Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu S. J. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant S. J. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu. Nukentėjusiosios A. K. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš nuteistosios S. J. nukentėjusiajai A. K. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 19 d.

2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi iš dalies patenkintas nuteistosios S. J. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos ir 1 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti mokėjimo išdėstymo dalimis per 24 mėnesius, bei laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarkos. Teismas iš nuteistosios S. J. nukentėjusiajai A. K. priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėstė vienų metų laikotarpiui, kas mėnesį, pradedant nuo 2024 m. gegužės mėnesio, nukentėjusiajai sumokant po 83,33 Eur sumą, o paskutinį mėnesį – 83,37 Eur, tačiau A. K. iš S. J. priteistos 1 100 Eur sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti mokėjimo neišdėstė, o nuteistosios S. J. prašymą dėl laisvės apribojimo bausmės sąlygų pakeitimo paliko nenagrinėtu.

3. Nukentėjusioji A. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį Kauno apygardos teismui ir prašo ją panaikinti, bei 1 000 Eur neturtinės žalos mokėjimo neišdėstyti. Nurodo, jog nutartis buvo priimta tinkamai neįvertinus nuteistosios ir nukentėjusiosios turtinių padėčių, nes nuteistoji pateikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turtinę padėtį, kadangi ji viso pirmos instancijos teismo proce(duomenys neskelbtini)tu dirbo ir dirba šiuo metu, nes ji nuolatos vykdo kirpėjos veiklą. Taip pat nurodoma, jog nuteistoji iš karto po skundžiamos nutarties priėmimo sumokėjo nukentėjusiajai 1 100 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų, kas rodo, jog nuteistoji yra finansiškai pajėgi iš karto sumokėti ir priteistą 1 000 Eur neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. K. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011).

6. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio nuostatų taikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

7. Kartu pažymėtina ir tai, kad nustatant kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas, turi būti nustatyta itin sunki nuteistojo turtinė padėtis, taip pat byloje turėtų būti ir duomenų, kad ji ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinės bylose Nr. 2A-92-370/2021, e2-49-302/2021).

8. Išanalizavęs skundo argumentus bei susipažinę su pateikta medžiaga, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, tenkindamas nuteistosios prašymą, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą ir pagrįstai nutarė išdėstyti nesumokėtos neturtinės žalos dydį vienų metų laikotarpiui, o bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neišdėstė, tokiu būdu nuteistosios padėtis nebuvo neproporcingai palengvinta ir nebuvo pažeisti nukentėjusiosios interesai.

9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistosios prašymą dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo nustatė, kad nuteistoji augina du nepilnamečius vaikus (2 t. b. l. 28, 30), jai yra priteista po 200 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo išmokų iš vaikų tėvo, mokamų kas mėnesį (2 t., b. l. 29, 34). Ji registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 102, 2 t., b. l. 33), iki tol mokėsi (2 t., b. l. 26-27). Teismas konstatavo, jog šiuo metu vaikų išlaikymo išmokos yra vienintelės nuteistosios pajamos, kas rodo, kad jos turtinė padėtis nėra lengva. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir priešingai nei nurodė nukentėjusioji savo skunde, byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog nuteistoji šiuo metu yra dirbanti ir gaunanti pajamas. Be ankščiau pirmos instancijos teismo nurodytų duomenų, matyti, jog nuteistoji S. J. jokio nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 32), iki 2023 m. spalio 2 d. vykdė individualią veiką, ja toliau vykdo tik nuo 2024 m. gegužės 20 d. (1 t. b. l. 103, 2 t., b. l. 79-80), nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 78), skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. vasario 15 d. pagal trišalę sutartį tarp nuteistosios, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) studijos „(duomenys neskelbtini)“, atliko praktiką minėtoje studijoje (2 t., b. l. 81-82). Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistosios materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, ji viena augina du nepilnamečius vaikus, tačiau jos materialinė padėtis ateityje gali pagerėti, todėl jai būtų sunku iš karto sumokėti visą 2 100 Eur iš jos nukentėjusiajai priteistą sumą. Be to, matyti, jog, nors ir po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau nuteistoji nevengia vykdyti teismo sprendimo, nes pervedė nukentėjusiajai 1 100 Eur sumą (2 t., b. l. 70).

10. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju priteistos dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl tokių nuteistosios veiksmų, kurie, padaryti tyčine kaltės forma, buvo pavojingi, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl svarbu atsižvelgi ir į nukentėjusiosios interesus ir įvertinti ar išdėstant priteistos sumos mokėjimą nebus pažeisti lygiateisiškumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Šiuo atveju pirmos instancijos teismas nurodė, jog minėti principai byloje bus išlaikyti 1 000 Eur neturtinės žalos mokėjimą išdėsčius vienų metu laikotarpiui, o 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neišdėsčius, nes ir nukentėjusioji viena augina nepilnametį vaiko, todėl ir jai labai reikalingos lėšos pragyvenimui. Su tuo sutinka ir apygardos teismas ir nurodo, jog sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti galima tik atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, nukentėjusioji kartu su savo skundu nepateikė teismui daugiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį iš ko būtų galima spręsti, jog nukentėjusiosios turtinė padėtis yra daug blogesnė, nei nuteistosios ir dėl to dalies sumos mokėjimo išdėstymas pažeistų nukentėjusiosios interesus. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas vienų metų terminas yra optimalus terminas, per kurį nukentėjusiajai turi būti atlyginta 1 000 Eur neturtinė žala. Tokio termino nustatymas ir tik neturtinės žalos išdėstymas neprieštaraus nei protingumo, nei sąžiningumo principų reikalavimams, neproporcingai neribos nuteistosios teisių bei interesų, tuo pačiu nesuteiks jai pranašumo prieš nukentėjusiąją, skatins atsakingai planuoti savo finansus, užtikrins sklandų nukentėjusiosios interesų įgyvendinimą bei nuosprendžio vykdymą, t. y. tokiu būdu bus užtikrinta abejų šalių interesų pusiausvyra. Be to, nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji dėl tokio neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo gali patirti nepagrįstų nuostolių.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai vadovaujantis baudžiamojo proceso ir civilinio proceso įstatymų nuostatomis, todėl nukentėjusiosios A. K. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi jeigu teismo sprendimo išdėstymo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog apie nuteistosios prašymo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka buvo pranešta tik prokurorui ir nuteistajai, tačiau nukentėjusioji informuota nebuvo (2 t., b. l. 40-41), prašymo nagrinėjime nukentėjusioji taip pat nedalyvavo (2 t., b. l. 47), todėl konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas tokiu būdu nesilaikė CPK 284 straipsnyje nustatytos šalių informavimo pareigos ir nesuteikė teisės nukentėjusiajai pateikti atsiliepimo į nuteistosios prašymą. Vis tik šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio reikėtų panaikinti skundžiamą nutartį, nes byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nukentėjusiosios skundą ir tokiu būdu buvo įgyvendinta nukentėjusiosios teisė būti išklausytai ir pateikti dokumentus, bei teisė į teisingą teismą.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.