Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė pakeista į 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė pakeista į 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nukentėjusiojo A. Č. civilinis ieškinys tenkintas, priteista solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir G. M. 230 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys tenkintas, priteista solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir G. M. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. P. patikslintas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteista solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir G. M. 120 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios R. P. patikslintas civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. su A. K. turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje – A. K. kartu su G. M., t. y. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 6 d. A. K. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) susisiekęs su Ž. B. susitarė dėl siurblio-roboto „LG HOM-BOT“, 230 Eur vertės, priklausančio A. Č., pirkimo, o 2019 m. liepos 6 d. Ž. B. išsiuntus siurblį-robotą į (duomenys neskelbtini) miestą bei 2019 m. liepos 7 d., 13.02 val., G. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų terminale, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiėmus siuntą su siurbliu-robotu „LG HOM-BOT“, susitarimo neįvykdė, t. y. pinigų į nukentėjusiojo sąskaitą nepervedė, tokiu būdu nukentėjusiajam A. Č. padarė 230 Eur turtinę žalą;

1.2. su A. K. turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje – A. K. kartu su G. M., t. y. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 13 d. A. K. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) susisiekęs su R. P., susitarė dėl mobiliojo ryšio telefono „Iphone 6S Plus“, 350 Eur vertės, priklausančio R. P., pirkimo, o 2019 m. liepos 14 d. nukentėjusiajai R. P. išsiuntus telefoną į (duomenys neskelbtini) miestą bei 2019 m. liepos 15 d., apie 14.00 val. G. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų terminale, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiėmus siuntą su mobiliuoju telefonu „Iphone 6S Plus“, susitarimo neįvykdė, t. y. pinigų į nukentėjusiosios sąskaitą nepervedė, tokiu būdu nukentėjusiajai R. P. padarė 350 Eur turtinę žalą;

1.3. su A. K. turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje – A. K. kartu su G. M., t. y. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atviroje kolonijoje, (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 14 d. A. K. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) susisiekęs su D. P. susitarė dėl žaidimų konsolės „Xbox One S 1 TB“, 200 Eur vertės, priklausančios E. B., pirkimo, o 2019 m. liepos 14 d. D. P. išsiuntus žaidimų konsolę į (duomenys neskelbtini) miestą bei 2019 m. liepos 15 d., apie 14.00 val., G. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų terminale, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiėmus siuntą su žaidimų konsole, susitarimo neįvykdė, t. y. pinigų į nukentėjusiosios E. B. sąskaitą nepervedė, tokiu būdu nukentėjusiajai E. B. padarė 200 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo G. M. klausimą, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs bausmės, skirtos ankstesniu nuosprendžiu, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, jokių išvadų nedaro, eilę kartų baustas už padarytus administracinius nusižengimus ir turi galiojančių drausminių nuobaudų, nors dirba, jis nėra iki šiol atlyginęs bent dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems. Teismas sprendė, kad paminėtos aplinkybės rodo, jog G. M. yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Konstatavęs šią išvadą pirmosios instancijos teismas G. M. už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą skyrė subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, o teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti nuosprendyje padarytų išvadų dėl G. M. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nenustatė. Apeliaciniame skunde yra keliamas BK 75 straipsnio taikymo klausimas teigiant, kad nepagrįstas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas sąlygojo per griežtą G. M. nubaudimą.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė BK 75 straipsnio taikymo G. M. galimybę, šio straipsnio taikymo sąlygas išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje byloje nustatytų, su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe susijusių, aplinkybių kontekste ir sprendė, kad atidėti G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi taikant šį institutą nuteistajam nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 75 straipsnio netaikymo G. M. yra tinkamai motyvuotos, atitinka bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingas išvadas ir atidėti G. M. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, nėra pagrindo.

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vertinamu atveju formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai neabejotinai egzistuoja. G. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų – vieno nusikaltimo ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų, padarymą, nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo bausmės (G. M. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Tačiau vien tik šių aplinkybių BK 75 straipsnio taikymui nepakanka.

8. BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, BK 75 straipsnio taikymui turi būti konstatuotas ne tik nuteistojo atitikimas formaliems šios normos taikymo pagrindams, kuriuos G. M. analizuojamu atveju atitinka, bet ir teismui turi nekilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti.

9. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad spręsdami šį klausimą teismai paprastai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021 ir kt.).

10. Vertinamu atveju konstatuoti, kad bausmės paskirtis, atidėjus G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus užtikrinta ir šio instituto taikymas padės įgyvendinti bausmės tikslus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis G. M. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą ir, kaip matyti iš bylos duomenų, toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas. Šią išvadą visų pirma patvirtina šioje byloje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės – nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas su bendrininku, suprato, kad nusikalsta, veikė siekdamas neteisėtu būdu gauti pinigų. Be to, šis teistumas G. M. nėra pirmas. Praeityje G. M. teistas keturis kartus. Tris kartus teistas iki nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Dar vienas apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. po to, kai G. M. padarė šioje byloje vertinamas nusikalstamas veikas (5 t., b. l. 4–9). G. M. ankstesniais nuosprendžiais, baudžiamuoju įsakymų teistas už vagystes, neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimą ir panaudojimą, taip pat ir už tokio paties pobūdžio, kaip ir šioje byloje, nusikalstamą veiką – sukčiavimą. Susipažinus su ankstesnių nuteistojo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų turiniu (5 t., b. l. 12–37) matyti, kad G. M. nusikalstamas veikas, kaip ir šiuo atveju, darė siekdamas neteisėtu būdu gauti pinigų ir tai rodo susiformavusią tam tikrą nuteistojo kriminalinę pasaulėžiūrą (gaunant lėšas pragyvenimui prioritetas teikiamas neteisėtam šių lėšų gavimo būdui; sukčiavimus, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė nepaisant to, kad turėjo ir legalų pragyvenimo šaltinį – vykdė individualią veiklą). Nuteistajam ankstesniais teismų sprendimais buvo paskirta ne tik švelnesnės rūšies bausmė – viešieji darbai, tačiau ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios vykdydamas iki šioje byloje analizuojamų nusikaltimų padarymo, buvo du kartus atidėtas, suteikiant nuteistajam galimybę savo elgesį koreguoti neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti neturėjo. Tyčines nusikalstamas veikas G. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas G. M. pozityviems elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuo teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Į šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir pagrįstai juos laikė rodančiais nuteistojo polinkį nusikalsti. Šiuo atveju nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų rodo ir duomenys apie baustumus administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad už sukčiavimą (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį) G. M. ne kartą baustas ir administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (5 t., b. l. 38–43).

11. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad G. M. savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi, nesistengė išvengti atsakomybės, yra jauno amžiaus, dirba, turi mažametę dukrą, seniūnijos charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, yra svarbios, tačiau šios aplinkybės vis tik nėra pakankamos pagrįsti manymui, kad nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai daroma apeliaciniame skunde. Iš tikrųjų kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, atsakomybės prisiėmimas turi reikšmės parenkant bausmę sankcijos ribose ir šiuo atveju į paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo kontekste ir tai leido teismui pagrįstai G. M. už atskiras nusikalstamas veikas skirti mažesnes, negu sankcijoje numatytas vidurkis, bausmes. Kitos paminėtos aplinkybės, nors yra svarbios ir atskleidžia teigiamus G. M. asmenybės aspektus, tačiau jos nėra išskirtinės, yra gyvenimiškai įprastos ir kitų, su nuteistojo elgesiu susijusių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo pavojingumo vertinimo nekeičia. Su darbine veika susijusių aplinkybių kontekste pažymima ir tai, kad iš nuteistojo skundžiamu nuosprendžiu yra priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau baudžiamojoje byloje jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis, dirbdamas ir gaudamas pajamas, šiuos ieškinius atlyginio, ar pradėjo juos atlyginti, nėra. Be to, kaip minėta, šioje byloje vertinamų nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis G. M. jau vykdė individualią veiklą, tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikaltimų darymo ir skatinusiu tik teisėtą jo elgesį. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios esmę sudaro tam tikri suvaržymai asmeniui, teismo sprendimu pripažintam padariusiu nusikalstamą veiką, todėl savaime dėl jos atlikimo kylantys padariniai, šiuo atveju – galimybės dirbti, rūpintis vaiku ir pan., negali būti vertinami kaip sunkių padarinių nuteistajam sukėlimas ir atitinkamai neproporcingos, neteisingos bausmės paskyrimas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių ir faktų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl tenkinti nuteistojo gynėjos prašymą ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris jau buvo teistas ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).Vertinamu atveju ne tik ankstesnių teistumų ir BK 75 straipsnio taikymo faktas, bet nuteistąjį charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, taip pat paties nuteistojo požiūris į savo nusikalstamą elgesį (nors nuteistasis prisipažino, kad padarė nusikalstamas veikas, iš jo paaiškinimų galima manyti, kad savo veiksmų kritiškai jis vis tik nevertina, dėl tokio elgesio nuoširdžiai nesigaili, kas lėmė ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatymą) kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus pasiekti. Nuteistojo gynėjos skundo argumentai, pateikiamas subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsnio taikymui, vertinimas, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti. Bausmė G. M. paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta.

13. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Nuteistajam G. M. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą. Aptartų, su nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių, rodančių jo polinkį nusikalsti, visuma neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistojo gynėjos skundas dėl bausmės švelninimo taikant BK 75 straipsnio nuostatas atmetamas, kaip nepagrįstas.

14. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. M., kurias sudaro 120,06 Eur (6 t., b. l. 172, 173). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors šioje byloje nuteistajam G. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja, tačiau bylos duomenimis nuteistasis G. M. buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokate Valda Grigonyte (6 t., b. l. 157), kuri ir gynė nuteistąjį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (6 t., b. l. 179–181). Atsižvelgiant į paminėta, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. M. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo G. M. 120,06 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.