- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-53-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00443-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- D. J.
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-634/2016
Teisėja Inga Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00443-2014-0
2016 m. sausio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, išteisintajam D. J., jo gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-03-19, 10.26 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasikėsino apgaule VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 41302,97 Lt, neturėdamas įgaliojimų veikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, Alytaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srities „Mano VMI“ vidinį portalą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė prašymą grąžinti mokesčio permoką 41302,97 Lt, pervedant lėšas į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ Alytaus filiale, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą pastebėjo ir paslaugos teikimą nutraukė. Veika kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nuosprendžiu D. J. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nuosprendį dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. pripažinti D. J. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams nustatant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog išteisintasis pateikdamas prašymą VMI, pervesti kitai jo vadovaujamai įstaigai mokesčių permoką, veikė teisėtai - tai yra turėjo įgaliojimus veikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei tam turėjo teisinį pagrindą - 2011-01-01 sutartį tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 1, pagal kurią VšĮ (duomenys neskelbtini) 2011-12-31 turėjo sumokėti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 12067 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ne kartą keitė savo parodymus tai pripažindamas savo kaltę visiškai, tai dalinai, tai jos nepripažindamas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje D. J. patvirtino tas aplinkybes, kad 2014-03-19 jis neturėjo įgaliojimų veikti įstaigos vardu, tą cituoja ir teismas nuosprendyje, nors darbo sutartis su D. J. tuo laikotarpiu nebuvo nutraukta. Tą patvirtina ir VMI darbuotoja, liudytoja N. M., kad kaltinamasis sakėsi, jog jis jau nėra įstaigos vadovu, tačiau gali pasirašyti kaip įstaigos vadovas. Be to, N. M. nurodė patikrinusi Registrų centro duomenis, matė kad D. J. nėra įstaigos direktorius ir tai pasakė D. J., D. J. to neneigė. Tačiau tokius N. M. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi to ji nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Pabrėžė, kad visi duomenys gauti ikiteisminio tyrimo metu, turi būti patikrinti teisiamajame posėdyje, ir tik tęsiamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybės turi remtis teismai. Mano, jog svarbią reikšmę sprendžiant dėl apgaulės elemento turi ir tai, kad VMI permokos grąžinimo procedūrą nutraukė tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštiškai atsisakius paslaugos teikimo, o ne kaip nurodo teismas VMI patikrinimo metu. Nesutinka su teismo išvada, kad 2015-03-19 prašymas VMI nesuklastotas. Jeigu VMI būtų pateiktas rašytinis prašymas, surašytas 2014-03-03, jokių abejonių dėl prašymo suklastojimo nekiltų, tačiau prašymas pateiktas elektroniniu būdu, kai D. J. direktoriumi jau nebuvo, ką ir pats pripažino. Jam VMI darbuotoja paaiškino, kad jis negali teikti prašymo, tačiau D. J. reikalavimu prašymas buvo užpildytas. Taigi šie duomenys patvirtina aplinkybes, kad D. J. teikė prašymą VMI pervesti permoką neturėdamas įgaliojimų veikti įstaigos vardu - tai yra apgaule. Teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad tuo metu naujojo įstaigos savininko G. G. nebuvo Lietuvoje, įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai liko įmonėje tvarkiusioje buhalterinę apskaitą, su kuria sutartis buvo nutraukta, taigi realiai nebuvo jokio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo galinčio sutrukdyti prašymo patikrinimui ir tik sudarius sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo, prašymas buvo atšauktas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvada ir dėl to, kad nustatytas juridinis skolos pagrindas, dėl kurio D. J. turėjo teisę prašyti pervesti lėšas, kitai jo vadovaujamai įstaigai. Kaip matyti iš nuosprendžio teismas tokią išvadą daro iš to, kad yra pateikta sutartis dėl skolos, duomenų, kad skola pagal sutartį grąžinta nėra, taip pat liudytoja apklausta A. N., patvirtino, kad įmonės vadovas neprivalo pateikti sutarčių buhalterinei apskaitai. Su tokiomis išvadomis visiškai nesutinka, kadangi kaip reikalauja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. - ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi jiems pasibaigus ar įvykus, ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais pagrindžiami surašant buhalterines pažymas, apskaitos registruose ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių duomenys užregistruojami įvykio dieną, arba po to kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn. Abiejų įstaigų buhalterinėse apskaitose duomenų, kad pagal šią sutartį viena įstaiga skolinga kitai, nėra, dėl šios sutarties neįvykdymo nebuvo ir dabar nėra jokio ginčo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose yra įtraukta, kad įstaiga skolinga VŠĮ (duomenys neskelbtini), tačiau mažesnę sumą. D. J. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2014 vasario mėn. 11d. iki 2014 m. kovo 3 d., taigi jeigu įstaiga iš tiesų buvo skolinga, turėjo realią galimybę šią skolą įtraukti į apskaitą, kad ir vėlesne data, taip pat jeigu įstaigos būtų pripažinę skolą, lėšas teisėtai pervesti. Tačiau kaip byloje nustatyta, tokie duomenys apskaitoje neįtraukti, priešingai - įstaigos pirkimo - pardavimo sutarties tarp G. G. ir D. J., patvirtintoje notaro, 4 dalyje nurodoma, kad dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto teisminių ginčų nėra, įstaiga areštų neturi, jokie tretieji asmenys nereiškia pretenzijų viešajai įstaigai. Mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kad D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl išteisinamasis nuosprendis naikintinas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su D. J. išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl D. J. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad D. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrįstos ir teisėtos.
Šalies argumentai
Priešingai nei skunde nurodo prokuroras, nėra pagrindo teigti, kad D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ne kartą keitė savo parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju keitėsi tik D. J. pozicija dėl teisinio atliktų veiksmų vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis aiškiai nurodė, kad prašymą VMI dėl mokesčių permokos grąžinimo jis užpildė dar 2014 m. kovo 2 ar 3 d., kai dirbo klubo vadovu, tačiau tą patį prašymą mokesčių inspekcijai pristatė tik 2014-03-19. Neįtikinėjo VMI darbuotojos, jog jis šiuo metu yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paaiškino, jog įmonėje užima administratoriaus pareigas. Darbuotoja patikrino VĮ Registrų centro duomenis ir matė, jog jis nėra įmonės direktorius, dėl ko buvo paaiškinta, jog prašymo sprendimo metu nustačius netikslumus prašymas gali būti atmestas. Nurodė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų buvo skolingas VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal 2001-01-01 sutartį. Minėta sutartimi vyko faktinis futbolo klubų susijungimas, buvo perleista vaikų komanda. Kasmet iš futbolo federacijos buvo gaunamos lėšos jaunimo, taigi ir tų pačių perleistų komandų ugdymui. UEFA lėšų gavimas atsilieka metus ar pusantrų, taigi tai būdavo jau kaip kompensacija už ugdant komandą patirtas išlaidas. Perduodant vaikų komandą, išlaidos jos ugdymui jau buvo patirtos, tą sumą jie įvertino 12067 Eur, kadangi prieš tai buvo skirta būtent tokia suma. Balansuose skolos nematyti, nes tai yra paramos sutartis. Pasirašydamas sutartį su G. G. žodžiu aptarė turimas skolas, o sutartyje tai neatsispindi, nes pas notarę buvo pateiktas toks sutarties šablonas (t. 2, b. l. 85-88).
Šalies argumentai
Analogiškas aplinkybes D. J. nurodė dar 2014-04-10 liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jog prašymą VMI rašė 2014-03-04, tuo metu buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau prašymas buvo pateiktas 2014-03-19. Prašyme nurodė permoką grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini), kadangi buvo susidariusi skola virš 42000 Lt (t. 1, b. l. 34-35). Tokias pat aplinkybes D. J. dėstė ir 2014-09-11 liudytojo apklausos metu, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas kitai jo vadovaujamai įstaigai VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal 2011-01-01 sutartį Nr. 1, dėl ko buvo nuspręsta tą įsiskolinimą grąžinti susigrąžinus mokesčio permoką iš VMI. Prašymas buvo užpildytas 2014-03-03, tačiau patikslinus pateiktas 2014-03-19. VšĮ (duomenys neskelbtini) savininko pasikeitimas buvo įregistruotas 2014-03-04, kol naujasis savininkas perėmė klubo valdymą, jis organizavo klubo veiklą (t. 1, b. l. 102-104).
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu 2014-11-28 įtariamojo apklausos metu D. J. nors ir visiškai pripažino savo kaltę, tačiau jo nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas iš esmės nepasikeitė. Pastarasis ir toliau laikėsi pozicijos, jog lėšas norėjo atgauti ne sau asmeniškai, o VšĮ (duomenys neskelbtini), kuriam pagal sutartį buvo skolingas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 179-180). Šiuo atveju svarbu tai, kad visiškas kaltės pripažinimas galimai buvo sąlygotas dėl galimybės užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas gavęs prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Minėto teisiamojo posėdžio metu D. J. nuosekliai laikėsi jau anksčiau išdėstytų faktinių aplinkybių dėl savo atliktų veiksmų, nurodė, jog nuvykęs į VMI prisistatė kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, VMI darbuotoja užpildė prašymą dėl PVM permokos grąžinimo. Lėšas grąžinti nurodė VšĮ (duomenys neskelbtini), kadangi buvo susidariusi skola pagal 2011-01-01 sutartį. Ši sutartis nebuvo formali, jaunimo grupės buvo perduotos, kadangi lėšos iš UEFA atsilieka, todėl buvo nurodyta tokia suma siekiant atgauti pinigus už praeitus metus. Sukčiavimo savo veiksmuose nurodė nematantis. D. J. atstovas taip pat nesutiko su jo atstovaujamojo veikos kvalifikacija, nurodė galimai esant kitos nusikalstamos veikos – savavaldžiavimo požymių (t. 2, b. l. 3-6).
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog D. J. nuosekliai aiškino faktines aplinkybes, savo atliktų veiksmų apimtį, motyvus bei pagrindą. Tuo tarpu neturėdamas teisinio išsilavinimo, išteisintasis negalėjo tinkamai interpretuoti savo veikos baudžiamosios teisės prasme, dėl ko ir keitėsi jo pozicija dėl teisinio atliktų veiksmų vertinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti jog šis iš esmės keitė savo parodymus.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. J. neneigia 2014-03-19 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikęs prašymą VMI dėl PVM permokos grąžinimo, kuomet jam buvo žinoma, jog nuo 2014-03-05 Juridinių asmenų registre šios įstaigos vadovu yra įregistruotas G. G.. Tačiau aplinkybė, jog asmuo veikė neturėdamas įgaliojimų, šiuo atveju įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą neleidžia daryti išvados, jog D. J. panaudojo apgaulę, tai yra teikdamas prašymą VMI suteikė objektyvios tikrovės neatitinkančias žinias, siekdamas suklaidinti kitą asmenį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje darbo sutartis su D. J. nutraukta tik 2014-04-11. Juridinių asmenų registre G. G. kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įregistruotas nuo 2014-03-05. Liudytojos A. N. teigimu, naujojo vadovo G. G. įdarbinimas nebuvo laiku įformintas, nes jis po klubo perėmimo atvyko tik po 2-3 savaičių, įgalioto asmens nebuvo palikęs, dėl ko buvo sunku komunikuoti su įvairiomis institucijomis. D. J. patvirtino, kad net ir pasikeitus įstaigos savininkui jis dar kurį laiką tvarkė reikalus susijusius su klubo veikla, šioje įmonėje užėmė kitas pareigas, prašymo pateikimo VMI darbuotojai metu nurodė, kad prašymas buvo užpildytas tuo metu, kai jis buvo įmonės direktorius. Liudytoja N. M. taip pat patvirtino, kad priimdama prašymą iš D. J. dėl PVM permokos grąžinimo matė, kad prašymas buvo pateiktas ta data, kuomet jis dar buvo įmonės direktorius, tačiau patikrinus VĮ Registrų centro duomenis buvo nustatyta, kad šiuo metu jis nėra įmonės vadovas, šios aplinkybės jis neneigė. Prašymas buvo priimtas, tačiau asmuo informuotas, kad esant netikslumams prašymas gali būti atmestas. Jokio spaudimo dėl prašymo pildymo D. J. jai nedarė (t. 2, b. l. 73-74). Tokiu būdu teigti, jog D. J. VMI darbuotojai pateikdamas 2014-03-03 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašytą prašymą pervesti mokesčių permoka VšĮ (duomenys neskelbtini) būtų sąmoningai pateikęs objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiu būdu naudojęs apgaulę, nėra teisinio pagrindo.
Apelianto skundo argumentai, jog svarbią reikšmę sprendžiant dėl apgaulės elemento turi tai, kad VMI permokos grąžinimo procedūrą nutraukė tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius paslaugos teikimo, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto 2014-05-21 rašto „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad nagrinėjant prašymą išaiškėjo, kad jis neteisingai užpildytas, dėl ko buvo informuota VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, kuri prisijungusi per elektroninę paskyrą „Mano VMI“ paslaugos atsisakė (t. 1, b. l. 47). Taigi, ne VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ inicijavo procedūros sustabdymą, o VMI pateikė duomenis apie neteisingai užpildytą prašymą. Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo įskaitymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d.) 17 p. numato, kad nustačius, jog prašyme pateikti duomenys neteisingi ir/ar netikslūs, VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas prašymą pateikusiam asmeniui pranešimu nurodo, kokie duomenys/dokumentai turi būti pateikti papildomai (tokiame pranešime nurodoma, iki kada turi būti pateikti duomenys/dokumentai), arba informuoja, kad prašymas nebus nagrinėjamas, ir pateikia priežastis. Akivaizdu, jog šiuo atveju vyko eilinė prašymo tikrinimo procedūra, o nustačius prašymo trūkumus buvo informuoti atsakingi asmenys.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti, kad byloje nustatytas juridinis pagrindas mokesčių permokos pervedimui į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pateikta 2011-01-01 sutartis Nr. 1, sudaryta tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurią VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. J., nuo 2011-01-01 perdavė 6 jaunimo komandas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamam direktoriaus A. M.. Tuo tarpu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti VšĮ (duomenys neskelbtini) 12067 Eur (t. 1, b. l. 78). Minėta sutartis nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Liudytojas A. M. patvirtino, jog ši sutartis buvo reali, jaunimo komandos buvo perduotos, sutartyje nurodyti pinigai turėtų būti skiriami vaikų ugdymui, tą paramą gauna iš Lietuvos futbolo federacijos, o ši iš UEFA (t. 2, b. l. 74-76). D. J. taip pat patvirtino, jog kasmet iš futbolo federacijos buvo gaunamos lėšos jaunimo, taigi ir tų pačių perleistų komandų ugdymui. UEFA lėšų gavimas atsilieka metus ar pusantrų, taigi tai būdavo jau kaip kompensacija už ugdant komandą patirtas išlaidas. Perduodant vaikų komandą, išlaidos jos ugdymui jau buvo patirtos, tą sumą jie įvertino 12067 Eur (t. 2, b. l. 85-88). Tai, kad minėta sutartis nebuvo formali D. J. nurodė dar teisiamojo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėjo, kad jaunimo komandos buvo perduotos realiai, kadangi lėšos iš UEFA atsilieka apie pusantrų metų, sutartyje buvo nurodyta tokia suma, siekiant atgauti realiai išleistus pinigus vaikų komandoms už praeitus metus (t. 2, b. l. 6). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad Lietuvos futbolo federacijos skiriamos lėšos jaunimo komandoms buvo realios, tačiau jos vėluodavo. Taigi, minėta sutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) perleidus jaunimo komandas, kurių ugdymui buvo išnaudotos atitinkamos lėšos turėjo faktinį pagrindą reikalauti šias lėšas grąžinti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra pagrindo manyti, kad minėta sutartis yra fiktyvi.
Tai, kad 2014-02-28 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto areštų neturi, jokie tretieji asmenys nereiškia jokių pretenzijų viešajai įstaigai, nepaneigia aukščiau minėtos skolos egzistavimo fakto. D. J. nurodė, kad naujasis įmonės savininkas buvo susipažinęs su 2011-01-01 sutartimi ir žinojo, kad skolą reikės padengti, įstaigos pirkimo – pardavimo sutartyje tai neatsispindi, nes pas notarę buvo pateiktas toks sutarties šablonas (t. 2, b. l. 87). Nors G. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas, jo pozicija dėl sutarties iš esmės nebuvo atskleista, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad futbolo klubą įsigijo nebrangiai, todėl numanė, kad kažkokių įsiskolinimų yra futbolininkams, treneriams, tačiau kiek tiksliai ir kokių skolų turi VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ nežinojo (t. 1, b. l. 42). Tuo tarpu liudytoja A. N. taip pat patvirtino, jog tam tikri skolos likučiai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal buhalterinius dokumentus buvo (t. 2, b. l. 83). Iš byloje esančios skolos suvestinės taip pat matyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turimi įsipareigojimai VšĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (t. 1, b. l. 70). Be to, pagal sąskaitos detalią ataskaitą ir pažymą matyti, kad įsipareigojimus pagal minėtą sutartį tam tikra dalimi buvo stengiamasi vykdyti, t. y. skolos padengimui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1664,94 Lt suma, tačiau D. J. teigimu, susidarius sunkiai įstaigos veiklai minėta suma grąžinta atgal (t. 1, b. l. 77, 79). Šiuo metu skola neišieškota, kadangi pagal byloje esančius duomenis matyti, kad kreditorius nusipirko skolininką. Teismui pateikta 2015-03-25 sutartis (t. 2, b. l. 98-101), kuria VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus G. G., perleido VšĮ (duomenys neskelbtini), atstovaujamam išteisintojo D. J., visas turtines, neturtines teises ir pareigas. Svarbu tai, kad analogiškai kaip ir pirminėje sutartyje, čia nurodomos tos pačios sutarties sąlygos, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto areštų neturi, teisminių ginčų dėl turto nėra. Išdėstytos aplinkybės, priešingai nei skunde nurodo prokuroras, leidžia spręsti, jog tarp šalių realiai egzistavo skoliniai įsipareigojimai, dėl ko D. J. turėjo pakankamą faktinį pagrindą prašyme dėl PVM mokesčio permokos grąžinimo nurodyti minėtą sumą grąžinti būtent į VšĮ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.
Kolegijos nuomone, šioje byloje negali būti neįvertintos ir tos aplinkybės, kad protokole dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pats prokuroras konstatavo, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo skolingas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 182). Be to, Alytaus apskrities VPK NTS ENTP tyrėjo J. S. 2014-04-14 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl D. J. veiksmų pateikiant prašymą VMI dėl mokesčio permokos grąžinimo į VšĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą (t. 1, b. l. 3-4). Kauno apygardos prokuratūros Antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras J. Vailionis spręsdamas tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo klausimą sutiko, kad tokiuose D. J. veiksmuose nėra sukčiavimo požymių ir nurodė atlikti tyrimą pagal BK 198¹ str. 1 d. (t. 1, b. l. 1).
Kolegija taip pat visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl savavaldžiavimo sudėties nebuvimo išteisintojo D. J. veiksmuose.
Galima sutikti su tuo, kad D. J. pateikė prašymą mokesčių inspekcijai sugrąžinti mokestinę permoką faktiškai neturėdamas tam įgaliojimų, tačiau visuma bylos aplinkybių leidžia spręsti, kad tokius jo veiksmus kriminalizuoti nėra tikslinga. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, civilinėmis sankcijomis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų vertinant bylos įrodymus, kurių pagrindu teismas nustatė, jog D. J. veiksmuose nebuvo apgaulės, t. y. esminio sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymio. Nustatyta, jog D. J. pateikdamas prašymą VMI dėl permokos grąžinimo neneigė, jog šiuo metu nėra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tuo tarpu teisinis pagrindas grąžinti permoką būtent VšĮ (duomenys neskelbtini) egzistavo. Taigi, esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad, skirtingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, išteisintojo veiksmuose nebuvo nustatyta BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą atmesti.