties obiter dictum dalyje pateiktais išaiškinimais dėl CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas hipotekos pabaigos klausimą, turėjo taikyti CK 6.321 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas. Su tokiais argumentais negalima sutikti, kadangi nagrinėjamu atveju ne tik, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovui buvo žinoma apie namo, o vėliau ir apie ginčo buto įkeitimą, tačiau ir reikalavimas pripažinti hipoteką pasibaigusia yra grindžiamas ne informacijos apie turto suvaržymus nuslėpimo aplinkybe, bet visiško atsiskaitymo už turtą bei hipotekos kreditoriaus netinkamu veikimu kontroliuojant skolininką faktais. Pagal bylos medžiagą ieškovas su pardavėju – atsakovu BUAB „Atolas“, už ginčo turtą atsiskaitė visiškai, tačiau pastarasis veikdamas nesąžiningai už turtą gautas lėšas panaudojo ne kreditui grąžinti bei nesiėmė veiksmų ne tik pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, bet ir hipotekos pripažinimui pasibaigusia. Nors už turtą ieškovas su atsakovu BUAB „Atolas“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, tai nereiškia, jog apeliantas negalėjo vykdyti efektyvios skolininko įsipareigojimų vykdymo kontrolės apimtyje, susijusioje su jo naudai įkeisto turto pardavimu. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovas – vartotojas, ginčo turto hipotekos pabaigą siejo su prievolių įvykdymu atsakovui, bet ne su papildoma sąlyga dėl atsakovo įsipareigojimų apeliantui įvykdymu pagal jų tarpusavio susitarimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, įvykdęs savo prievoles atsakovui, įgijo teisę reikalauti hipotekos išregistravimo esant CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Toks nagrinėjamos bylos aplinkybių teisinis vertinimas iš esmės neprieštarauja kasacinio teismo praktikai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Š., M. Š. v. AB „Swedbank“, BUAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-579/2013). Pažymėtina, kad ieškovui, kaip vartotojui, negali tekti atsakovo BUAB „Atolas“ nesąžiningo elgesio bei nemokumo sukeliami neigiami padariniai, prie kurių atsiradimo prisidėjo ir hipotekos kreditoriaus – apelianto, neapdairumas. Remdamasi tuo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo turto hipoteką esant pasibaigusią CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui (CPK 328, 330 straipsniai).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – ieškinio reikalavimas išregistruoti hipoteką turtui nagrinėtinas ypatingosios, bet ne ginčo teisenos tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Šis argumentas teisiškai ydingai motyvuotas, nes, pirma, grindžiamas neegzistuojančiomis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei teisiškai nesusijusiomis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) proceso teisės normomis, antra, klaidingai aiškinant CPK 542 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos priskirtinumo taisyklės turinį, pagal kurį ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjami tik reikalavimai, susiję su priverstinės hipotekos nustatymu, pabaiga ar perleidimu. Nenustačius absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2, 3 dalys) – tokiu pagrindu akivaizdžiai nelaikytinas nurodytas apelianto, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui iš jo priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius bei nesusijusias su bylinėjimusi. Taipogi skunde nurodoma, kad teismas iš apelianto nepagrįstai priteisė 3 385 Lt žyminio mokesčio, nors jis neturėjo būti mokamas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo 6 048 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 12-15). Ieškovui buvo suteiktos ieškinio, rašytinių paaiškinimų parengimo (t. 1, b. l. 4-12; t. 2, b. l. 5-8), atstovavimo teismo posėdžiuose – 3,5 h (t. 1, b. l. 187-189; t. 2, b. l. 1, 16-18), advokato teisinės paslaugos. Pagal Rekomendacijų 8.2., 8.15., 8.18. punktus maksimalus ieškovui priteistinas advokato teisinių paslaugų užmokesčio dydis būtų 4 100 Lt (3 x 1 000 Lt + 0,5 x 1 000 Lt + 4 x 0,15 x 1 000 Lt). Taigi ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teisėjų kolegija įvertinusi šios bylos sudėtingumą, ieškovui advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir nemažinti pirmosios instancijos teismo iš apelianto ieškovui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 11. punktas).

Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jo neteisėtai priteisė valstybei 3 385 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus šioje byloje paduotą apelianto AB „Swedbank“ atskirąjį skundą, bylos Nr. 2-114/2013, nurodyta, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apelianto atžvilgiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata nėra taikoma. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė valstybei iš apelianto priteisti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį, lygią proporcingai apelianto atžvilgiu patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas turi atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis, kad turėjo 4 235 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti – parengti atsiliepimai į apeliacinį ir atskiruosius skundus (t. 2, b. l. 60-62, 78-88, 89-91). Šios išlaidos atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis ir atskirasis skundai buvo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, juos parengė advokatas, dalyvavęs pirmosios instancijos teisme, mažinamos iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 2 000 Lt (1,5 x 1 000 Lt + 0,5 x 1 000 Lt), ir priteisiamos ieškovui iš apelianto (CPK 98 straipsnio 2 dalis; Rekomendacijų 8.11., 8.15. punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) ieškovui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėDanutė Milašienė