- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e1-1932-1170/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 16 kartų teistas, paskutinius 4 kartus:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine sumažinta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine sumažinta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;
3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine sumažinta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį subendrinta ir sumažinta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių (bausmę atlikęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. priimtu nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis subendrintas su (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus), 2023 m. lapkričio 9 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu tyčia, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Tokiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. A. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, su juo sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Jis į narkologinę, psichiatrinę įskaitas neįrašytas, dėl priklausomybių negydytas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su drauge R. B. ir sūnumi N. A., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Jis yra vedęs, tačiau su žmona skiriasi, kelis metus kartu negyvena, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Kadangi žmona serga (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Jis pats yra teistas, nesenai atlikinėjo 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad anksčiau vairavo automobilį būdamas neblaivus, iš įkalinimo įstaigos išėjo (duomenys neskelbtini). Kol jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jo vaiku rūpinosi draugė R., kadangi jai buvo suteikta laikina vaiko priežiūra. Nuo šiol vaiku rūpinsis abu. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali paaiškinti, kad žinojo, jog neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, t. y. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 6 metus bei pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 5 metus. Jis su šiais nuosprendžiais buvo susipažinęs iki 2023 m. lapkričio 9 d. įvykio, apie pasekmes žinojo, taip pat žinojo, kad jeigu vairuos, už tai gali būti iškelta baudžiamoji byla. Dėl to pasirašinėjo dokumentus probacijoje, kur jam buvo išaiškinta teisinė atsakomybė ir pasekmės už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą, tačiau nebeprisimena kada tiksliai tai buvo. Jis suprato, kad negalėjo vairuoti, bet 2023 m. lapkričio 9 d., galimai apie 18.55 val., tačiau tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo metu važiavo iš darbo link (duomenys neskelbtini) (tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę atvirojo tipo kalėjime, vėliau buvo perkeltas už šį nusižengimą į pusiau atvirojo tipo kalėjimą), bet jį sustabdė patikrinimui policijos pareigūnai. Pastarieji patikrinę nustatė, kad jis neturi specialiosios teisės vairuoti. Jo vairuotas automobilis buvo uždarytas į saugomą aikštelę. Jis minėto įvykio metu buvo blaivus, neapsvaigęs. Alkotesteriu buvo tikrintas jo blaivumas, alkotesteris rodė 0,00 promiles. Vairavo transporto priemonę, kadangi jam reikėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), o jis tą dieną pavėlavo į traukinį. Dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, labai gailisi. Supranta, kad praeityje elgėsi netinkamai ir neatsakingai, anksčiau buvo baustas ne kartą administracine tvarka dėl to, jog neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemones. Kol kas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba atsitiktinius darbus, bet išsiims individualios veiklos pažymėjimą (yra užsiregistravęs Mokesčių inspekcijoje dėl pažymėjimo gavimo). Pradės dirbti (duomenys neskelbtini) darbus (jo individualios veiklos grupės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“), jau turi keletą užsakymų. Kas mėnesį jo uždirbamos pajamos bus apie 1000-2000 Eur, tai priklausys nuo užsakymų skaičiaus. Dirbs kartu su vyru, kuris turi teises, kartu važinės į darbą. Jis laikysis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones. Pasižada, kad daugiau pats transporto priemonių nevairuos. Prašo jam skirti baudą, kadangi turi (duomenys neskelbtini) vaiką, kuriuo turi ir nori rūpintis, nenori, kad vaiką reikėtų palikti prižiūrėti kažkam kitam, jeigu jam būtų skirta kita bausmė.
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Probacijos tarnyba) pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Probacijos tarnyba nuo (duomenys neskelbtini) vykdo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o vadovaujantis BK 68 straipsniu, pastarajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga (duomenys neskelbtini). Be kita ko, Probacijos tarnyba nuo (duomenys neskelbtini) vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o vadovaujantis BK 68 straipsniu, pastarajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis probuojamasis V. A. vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2023 m. liepos 22 d., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Be to, V. A., 2023 m. lapkričio 9 d., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Asmuo pasiaiškinimo nepateikė. V. A. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymu supažindintas.
(duomenys neskelbtini) Z. D. (Z. D.) 2023 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas Probacijos tarnybos pranešimas, jog minėta institucija nuo (duomenys neskelbtini) vykdo V. A. probaciją dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą, nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam buvo skirta 2 500 Eur dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti kelių transporto priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam buvo skirta 2 000 Eur dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus vairuoti kelių transporto priemones. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam buvo skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant vykdymą 3 metams, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas, įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis priklausomybės ligas bei uždraudimas 5 metus vairuoti kelių transporto priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam buvo skirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir uždraudimas 6 metus vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat nustatyta, kad nuo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones) vykdymo pradžios (duomenys neskelbtini), V. A. buvo 5 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnį už tai, kad vairavo motorines kelių transporto priemones neturėdamas teisės jas vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Be kita ko, 2023 m. lapkričio 9 d. V. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo motorines kelių transporto priemones neturėdamas teisės jas vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas).
(duomenys neskelbtini) Z. D. 2023 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo nenagrinėjimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, dėl to, kad V. A., kuriam teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 6 metus, sistemingai daro pažeidimus vairuodamas transporto priemones neturėdamas teisės jas vairuoti, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, t. y. tokiu būdu piktybiškai nepaiso teismų jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d. V. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Vadovaujantis naujausia teismų praktika dėl non bis in idem principo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023), kadangi transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti faktas, kai ta teisė atimta ir teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, patenka į BK 243 straipsnio sudėtį, prašoma nenagrinėti administracinio nusižengimo bylos tol, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.
(duomenys neskelbtini) D. S. 2023 m. lapkričio 9 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. 2023 m. lapkričio 9 d., apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, t. y. ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, jeigu nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, t. y. V. A. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
BIRT ataskaitų žiūryklės kortelėje užfiksuota, kad policijos pareigūnams 2023 m. lapkričio 9 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo V. A.. Patikrinus per duomenų bazes, paaiškėjo, kad pastarasis neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Asmuo sutiko, kad neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, be kita ko, V. A. vairuotas automobilis tralo pagalba buvo išvežtas į saugojimo aikštelę.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 5 metams (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, be kita ko, pastarajam kartu su bausme paskiriant ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).
Be kita ko, kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. A. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad žinojo, jog neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, su šiais nuosprendžiais buvo susipažinęs dar iki 2023 m. lapkričio 9 d. įvykio, apie pasekmes žinojo, taip pat žinojo, kad jeigu vairuos, už tai gali būti iškelta baudžiamoji byla. Dėl to pasirašinėjo dokumentus probacijoje, kur jam buvo išaiškinta teisinė atsakomybė ir pasekmės dėl baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo. Suprato, kad negalėjo vairuoti, bet 2023 m. lapkričio 9 d., galimai apie 18.55 val., (duomenys neskelbtini), vis tiek vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo metu važiavo iš darbo link (duomenys neskelbtini) (tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę atvirojo tipo kalėjime, vėliau buvo perkeltas už šį nusižengimą į pusiau atvirojo tipo kalėjimą), bet jį sustabdė patikrinimui policijos pareigūnai. Aplinkybė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. A. vairavo transporto priemonę, užfiksuota 2023 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir BIRT ataskaitų žiūryklės kortelėje. Be kita ko, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirtos analogiško pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, atitinkamai 5 ir 6 metams. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo tuo metu, kai vis dar atlikinėjo jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir jos nebuvo atlikęs, o nuo (duomenys neskelbtini) V. A. buvo 5 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnį už tai, jog vairavo motorines kelių transporto priemones, neturėdamas teisės jas vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, kas patvirtina kaltinamojo veiksmų sistemingumą, rodantį aiškų paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be kita ko, V. A. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė ir žinojo, kad įsiteisėjusiais teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau akivaizdžiai šio draudimo nesilaikė.
Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. A. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes žinodamas apie įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiais jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones), kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per 6 mėnesius.
Dėl skirtinos bausmės
Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą.
Teismas, skirdamas bausmę V. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
V. A. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. A. daug kartų teistas, taip pat ir už analogiško baudžiamojo nusižengimo padarymą bei transporto priemonės vairavimą, kai tą daro neblaivus asmuo. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. A. ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, taip pat ir už transporto priemonių vairavimą, kai specialioji teisė tą daryti yra atimta. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad V. A. minėtoje gydymo įstaigoje buvo gydytas, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis šiuo metu dirba, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad V. A. atsakomybę sunkina tai, jog pastarasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau ši aplinkybė pripažįstama tik tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. A. padarė BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, todėl nepripažintina, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas bei tai nepripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias bei kitas svarbias aplinkybes (teisiamas nebe pirmą kartą; dirbantis; pats savarankiškai augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) vaiką, kuriam būtina priežiūra, iš motinos teisė auginti vaiką yra atimta ir tėvas yra vienintelis jo globėjas; nusikalstamos veikos aplinkybes – transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, vyko iš darbo ir nenorėjo pavėluoti sugrįžti į įkalinimo įstaigą), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta V. A. už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį ir jos dydį – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.
Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, V. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, jog asmuo šiuo metu oficialiai nedirba, be kita ko, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, ir į kaltinamojo prašymą, sprendžia, kad skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą – 6 mėnesius.
Kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, pastarajam kardomosios priemonės nepaskirtos. Civilinio ieškinio byloje nėra, proceso išlaidų nėra, daiktų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepaskirtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.
1. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti šios baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.