Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorui J. V., kaltinamajam D. J., jo gynėjui advokatui G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-01 teisme buvo gautas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. J. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad 2014 m. kovo 19 d. 10 val. 26 min. Pulko g. 14, Alytus, pasikėsino apgaule VšĮ „Alytaus apskrities futbolo klubas“ naudai įgyti svetimą - VšĮ „Alytaus futbolas“ turtą - 41302,97 Lt, neturėdamas įgaliojimų veikti VšĮ „Alytaus futbolas“ vardu, Alytaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srities „Mano VMI“ vidinį portalą VšĮ „Alytaus futbolas“ vardu pateikė prašymą grąžinti mokesčio permoką 41302,97 Lt, pervedant lėšas į VšĮ „Alytaus apskrities futbolo klubas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ Alytaus filiale, tačiau šios veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – VšĮ „Alytaus futbolas“ prašymą pastebėjo ir paslaugos teikimą nutraukė.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi teisėjo iniciatyva baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisme (b. l. 190-191).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. kaltės dėl pasikėsinimo sukčiauti iš esmės nepripažino, paaiškino, kad neturėdamas įgaliojimų veikti VšĮ ,,Alytaus futbolas“ vardu, jos vardu VMI pateikė prašymą grąžinti mokesčio permoką, pervedant lėšas į VšĮ ,,Alytaus apskrities futbolo klubas“ sąskaitą, šį prašymą užpildė VMI darbuotoja, kuri jo nesiteiravo, ar jis turi teisę tokį prašymą pateikti, tačiau prisijungusi pamatė, kad jis neturintis teisės teikti tokį prašymą. Tokiu būdu ketino susigrąžinti iš VšĮ ,,Alytaus futbolas“ 12067 eurų skolą jo vadovaujamai (duomenys neskelbtini), žinojo, kad mokesčio permokos, kurią jis bandė susigrąžinti, ir VšĮ ,,Alytaus futbolas“ skolos sumos yra maždaug apylygės. Civiline tvarka dėl skolos gražinimo nesikreipė, nes tam neturėjo nei laiko, nei noro, tačiau neatmeta galimybės ateityje kreiptis dėl skolos susigrąžinimo iš VšĮ ,,Alytaus futbolas“. Taip pat nurodė, kad skolų buvo ne viena, jų buvo ir didesnių, bendra skolų suma buvo apie 80000 eurų. Skolos susidarė dėl VšĮ ,,Alytaus futbolas“ nuolatinio rėmimo perkant sportinę aprangą žaidėjams, samdant autobusus, kad nuvažiuoti į varžybas ir treniruotes. Iš susigrąžintos skolos būtų finansavę jaunimo grupes, kadangi VšĮ ,,Alytaus futbolas“ nesuprato, kad yra dar ir šešios jaunimo grupės.

Kaltinamojo gynėjas prašo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui BPK 323 str. 1 d. 3 p. ir 254 str. 3 d. pagrindu dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kadangi prokuroras nepagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo, nes vadovaujantis teismų praktika, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik tada, kai BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės, alternatyvios laisvės atėmimo bausmei, taigi prokuroras negalėjo surašyti pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir tai yra esminis BPK pažeidimas. Prokuroro padarytas klaidas turi taisyti pats prokuroras, o ne teismas. Be to, byloje turėtų būti atnaujintas ikiteisminis tyrimas, įvertinant D. J. parodymus dėl galimo savavaldžiavimo, kadangi jis nurodė, kad, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendino kito asmens VšĮ „Alytaus apskrities futbolo klubas“ tikrą teisę, o esant sukčiavimui, asmuo įgyja savo ar kito asmens naudai tokį turtą, į kurį neturi jokių turtinių pretenzijų. Šiuo atveju D. J. veikė siekdamas atgauti skolą. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, įvertinus nusikalstamos veikos kvalifikavimo aspektą ir kvalifikavus veiką kaip savavaldžiavimą, būtų galimybė kreiptis į teismą pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu arba nutraukus bylą pagal laidavimą arba susitaikius arba teismui būtų galimybė patikrinti, ar surašytas kaltinamasis aktas atitinka įstatymo reikalavimus.

Prokuroras prašė atmesti kaltinamojo gynėjo prašymą, nurodė, kad vadovavosi teismų praktika, kuomet teismas, jam pačiam kreipusis, yra surašęs teismo baudžiamąjį įsakymą pagal BK 253 str., 254 str ir taikęs BK 54 str. 3 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, turi priimti vieną iš šių sprendimų: surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Teismas perdavė bylą nagrinėti teisme. Galimybė grąžinti bylą prokurorui yra tik dėl kaltinamojo akto trūkumų, tačiau gynėjas nenurodė jokių kaltinamojo akto trūkumų.

Kaltinamojo gynėjo prašymas tenkintinas.

BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, todėl 2014 m. gruodžio 8 d. nutartyje buvo konstatuota, kad baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas šiuo atveju negalimas, byla perduota nagrinėti teisme teisėjo iniciatyva. Tai, kad prokuroras kreipėsi su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kai baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra negalimas, laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, kuris trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Prokuroras tokio pobūdžio byloje turi surašyti kaltinamąjį aktą, kartu įvertindamas kaltinamojo parodymus dėl galimo pasikėsinimo savavaldžiauti, kadangi apklausus kaltinamąjį teisme, paaiškėjo, kad kaltinamasis iš esmės neigė pasikėsinęs sukčiauti, nurodė, kad, neturėdamas įgaliojimų veikti VšĮ ,,Alytaus futbolas“ vardu, šios įstaigos vardu VMI pateikė prašymą grąžinti mokesčio permoką, pervedant lėšas į VšĮ ,,Alytaus apskrities futbolo klubas“ sąskaitą ir taip ketino susigrąžinti iš VšĮ ,,Alytaus futbolas“ 12067 eurų skolą jo vadovaujamai (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad skolų buvo ne viena, jų buvo ir didesnių, bendra skolų suma buvo apie 80000 eurų. Skolos susidarė dėl VšĮ ,,Alytaus futbolas“ nuolatinio rėmimo perkant sportinę aprangą žaidėjams, samdant autobusus, kad nuvažiuoti į varžybas ir treniruotes. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamasis, papildomai apklaustas įtariamuoju, kaltę dėl pasikėsinimo sukčiauti pripažino visiškai, tačiau iš kaltinamojo papildomos apklausos protokolo (b. l. 179-180) matyti, kad kaltinamasis nurodė, jog VšĮ ,,Alytaus futbolas“ pagal sutartį buvo skolingas jo vadovaujamai įstaigai, kurios naudai siekė atgauti skolą. Tuo tarpu prokuroro pareiškime neaptarta kaltinamojo pozicija dėl galimo pasikėsinimo savavaldžiauti.

Kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 420 str. 1 d. 2 p., 423 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas, nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte (BPK 255 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. BPK 254 str. 3 d. nurodo, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Pažymėtina, kad BPK įpareigoja tyrimą atliekančią instituciją visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos padarymo aplinkybes, surinkti tyrimo metu kaltinamą asmenį tiek kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. To neatlikus suvaržomos kaltinamojo teisės bei pažeidžiami teisėti interesai, kas trukdo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla. Esant situacijai, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principais, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta.

Kad išsamiai ir objektyviai išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai ją kvalifikuoti, būtina pašalinti aukščiau nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, surašyti BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, todėl tikslinga perduoti bylą prokurorui, nustatant dviejų mėnesių terminą šiems pažeidimams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 str., 254 str. 3 d., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą kurioje D. J. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, perduoti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nutarties nuorašą nedelsiant po jos paskelbimo išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Antrajam baudžiamojo persekiojimo skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja I. K.