Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjo teigimu, antstolio patvarkymu dėl iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išskaičiavimo, apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų, asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų, pašto ženklų ir kitų būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pareiškėjo vertinimu, kad skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-21-8-4168 atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi persiuntė su vykdomosiomis bylos Nr. 0008/12/00714; Nr. 0008/12/10121; Nr. 0008/12/01417; Nr. 0008/12/02330; Nr. 0008/13/01015; Nr. 0008/13/01090; Nr. 0008/13/01250; Nr. 0008/13/01322 teismui. Iš patvarkymo matyti, kad antstolis gautą skundą vertino kaip pareiškėjo nesutikimą su jo veiksmais, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų įkalinimo įstaigoje. Antstolis pabrėžė, kad skundžiamame patvarkyme dėl išskaitymų Nr. S-21-8-1585 įtvirtinta, kad skolininkui leidžiama disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 97 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių. Antstolis pažymėjo, kad skundžiamu patvarymu suteikė visas teises skolininkui disponuoti įstatyme numatytomis piniginėmis lėšomis ir iš likusių lėšų įpareigojo įkalinimo įstaigą daryti išskaitymis, tačiau įkalinimo įstaiga jokių lėšų į antstolio depozitinę sąskaitą iki šiol nėra pervedusi. Antstolis nurodė, kad skolininkas vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, kurių šiuo atveju nevykdo – nesistengia kuo greičiau atsisakityti su išieškotoju.

Teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 18 d. 16.00 val. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 123 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymus dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia tokiais argumentais, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią vienos Vyriausybės nustatytos MMA, nes tokiu atveju, apribojama jo galimybė įsigyti būtiniausių reikmenų. Be to, antstolio priimtas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.

Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad skolininko L. L. atžvilgiu antstolis Irmantas Gaidelis vykdo 8 vykdomąsias bylas: 1) vykdomoji byla Nr. 0008/12/00714, užvesta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011-12-29 nutarimą Nr. 1348825-0 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0008/12/01021, užvesta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012-01-28 nutarimą Nr. 1352320-5 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0008/12/01417, užvesta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012-02-28 nutarimą Nr. 1354719-6 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai; 4) vykdomoji byla Nr. 0008/12/02330, užvesta pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2012-05-04 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 10N-1635682-12 dėl 31,86 Eur baudos išieškojimo išieškotojos VMI naudai; 5) vykdomoji byla Nr. 0008/13/01015, užvesta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-02-19 nutarimą Nr. 1388315-3 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai; 6) vykdomoji byla Nr. 0008/13/01090, užvesta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-02-20 nutarimą Nr. 1388581-0 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai; 7) vykdomoji byla Nr. 0008/13/01250, užvesta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-03-05 nutarimą Nr. 1390862-0 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai; 8) vykdomoji byla Nr. 0008/13/01322, užvesta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-03-11 nutarimą Nr. 1384959-2 dėl 17,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai.

Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje (v. b. Nr. 0008/12/00714, b. l. 88). Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2021 m. sausio 14 priėmė patvarkymą dėl išskaitų Nr. S-21-8-1585 kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, nusprendė areštuoti 153,52 Eur skolos ir 471,60 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 625,12 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Antstolis nurodė, kad vadovaujantis CPK 611, 733-734 straipsniais, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, likusių po CPK 739 straipsnio 9 punkte įtvirtintų ribojimų, kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios 1 MMA (vykdant išskaitas pagal kelis antstolių patvarkymus – 30 procentų) (v. b. l. 90). Taigi, antstolis, priimdamas minėtą patvarkymą nukreipė skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko gaunamą darbo užmokestį bei kitas gaunamas išmokas į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme antstolis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y., kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Iš antstolio 2021 m. sausio 14 d. priimto patvarkymo (v. b. l. 88-91) matyti, kad toks apribojimas buvo nurodytas, todėl priimtas antstolio patvarkymas laikytinas teisėtu ir teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

CPK LI skyriuje (733 - 743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 22 punktas). Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, atlyginimą, – iki 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas); visų kitų rūšių išieškojimams, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas – 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 738 straipsnyje numatytos pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje.

CPK 733 straipsnio 1 dalyje, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatos.

2021 m. sausio 4 d. patvarkymu Nr. S-21-8-1585 antstolis nukreipė skolos išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas gaunamas Pravieniškių pataisos namuose, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdant išskaitas pagal kelis antstolių patvarkymus – 30 procentų); išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 90). Taigi akivaizdu, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Šios išskaitos, be kita ko, turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į pataisos įstaigoje esančią sąskaitą. Tokiu atveju, atmestini pareiškėjo arumentai, jog antstolio priimtas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Juo labiau, kad iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo pajamų ir likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms.

Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą, teismas konstatuoja, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skudą nėra, dėl ko, teismas pareiškėjo skundą atmeta.

Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, priimant sprendimą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.