Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui M. B. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo, daugiau nei vienerius metus sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir kiekvienas gyvena atskirai. Ieškovė nurodė, kad pastojusi ji sužinojo, jog atsakovas buvo neištikimas bei buvo sudaręs dar vieną santuoką (duomenys neskelbtini) Dubajuje pagal Šariato teisę, todėl jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes yra neištikimas, sudarė kitą santuoką, o toks atsakovo elgesys nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nuo žinios apie tai, kad atsakovas sudarė antrą santuoką, šalys nebegalėjo kartu gyventi ir nebevedė bendro ūkio. Nusprendus gyventi atskirai, ieškovė sužinojo, kad atsakovas Lietuvoje su kita moterimi susilaukė dukros. Nuo 2016 metų atsakovas visiškai nutraukė ryšius, nustojo teikti išlaikymą vaikui, nebesimatė su sūnumi. Ieškovės manymu, jei nebūtų neištikimybės bei kitos santuokos sudarymo, santykiai būtų klostęsi gerai, kadangi gyvenant santuokoje trejus metus atsakovas su ieškove elgėsi gerai, o vėliau tapo agresyvesnis, neidavo į jokius kompromisus, susipykus negrįždavo naktimis. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumą šeimai, ar įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis). Be to, ieškovė į bylą pateikė santuokos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas M. B. C. (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su ieškove, sudarė santuoką su kita moterimi (el. b. 1 t., b. l. 14-15). Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos principu ir sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos (CK 3.3, 3.16 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, pažeidė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtintą monogamijos principą, be to, atsakovas daugiau kaip metus šeimos materialiai neremia, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.16, 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai, santuoka tarp V. L. ir M. B. C. nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti. Piniginė kompensacija nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl aukščiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų fizinių bei dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nelojaliu, nepagarbiu, elgesiu ieškovės atžvilgiu, sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko palikimu, nesirūpinimu šeima, dėl ko ieškovė patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų. Teismo vertinimu, nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltų ir nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, t. y. atsakovui būnant santuokoje su ieškove jis sudarė kitą santuoką, yra akivaizdu, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes emocinis ir fizinis sutuoktinio nelojalumas bei nesąžiningumas lemia kito sutuoktinio dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015, 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1335-603/2018, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-580/2017, 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-823/2015; kt.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnametis D. C., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (el. b. 1 t., b. l. 9). Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Išvadą teikianti institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnametis D. gyvena kartu su motina ir jaunesne seserimi (duomenys neskelbtini). Vaikui sudarytos tinkamos buities sąlygos, ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, todėl neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. L.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2016 metų liepos mėnesio atsakovas nepalaikė jokių ryšių su sūnumi, su juo nebendravo, juo nesirūpino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnamečio D. C. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 staipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nėra. Atsakovas nepareiškė jokių reikalavimų ar prieštaravimų dėl jo ir vaiko bendravimo tvarkos. Kadangi ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku nėra, šalims neprašant nustatyti konkrečios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, nustatytina, kad atsakovo bendravimas su vaiku D. C. ir dalyvavimas jo auklėjime bus sprendžiamas bendru šalių susitarimu (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko D. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad vaiko poreikiai šiuo metu yra apytiksliai 700 Eur, dėl šio dydžio sūnaus poreikiams tenkinti ieškovė su atsakovu buvo susitarusi ir jis iki 2016 m. liepos mėnesio ieškovei sūnaus išlaikymui pervesdavo po 350 Eur. Ieškovė nurodė, kad išlaidas vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro išlaidos vaiko privačiai mokyklai ir maitinimui mokykloje – 450 Eur/mėn., vaiko karate ir futbolo būreliai – 70 Eur/mėn., aprangai – 50 Eur/mėn., būsto išlaidos vaikui – 200 Eur/mėn. (skaičiuojama 1/3 dalis, būste gyvenant trijų asmenų šeimai), maistui – 100 Eur. Teismo vertinimu, vaikams būtinas laisvalaikis, papildomas ugdymas, lavinimas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, amžių, o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti, todėl šiems vaiko poreikiams patenkinti išlaidos taip pat įtrauktinos į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą. Taigi iš byloje pateiktos informacijos bei iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad išlaidas vaikui sudaro išlaidos už perkamą maistą, drabužius, avalynę, įvairios išlaidos vaiko pramogoms, ugdymui, laisvalaikiui ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad nuo 2017 metų ji pradėjo dirbti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė šiuo metu įtraukta į asmenų, auginančių vaiką iki trejų metų, kategoriją, todėl ieškovė yra apdrausta valstybės ir gauna išmoką kaip asmuo, auginantis iki trijų metų vaiką. Ieškovė jokio turto neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi turto Norvegijoje bei Ispanijoje, turi verslą abiejose šalyse, už kurį gauna pajamų, tačiau tiksli atsakovo turtinė padėtis byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Neabejotina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovė viena augina nepilnametį sūnų D. C., turi dar vieną išlaikytinį, todėl jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas vaikui.

Nustatant vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės išmokos dydį, privalu atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip išlaikytinių skaičius, t. y. į vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (CK 3.198 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Bylos duomenimis, ieškovė turi du išlaikytinius – sūnų D. C. bei dukrą E. L.. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl kitų išlaikytinių, todėl laikytina, kad atsakovas turi tik vieną išlaikytinį – sūnų D. C., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nesant duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, o taip pat apie turimą turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir nurodyto dydžio išlaikymo atsakovas vaikui negalėtų teikti. Darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko – sūnaus D. poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 700 Eur išlaikymas per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti nelaikytinos neracionaliomis ar neproporcingomis. Iš ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad ieškovė tinkamai įvertina nepilnamečio vaiko poreikiais, užtikrina vaiko lavinimo, papildomų įgūdžių lavinimą, ieškovė sugeba vaiko poreikius išdėstyti prioritetiškai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ir šiuos poreikius patenkina.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, sveikatą, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį, vaiko amžių, abiejų šalių išlaikytinių skaičių, laikytina, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis 350 Eur sūnui D. C. atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, tėvo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2017-09-13, iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Ieškovė nurodė, kad susidarė 4900 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes. Dėl to sutiktina su ieškove, kad kitokiu būdu atsakovas prie vaiko išlaikymo papildomai neprisideda ir jokių papildomų išlaidų dėl to nepatiria. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4900 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikytinas pagrįstu. Minėta, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo teiktino išlaikymo) turi būti aiškinamos vaiko naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnui D. po 350 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, todėl iš atsakovo priteistina 4900 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 14 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. L. ir atsakovas M. B. C. (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria įtvirtino visišką turto atskirumo principą tarp sutuoktinių. Gyvendamos santuokoje iki vedybų sutarties sudarymo, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė „L.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teikdama teismui ieškinį, ieškovė sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką bei 113 Eur už reikalavimą atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą). Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas P. B., iki bylos nagrinėjimo pabaigos nei ieškovė, nei jos atstovas nepateikė bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 86 proc. ieškinio reikalavimų), priteisia iš atsakovo ieškovei 161,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nuo ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą vaikui ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), į valstybės biudžetą iš atsakovo už reikalavimą priteisti išlaikymą priteistinas 205 Eur žyminis mokestis ((350 Eur x 12 mėn.) + 4900 Eur) x 3 proc.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 10,72 Eur. Atsižvelgiant į bylos galutinį procesinį rezultatą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovės – 1,51 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi iš ieškovės priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio raj. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo M. B. C. kaltės.

Priteisti iš atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo V. L. palikti pavardę ,,L.“, M. B. C. – turimą pavardę „C.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimas su sūnumi D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimas jo auklėjime sprendžiamas bendru tėvų V. L. ir M. B. C. susitarimu.

Priteisti iš atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 13 d., iki sūnaus D. C. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), 4900 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus Eur) išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. C., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pavesti nepilnamečio vaiko D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 161,68 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną Eur 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B. C., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 214,21 Eur (du šimtus keturiolika Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškintina, kad priteista į valstybės biudžetą suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Panevėžio raj. Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.