- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- AN2-256-1049/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Š. įgaliotojo atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 200,00 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams bei daikto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę – automobilį „Subaru Outback“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2024 m. gegužės 11 d. 7.54 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,53 promilių girtumas ir nesilaikydamas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Šiais veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. Š. jį apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 30 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti automobilio konfiskavimo, Institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde V. Š. įgaliotasis atstovas advokatas Danius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo pakeisti Institucijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. Š. paskirti švelnesnę nuobaudą t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, o vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi iš V. Š. išieškoti 8 000,00 eurų konfiskuotino turto vertės sumą, jos sumokėjimą nustatant per 2 (du) metus.
3.1. Įgaliotasis atstovas pabrėžia, kad Institucija priėmusi nutarimą išsamiai neišsiaiškino svarstytinų aplinkybių, skundžiamame nutarime padarė skubotą ir nepagrįstą išvadą dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, taip pat apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytos teismo išvados yra nepagrįstos, priimta nutartis pažeidžia teisės normas, kurių pagrindu ji priimta, nutartis neatitinka ir teisingos teisminės praktikos reikalavimų.
3.2. Įgaliotojo atstovo nuomone, nors Institucija nustatė, kad konfiskuotas automobilis „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. Š. vardu, tačiau priimant sprendimą jį konfiskuoti nebuvo įvertinta, jog konfiskuota transporto priemonė priklauso šalims bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. V. Š. sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemonę. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos gyvenant rajone reikia vežioti į užklasines veiklas. Kitų transporto priemonių šeima neturi, todėl konfiskavus automobilį, kuris yra būtinas šeimos poreikiams tenkinti neproporcingai bus pažeista ir trečiųjų asmenų interesai kurie visiškai nėra susiję su administracinio pažeidimo padarymu.
3.3. Skunde pažymima, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019). Apelianto įsitikinimu, atsižvelgus į V. Š. asmenybę, jo šeiminę padėtį bei į tai, kokias realias neigiamas pasekmes turėtų konfiskavimas natūra jo artimiesiems, nebūtų visiškai teisinga ir tikslinga konfiskuoti transporto priemonę, todėl yra tikslinga taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalį ir išieškoti konfiskuotino automobilio vertę, kurio vidutinė rinkos kaina – 8 000,00 eurų.
3.4. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog atstovaujamasis turi galimybę įsigyti kitą tinkamą transporto priemonę ar naudotis kitomis pagal bylos duomenis turimomis nuosavybės teise trimis keleivinėmis priemonėmis ir vienu krovininiu automobiliu, nes V. Š. turėtos kitos transporto priemonės yra seniai perleistos kitiems asmenims, o šeiminės aplinkybės neleidžia iš karto įsigyti kitos transporto priemonės. Taip pat įgaliotojo atstovo teigimu, V. Š. augina, auklėja, išlaiko du nepilnamečius vaikus, kas laikytina išskirtine aplinkybe, nes visuomenėje vyrauja negausios šeimos (šeimose nėra vaikų arba auginamas vienas vaikas). Nors V. Š. sutinka sumokėti 8 000,00 eurų vietoje automobilio konfiskavimo, tačiau tokią prievolę jis gali įvykti tik per du metus, todėl apylinkės teismas nepagrįstai pažymėjo, jog yra galimybė įsigyti kitą transporto priemonę. Skunde pažymima, kad procesinių sprendimų dalys dėl automobilio konfiskavimo neatitinka ne tik ANK, bet net ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) normų.
3.5. Įgaliotasis atstovas skunde cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutarties (bylos Nr. 2K-50-788/2018) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 16 d. nutarties (baudžiamoji byla Nr. 2K-79-511/2018) argumentus, pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, o įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinkti priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo atveju V. Š. padarė net ne nusikalstamą veiką, o administracinį nusižengimą, todėl paminėta teisminė praktika yra dar aktualesnė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Š. įgaliotojo atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, laikinai atliekantis viršininko funkcijas Tomas Pileckas, prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Institucijos atstovo teigimu, V. Š. vairuojama transporto priemonė buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir ji priklauso būtent administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl yra visi konfiskavimo pagrindai. Byloje nėra jokių pagrindų leidžiančių taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad V. Š., įskaitant šį nusižengimą, sulaikomas jau trečią kartą vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kas patvirtina jo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, taip pat ir tai, jog anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė. Šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. V. Š. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra vairavimą esant neblaiviam. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Š. įgaliotojo atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas neginčija V. Š. kaltės dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra, jog jis 2024 m. gegužės 11 d. 7.54 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,53 promilių girtumas ir nesilaikydamas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tai yra pažeidimas padarytas pakartotinai, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
6. Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad V. Š. pagrįstai ir teisėtai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu įgaliotasis atstovas iš esmės nesutinka su V. Š. paskirta administracine poveikio priemone – automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, konfiskavimu, ir prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi V. Š. paskirti švelnesnę nuobaudą t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, o vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi iš V. Š. išieškoti 8 000,00 eurų konfiskuotino turto vertės sumą, jos sumokėjimą nustatant per 2 (du) metus.
7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.
8. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą, to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
9. Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu V. Š. paskirta 1 200,00 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, bei transporto priemonės „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Apylinkės teismas, įvertinęs V. Š. skunde dėl Institucijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą panaikinti transporto priemonės konfiskavimą, padarė išvadą, kad V. Š. neskiriant šios administracinio poveikio priemonės nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir administracinės nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai, todėl sprendė, jog aptariama administracinio poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai. Nors apylinkės teismas atmesdamas V. Š. skundą dėl Institucijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo, netiksliai nurodė, kad jo vardu registruota ne viena transporto priemonė, tačiau šis netikslumas nėra toks, kurį būtų pagrindas pripažinti esminiu, be to, tai neturi esminė reikšmės aukštesniojo teismo apsisprendimui dėl skundo.
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. Š. prašoma taikyti ne ANK 29 straipsnio 1–3 dalyse numatytą automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimą, bet ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę iš V. Š. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 000,00 eurų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal šią teisės normą tokia galimybė yra tik tada, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tačiau tokių sąlygų šioje byloje nėra, kadangi nenustatyta, jog minėtą turtą iš V. Š. būtų netikslinga konfiskuoti ir tam nėra jokių kitų priežasčių.
11. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės arba ją švelninant. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ja žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šioje byloje svarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti minėtas nuostatas ir V. Š. neskirti transporto priemonės konfiskavimo, o iš V. Š. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 000,00 eurų. Apygardos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.
12. Apeliaciniame skunde, analogiškai kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, transporto priemonės konfiskavimo netaikymą pareiškėjas argumentuoja tuo, kad automobilis yra šeimos turtas, t. y. nors ir yra registruotas V. Š. vardu, tačiau šiuo automobiliu naudojasi ir jo sutuoktinė, nes automobilis yra įgytas santuokos metu, todėl pritaikius automobilio konfiskavimą nukentėtų asmuo, kuris nėra susijęs su administraciniu nusižengimu.
13. Pažymėtina, kad, visų pirma, aplinkybė, jog pažeidėjas, darydamas administracinį nusižengimą, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, neužkerta kelio konfiskuoti šį turtą. Tokiu atveju toks asmuo, nukentėjęs dėl kito bendraturčio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios nuosavybės sumažėjimą. Antra, apygardos teismo vertinimu, natūralu ir savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo V. Š. ir jo sutuoktinė patirs tam tikrų neigiamų padarinių ir nepatogumų, tačiau prieš vairuodamas transporto priemonę, esant neblaiviam, V. Š. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir bendraturčiui, o to nepadaręs privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką, taigi, ne tik sau, bet ir artimiesiems. Šiuo konkrečiu atvejus pabrėžtina, kad turto konfiskavimas nelaikytinas neproporcingu ir suvaržančiu V. Š. teises labiau nei reikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Š., kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio baudžiamas jau trečią kartą. Tai parodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių ir nuolat daro naujus teisės pažeidimus, kurie kartojasi ir yra itin pavojingi. Juolab, kad V. Š. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo jis išvengė skaudesnių tokio elgesio padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Š. neblaivus vairavo transporto priemonę itin judrioje gatvėje ((duomenys neskelbtini)) tokiu paros metu (7.54 val.), kai transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas ypatingai intensyvus.
14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad transporto priemonė reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, nepilnamečių vaikų papildomam ugdymui, tačiau šios aplinkybės negali nulemti transporto priemonės konfiskavimo netaikymo, nes jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo jo darymo V. Š. nesulaikė ir kaip jau minėta, tai yra natūralios tokio kaltininko elgesio pasekmės.
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu siekiama, jog ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų ir toliau darant administracinius nusižengimus. Kaip jau buvo minėta pirmiau, V. Š. jau trečią kartą baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat iš 2024 m. birželio 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad jis ne kartą buvo baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, automobilio vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis ir kt.). Šie duomenys, rodantys V. Š. sistemingą Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, apygardos teismui kelia pagrįstų abejonių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paliekant ir toliau valdyti konfiskuotiną automobilį, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų administracinių nusižengimų, kurie kaip teisingai nurodyta ir Institucijos atsiliepime nėra pavieniai. Be to asmuo, kuriam transporto priemonė yra būtina kasdieniniams poreikiams tenkinti, šeimos gerovei užtikrinti, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti transporto priemonės konfiskavimą. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju V. Š. jau buvo baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, todėl neabejotinai suvokė kuo rizikuoja vairuodamas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo tarpu gyvenimas santuokoje, nurodyto turto bendra priklausomybė, vaikų turėjimas jokios įtakos kaltininko elgesiui neturėjo.
16. Aukštesnysis teismas įvertinęs apeliaciniame skunde akcentuojamus neigiamus padarinius susijusius su susisiekimo problemomis gyvenant užmiestyje, apsunkintu nuvykimu į darbą, nepilnamečių vaikų auginimu ir papildomu ugdymu, daro išvadą, jog šiuo atveju nekonfiskavus administracinio nusižengimo padarymo priemonės, teisinės atsakomybės poveikis V. Š. būtų tik formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams bei sudarytų prielaidas formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus vienintelis šeimos automobilis taip ir nebus konfiskuojamas. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju nepaisant patiriamų nepatogumų visai šeimai atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens ir jo šeimos teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
17. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai bylose, kuriose buvo sprendžiamas turtu konfiskavimo taikymo pagrįstumas atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, numatytą BK 40 straipsnyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiuo atveju įgalioto atstovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra nei analogiška, nei panaši šioje byloje nustatytai, todėl ja vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo.
18. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 29 straipsnio nuostatų taikymas proporcingumo principo nepažeidžia, V. Š. priklausantis automobilis konfiskuotas ne tik tinkamai pritaikius minėtas ANK nuostatas, tačiau ir nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Taigi, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir proporcinga nusižengimui, kurį V. Š. padarė, todėl keisti automobilio konfiskavimą į jo vertės išieškojimą nėra jokio pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti V. Š. įgalioto atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Š. įgaliotojo atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.