- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2S-818-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01233-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajone
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą leisti ieškovės pasirinktam turto vertintojui apžiūrėti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A, M. po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės banko sąskaitą; paskirti ieškovę nepilnamečiam vaikui A. M. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Nurodė, kad su atsakovu gyvena atskirai. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ja. Šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, raidos sutrikimų, dėl to patiriamos išlaidos vitaminų, mineralinių medžiagų įsigijimui, lankymuisi pas gydytojus, specialistus. Prašyme nurodyta, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 450 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Įpareigojo atsakovą leisti ieškovės pasirinktam turto vertintojui apžiūrėti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos (2025 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovei. Pagrindiniai nutarties motyvai:
3.1. Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra trejų metų amžiaus. Šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, raidos sutrikimų, dėl to patiriamos išlaidos vitaminų, mineralinių medžiagų įsigijimui, lankymuisi pas gydytojus, specialistus.
3.2. Atsižvelgiant į teismo nustatytą vaiko poreikiams patenkinti būtiną sumą per mėnesį (iki 900 Eur), preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo priteistinas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Byloje nėra duomenų, kad 450 Eur išlaikymo suma bus nepakeliama našta atsakovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutarties skundžiamą dalį ir (ar) išspręsti klausimą iš esmės arba pakeisti skundžiamą nutarties dalį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas priteisė laikiną išlaikymą nepranešęs apie ieškovės prašymą, nors tokio pobūdžio priemonės gali reikšmingai paveikti atsakovo teises ir turtinę padėtį. Atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta, tai prieštarauja rungimosi principui ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.
4.2. Šiuo metu atsakovas teikia išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, duomenys yra byloje.
4.3. Skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad atsakovo pajamos svyruoja tarp 2 400–2 900 Eur, tačiau, pagal bylos medžiagą, atsakovo vidutinis atlyginimas į rankas yra beveik perpus mažesnis – apie 1 515 Eur. Ieškovė dirba valstybės tarnyboje ir pati turi stabilias pajamas, kurios nėra žymiai mažesnės.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismas konstatavo 900 Eur poreikius, neatskleisdamas jų struktūros. Pagal kasacinio teismo praktiką vaiko poreikiai turi būti individualizuoti. Poreikiai turi būti pagrįsti bent minimaliais duomenimis (vaiko ligų gydymo kaštai, ugdymo ar priežiūros kaštai).
4.5. Remiantis kasacinio teismo praktika, priteistinas išlaikymas turi būti mažinamas valstybės mokamomis išmokomis vaikui, tad, jei vaiko poreikiai būtų pripažinti kaip 777 Eur, turi būti priteista po 332,25 Eur kiekvienam iš tėvų, o ne 450 Eur.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Šalių nepilnamečiam vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, individuali priežiūra ir specialieji nuolatinės priežiūros poreikiai, todėl akivaizdu, kad tokio vaiko poreikiai, nepaisant valstybės teikiamos paramos, yra kur kas didesni nei sveikų vaikų.
5.2. Vaikas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, todėl reikia dažnai lankytis pas pediatrę, kuri nuo ieškovės ir šalių vaiko gyvenamosios vietos nutolusi apie 20 km.
5.3. Vaikui taip pat reikalingas dažnas gydymas ir reabilitacija Kaune ir Vilniuje esančiose ligoninėse bei Druskininkuose esančioje sanatorijoje. Atstumas į šias gydymo įstaigas nuo ieškovės ir šalių vaiko gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) yra daugiau kaip 200 km į vieną pusę.
5.4. Šalių vaikas taip pat reguliariai lanko specialius užsiėmimus pas logopedą, kurių valstybė nekompensuoja.
5.5. Šalių vaikui ieškovė nuolat perka medikamentus ir vitaminus.
5.6. Dėl šalių vaiko būklės ieškovė dažnai turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl ji gauna mažesnes pajamas, kurių suma sudaro 800–1 100 Eur per mėnesį.
5.7. Atsakovo savanoriškai teiktas išlaikymas šalių vaikui kas mėnesį mokant po 250 Eur periodinėmis išmokomis nepagrindžia aplinkybės, jog išlaikymas vaikui buvo teikiamas tokio dydžio, kad užtikrintų neįgalaus nepilnamečio vaiko poreikius sveikatai, maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl įrodymų priėmimo
8. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, prašo juos pridėti prie bylos.
9. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, tokių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateikti įrodymai priimami ir pridedami prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistas 450 Eur dydžio laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliantas teigia, kad teismas priteisė laikiną išlaikymą nepranešęs apie ieškovės prašymą, nors tokio pobūdžio priemonės gali reikšmingai paveikti atsakovo teises ir turtinę padėtį. Atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta, tai prieštarauja rungimosi principui ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.
13. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsakovui buvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atskirąjį skundą, kuriame jis turi galimybę nurodyti nesutikimo su atsakovės prašymu argumentus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta, tai prieštarauja rungimosi principui ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.
14. Apeliantas teigia, kad teismas konstatavo 900 Eur poreikius, neatskleisdamas jų struktūros. Pagal kasacinio teismo praktiką, vaiko poreikiai turi būti individualizuoti. Poreikiai turi būti pagrįsti bent minimaliais duomenimis (vaiko ligų gydymo kaštai, ugdymo ar priežiūros kaštai), remiantis kasacinio teismo praktika, priteistinas išlaikymas turi būti mažinamas valstybės mokamomis išmokomis vaikui, tad, jei vaiko poreikiai būtų pripažinti kaip 777 Eur, turi būti priteista po 332,25 Eur kiekvienam iš tėvų, o ne 450 Eur. Apelianto argumentai nepagrįsti.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
16. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą po 450,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismo nutartį motyvuodamas neįgalumą turinčio vaiko būtinaisiais ir specialiaisiais poreikiais bei ta aplinkybe, kad ieškovės galimybės išlaikyti sūnų yra mažesnės nei atsakovo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi laikino išlaikymo dydis, dėl ko ir kyla ginčas nagrinėjamu atveju, yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstumo. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi atsakyti į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
19. Kaip byloje nustatyta, šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra trejų metų amžiaus. Šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, raidos sutrikimų, dėl to patiriamos išlaidos vitaminų, mineralinių medžiagų įsigijimui, lankymuisi pas gydytojus, specialistus. Prašyme nurodyta, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 450,00 Eur.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nors ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), tačiau, esant ginčui dėl laikino išlaikymo dydžio, turi būti atsižvelgiama į vaikui faktiškai mokamų išmokų dydį.
21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki tol, kol bus išnagrinėta byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
22. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038,00 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur), o kiekvienam vaikui valstybė nuo 2025 m. sausio 1 d. skiria 122,5 Eur išmoką, dėl to laikytina, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti ne mažesne nei 327,25 Eur suma, tačiau pažymėtina, kad ši suma, vaikui turint specialiųjų poreikių, negali būti laikoma pakankama. Taip pat nors apeliantas teigia, kad teikia išlaikymą sūnui geranoriškai, pateikė įrodymus apie tai, kad mokėjo po 250 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui, ši aplinkybė nesudaro prielaidų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar taikyti jas kita apimtimi. Kaip minėta, laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o savanoriškas išlaikymo teikimas nesudaro prielaidų kitaip spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, taigi ieškovei tenka rūpintis specialiųjų poreikių turinčiu vaiku, taip pat ieškovės pajamos mažėja dėl jos nedarbingumo susirgus vaikui. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ir preliminariai vertinant šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, akivaizdu, kad atsakovas šiuo metu turi prisidėti didesne išlaikymo suma prie specialiųjų poreikių turinčio vaiko išlaikymo nei ieškovė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 450 Eur laikiną išlaikymą iš atsakovo priteisė pagrįstai.
23. Kartu pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
24. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91), todėl kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.