Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-11-19 · Civilinė byla Nr. e2FB-26222-845/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-19
Bylos Nr.
e2FB-26222-845/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17562-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Le Huede
Pareiškėjas
V. B.
Advokatai
Tomas Juonys, Marius Grajauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2FB-26222-845/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17562-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.2.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant pareiškėjo V. B. atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje antstolis S. O. G., BKB Kredito unija „Vilniaus kreditas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas V. B. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kuriame prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir nemokumo administratore paskirti MB ,,V. K. administratorių biuras“.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškimo teismui padavimo dieną jo bendra skola kreditoriams sudaro apie 71 550,48 Eur – pareiškėjas skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai 1 095,00 Eur; bankrutavusiai Vilniaus kredito unijai – 70 455,48 Eur.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad priežastys, sąlygojusios jo nemokumą, yra šios: nepasisekus pareiškėjo verslui buvo iškelta bankroto byla UAB ,,City era“ ir iš jo, kaip įmonės vadovo, išieškotojo bankrutavusios Vilniaus kredito unijos naudai buvo priteistas 58 010,84 Eur žalos atlyginimas, 9 543,98 Eur palūkanos, 2 900,66 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 1 095,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai.

4. Pareiškėjas nurodė, jog yra visi įstatymo nustatyti pagrindai jam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismui – tenkinti jo prašymą. Jokio turto ir piniginių lėšų, viršijančių 1 MMA pareiškėjas neturi, jo atžvilgiu baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjamų nėra, nėra sudaryta per paskutinius tris metus jokių sandorių, jis neturi žalingų įpročių, o pareiškėjui priklausantis automobilis VOLKSWAGEN FOX yra po autoįvykio ir tinkamas tik utilizavimui, todėl jo vertė yra lygi 100,00 Eur. Taip pat jam priklauso pistoletas GLOCK 36, kurio vidutinė vertė 200,00 Eur, taigi viso turimo turto vertė lygi 300,00 Eur. Taip pat pažymėjo, kad stengiasi pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau nurodytų skolinių įsipareigojimų šiuo metu padengti nėra net teorinių galimybių.

5. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė pareiškimo reikalavimus tenkinti.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė nagrinėti bylą teismo nuožiūra; taip pat paaiškino, kad pareiškėjas valstybės biudžetui neskolingas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo BKB KU ,,Vilniaus kreditas“ atsiliepime prašė pareiškėjui nekelti fizinio asmens bankroto bylos, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog likviduojama dėl bankroto KB KU ,,Vilniaus kreditas“ yra pareiškėjo kreditorius, kurio reikalavimas kyla iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1093-340/2024 2024-02-15 sprendimu priteisto 58 10,84 Eur žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2024-05-03 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad: „V. B. savo veiksmais – nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo ir parduodamas UAB „City era“ vienintelį vertingą turtą, veikė nesąžiningai ir jo neteisėtais, nesąžiningais veiksmais Unijai buvo padaryta žala – (58 010,84 Eur) dalis skolos Unijai nebuvo grąžinta“. Pažymėjo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo neginčijamai konstatuoti pareiškėjo nesąžiningi bei neteisėti veiksmai, dėl kurių kreditorius patyrė 58 010,84 Eur žalą. Teigė, kad pareiškėjui negali būti keliama bankroto byla, kadangi nėra suėjęs 3 metų terminas nuo galutinio sprendimo žalos byloje įsiteisėjimo dienos. Taigi pareiškėjas tapo nemokus ne todėl, kad nepasisekė verslas, o pastarajam atlikus neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus. Pareiškėjas laikytinas nesąžiningu skolininku, kuris pateikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo siekia išvengti prievolių unijai vykdymo. Pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Pareiškėjo nemokumas yra nulemtas jo paties atliktų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus – nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo ir parduodamas UAB „City era“ vienintelį vertingą turtą, veikė nesąžiningai ir tokiu būdu sukėlė Unijai daugiau negu 58 010,84 Eur žalą. Akivaizdu, kad šie pareiškėjo veiksmai savaime patys nesukėlė pareiškėjo nemokumo – tokios pasekmės kilo tik pritaikius pareiškėjui civilinę atsakomybę už šiuos veiksmus 2024-05-03 įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat nurodė, kad iki galutinio teismo sprendimo, kuriuo Unijos naudai priteistas žalos atlyginimas, įsiteisėjimo 2024-05-03, Unija neturėjo galimybių nukreipti išieškojimo į pareiškėją; juolab, kad pareiškėjas iš esmės viso proceso žalos byloje metu neigė savo atsakomybę dėl Unijai sukeltos žalos, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas geranoriškai atsiskaityti su Unija. Teigė, kad ir išieškojimo procese pareiškėjas sąmoningai vengia atsiskaityti su Unija. Pažymėjo, kad išieškojimo metu iš pareiškėjo Unijos naudai iki Vykdomosios bylos sustabdymo pavyko išieškoti tik 529,93 Eur (visa priteista žalos suma su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis Unijos naudai yra daugiau negu 60 tūkst. Eur), tarp kurių Unijos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi tikėtinai pareiškėjas sąmoningai visą išieškojimo laikotarpį iki Vykdomosios bylos sustabdymo gavo minimalias pajamas, tokiu būdu iš esmės vengdamas atsiskaityti su Unija ir kitais kreditoriais.

8. Kitas suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

9. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo bendras įsiskolinimas kreditoriams sudaro apie 70 455,48 Eur bankrutavusiai Vilniaus kredito unijai. Pažymėtina, kad nurodytos skolos šios nutarties priėmimo metu tikėtina yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan. Taigi pareiškėjo pradelstų skolų dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.

11. Bylos duomenimis, pareiškėjas neturi registruoto nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę – Volkswagwn FOX, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra sustabdytas, nes pareiškėjo teigimu, automobilis patyrė autoįvykį ir yra netinkamas eksploatuoti; lėšų banko sąskaitose taip pat iš esmės neturi. Iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, jog pareiškėjas dirba UAB ,,Grinda“ darbininku, jo sulygtas darbo užmokestis sudaro 6,50 Eur valandinis darbo atlygis.

12. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 70 455,48 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjas neturi registruotino turto ar santaupų, gaunamos pajamos taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriui pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjo nemokumo.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

13. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

15. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1093-340/2024, priteisė ieškovei Vilniaus kredito unijai iš atsakovo V. B. (V. B.) 58 010,84 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 371,76 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 1095 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-305-854/2024, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo paliktas nepakeistu. Įsiteisėjusiu 2024 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo konstatuota, kad: ,, Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2018 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje B2-2770-450/2018 dėl UAB „Cit era“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyta, kad 2014 m. birželio 11 d. pardavus įmonei priklausiusį vienintelį turtą – žemės sklypą, nebuvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi Kredito unija, o didžioji gautų lėšų dalis buvo panaudota suinteresuoto asmens V. B. (bendrovės vadovo) asmeninėms prievolėms dengti. Pinigai pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį grynais buvo sumokėti įmonės vadovui V. B., pastarasis šiuos pinigus 2014 m. birželio 11 d. įnešė į įmonės kasą. Kaip paaiškino suinteresuoto asmens V. B. atstovas, bei patvirtina pateikti Kasos pajamų orderiai, įmonės vadovas V. B. savo asmeninėmis lėšomis yra atlikęs piniginius mokėjimus į įmonės kasą bei atsiskaitęs su kreditoriais už pateiktas prekes. Kaip pripažino V. B. 2014 m. rugsėjo 24 d. iš savo asmeninių lėšų grąžino dalį paskolos pinigų – 24 000 Lt Kredito unijai. Pateikti byloje duomenys patvirtina, kad V. B. įmokėjo grynais į kasą ir/ar atsiskaitė su kreditoriais, bendrai 115 026 Lt sumai. Suinteresuotas asmuo V. B. pripažino, kad gautais pinigais 130 000 Lt už parduotą žemės sklypą jis padengė savo paties skolą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvęs jos vadovas nutraukė prievolių pagal paskolos sutartį vykdymą ir nukreipė gautas už parduotą turtą lėšas savo asmeninėms skoloms padengti. Teismas pripažino, kad tokie vadovo veiksmai laikytini tyčiniais bei vertinami nesąžiningais tiek įmonės, tiek ir kitų kreditorių atžvilgiu, ir nustačius požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje, pripažino įmonės bankrotą tyčiniu. Svarbu pabrėžti, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1093-340/2024 nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas V. B. savo veiksmais, – nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, parduodamas UAB „City era“ vienintelį vertingą turtą, veikė nesąžiningai, jo veiksmais ieškovei buvo padaryta žala – dalis skolos Unijai nebuvo grąžinta.

16. Taigi nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios šiai bylai aplinkybės (faktai), o būtent, kad dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio atsirado įsiskolinimas pareiškėjo turimam kreditoriui, kurį pareiškėjas nurodo kaip priežastį jo atsiradusiam nemokumui.

17. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. O precedento kaip teisės aiškinimo taisyklės taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012.). Šiuo atveju 15 nutarties punkte nurodytų teismų procesiniuose sprendimuose be kita ko buvo sprendžiamas toks pats klausimas, koks yra sprendžiamas šioje byloje – pareiškėjo sąžiningumas. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui.

18. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju yra aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – siekiančio bankrutuoti asmens sąžiningumas.

19. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas (-jai) yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

20. Kaip nurodyta šios nutarties 15 punkte, pareiškėjo kaip įmonės vadovo veiksmai buvo pripažinti nesąžiningais, todėl iš jo buvo priteista ženkli suma, lėmusi jo nemokumą.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016).

22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog būtent pareiškėjo nesąžiningi veiksmai bei siekis asmeninės naudos buvo esminis ir lemtingas, taip pat vienintelis veiksnys, lėmęs jo nemokumą.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pareiškėjui atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas, būdamas UAB „Cit era“ vadovu, veikė nesąžiningai – pardavus įmonei priklausiusį vienintelį turtą – žemės sklypą, neatsiskaitė su hipotekos kreditoriumi Kredito unija, o didžiąją gautų lėšų dalį panaudojo savo asmeninėms prievolėms dengti. Pareiškėjas dirbtinai sukūrė teisinę situaciją, privedusią jo vadovaujamą įmonę prie bankroto, tenkindamas asmeninius interesus, tuo pažeidžiant įmonės turimo kreditoriaus interesus, teisingumo, sąžiningumo principus, siekdamas neatsiskaityti su kreditoriumi.

24. Kadangi byloje nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai esant bankroto byla pareiškėjui negali būti iškelta, dėl kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų (ne)buvimo teismas išsamiau nepasisako, nes jų (ne)buvimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neturi teisinės reikšmės ir negali lemti kitokios šios bylos procesinės baigties. Kiti pareiškėjo prašymai (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo) yra išvestiniai, todėl, atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

26. Suinteresuotas asmuo BKB KU ,,Vilniaus kreditas“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 705,43 Eur už atsiliepimo į pareiškimą rengimą. Nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui BKB KU ,,Vilniaus kreditas“ civilinėje byloje atstovavo advokatas Marius Grajauskas. Suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų, todėl priteistinos iš pareiškėjo visa apimtimi, atsisakius iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą.

27. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą paskelbtina viešai (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5, 10 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui V. B. fizinio asmens bankroto bylą paskelbti viešai.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; BKB Vilniaus Kredito unijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, antstoliui, vykdančiam išieškojimą – S. O. G.

Priteisti iš pareiškėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto KB KU ,,Vilniaus kreditas, juridinio asmens kodas 302586230, naudai 705,43 Eur (septynis šimtus penkis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede