- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-521-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01833-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB SEB bankas ir UAB Šiaulių banko lizingas, institucija, teikianti išvadą byloje –Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą, prašydama jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto CMB (akto įrašo Nr. 952), nutraukti dėl atsakovo A. J. kaltės; nepilnametės dukters K. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. J.; nepilnametės dukters K. J. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 600 Lt kasmėnesines periodines išmokas iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant A. J.; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalinti, po santuokos nutraukimo ieškovei asmenine nuosavybės teise priteisiant 2/3 dalį buto, o atsakovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį buto; automobilį HONDA CIVIC, v./n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise; kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams AB SEB bankui ir „Lindorff Oy“ palikti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; palikti ieškovei santuokinę – J., pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų, nesirūpina bendrais šeimos interesais, neteikia jokio išlaikymo vaikui, tapo visiškai nesukalbamas, nuolat ieškovę ignoruoja, žemina kitų žmonių akivaizdoje. Atsakovas daro blogą įtaką šalių nepilnamečio vaiko psichinei būsenai: dukra jaučiasi nesaugi, bijo tėvo, namuose tvyro įtampa. Tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas. Atsakovas nuolat girtauja, išeina iš namų ir negrįžta. Grįžęs į namus būna agresyvus, dukters akivaizdoje naudoja smurtą. Atsakovas ne kartą buvo ieškovę sumušęs, tačiau į policiją ieškovė nesikreipdavo, saugodama savo šeimą, tikėjo, kad tai nepasikartos, tačiau galiausiai, neiškentusi smurto, žeminimo, kreipėsi į policiją, nes 2012 m. vasario 23 d. apie 23 val., atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kumščiu sudavė į nugarą, tampė už rankų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsakovui už šiuos veiksmus Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-76-816/2012 dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Repsublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio l dalį. Atsakovas 2012 m. kovo 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Ieškovei susitaikius su sutuoktiniu, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šalys stengėsi santuoką nutraukti geruoju, t.y. 2012 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui buvo pateiktas jų abiejų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau, po prašymo pateikimo teismui, atsakovas piktybiškai paslėpė sutuoktiniams priklausantį automobilį, kuriuo ieškovė nuolatos naudojasi važiuodama į darbą. Atsakovas vairuotojo pažymėjimo neturi. Namuose atsakovas, girdint mažametei dukrai, agresyviai elgėsi, mojavo kumščiais, grasino sutrikdyti ieškovės sveikatą. Ieškovė buvo sistemingai bauginama, už šių veiksmų padarymą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės. Santuokos nutraukimas nulemtas būtent atsakovo smurtavimo šeimoje, žeminimo ir kitų veiksmų, be to, šiai dienai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Dėl nuolatinio žeminimo, psichologinio ir fizinio smurto bei teroro naudojimo ieškovės atžvilgiu, taip pat dukters atžvilgiu, ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nuolatinį stresą, fizinį ir emocinį skausmą. Dukra taip pat išgyvena dėl matytų veiksmų, blogai miega. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10 000 Lt.
Ieškovės teigimu, nepilnametė dukra K. J. gyvena su ieškove, atsakovas visiškai ja nesirūpina. Ieškovės gaunamos pajamos yra mažos, tad išlaikyti dukrą padeda ieškovės motina. Ieškovė dukra rūpinasi, dukra prie jos prisirišusi. Dėl šios priežasties dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė netrukdys vaikui bendrauti su tėvu ir leis dalyvauti jį auklėjant tiek, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams. Atsižvelgiant į sunkią ieškovės materialinę padėtį ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką, ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą, mokant kas mėnesį, periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Po santuokos nutraukimo sau išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalavo.
Ieškovė nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 128 000 Lt. Dalijamas butas yra dviejų kambarių, nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Siekiant užtikrinti tinkamas nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jos fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, ieškovei priteistina didesnė turto dalis, kuri labiau atitiks su ja liekančios gyventi dukters poreikius - santuokoje įgytas butas padalintinas, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/ 3 dalis buto, atsakovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį buto. Automobilis HONDA CIVIC, v./n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu, įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes teisės vairuoti atsakovas neturi. Remiantis internetinio puslapio „autoplius.lt“ informacija, HONDA CIVIC transporto priemonės kaina yra 10 358 Lt.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslinęs prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš jo dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki dukros pilnametystės, paskiriant ieškovę dukros išlaikymo ir kito turto tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį HONDA CIVIC v./n. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui iš ieškovės 57 800 Lt kompensacijos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Palikti jam ir ieškovei vykdyti solidariai prievoles pagal 2009 m. sausio 30 d. su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytą kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-150-160678 ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. su AB SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15A1218051566-D4; palikti jam pavardę „J.“, ieškovei pavardę „J.“; kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad, kaltindama jį netinkamu elgesiu šeimoje, ieškovė nutyli esmines jų šeimos iširimo priežastis. Nuo 2011 m. žiemos ieškovė vis mažiau laiko skirdavo jam ir dukrai, grįždavo iš darbo vėlai, pradėjo nenakvoti namuose po kelias dienas, po to savaitėmis, galiausiai nustojo dirbti. Prieš pusę metų atsakovas sužinojo, kad ieškovė yra neištikima. Visą 2012 m. pavasarį ir vasarą šalių dukrą prižiūrėjo ir išlaikė atsakovas, ieškovė matėsi su vaiku ir atsakovu epizodiškai, šeimai laiko visai neskyrė. Žmonai pasirodžius namuose po savaitės, ne visada blaiviai, tarp šalių kildavo konfliktai, apie kuriuos ieškovė pranešdavo policijai. Ieškovės neatsakingas požiūris į šeimą, atsakovo ir dukros interesų nepaisymas, neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo ir, galiausiai, ieškovės neištikimybė yra pirminė šalių santuokos iširimo priežastis. Būdama kalta dėl santuokos iširimo, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės ir dukros santykiai išliko artimi. Iškeldinusi jį iš bendro buto, ieškovė su dukra gyvena kartu, vaikas šiuo metu yra pakankamai prižiūrimas. Atsakovo manymu, motina geriausiai sugebės užtikrinti dukros interesus, todėl neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Užkirsdamas ieškovei kelią ateityje trukdyti jam bendrauti su dukra, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, išdėstytą priešieškinio reikalavimų dalyje. Kadangi ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų dėl dukrai reikalingo papildomo išlaikymo, atsakovas prašė priteisti iš jo dukrai išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį.
Atsakovo teigimu, jų su ieškove bendro buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 122 000 Lt. Kadangi dukra lieka gyventi su ieškove, butas asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, o atsakovui priteistina kompensaciją už ieškovei liekančią turto dalį. Kadangi vaikas lieka gyventi su ieškove, kuriai atitenka dviejų kambarių butas, vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas yra užtikrinta ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsakovui su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio HONDA CIVIC v./ n. (duomenys neskelbtini) kuris natūra paliktinas atsakovui, rinkos vertė yra 6 400 Lt. Kadangi ieškovei natūra priteistinas butas, o atsakovui automobilis, ieškovės mokėtina kompensacija už jai tenkantį didesnės vertės turtą yra 57 800 Lt.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ji namo grįždavo ne visiškai blaivi, neatitinka tikrovės, kadangi ji alkoholio beveik nevartoja. Taip pat, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė kiek galėdama stengėsi išlaikyti šeimą, dirbo pardavėja-barmene išvažiuojančioje prekyboje. Kartais ieškovei tekdavo nakvoti pas savo direktorę, nes atsakovas būdavo atėmęs automobilį, o vėlai baigus darbą autobusai nebevažiuodavo. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, nes atsakovas ne tik nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo nelojalus, nesirūpino bendrais šeimos interesais, bet ir žiauriais elgėsi su ieškove, naudodamas smurtą, žemindamas. Santuokinis ieškovės gyvenimas su nuolat smurtaujančiu vyru tapo neįmanomas. Ieškovė sutiko su prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka, taip pat tuo, kad dukros išlaikymui iš atsakovo būtų priteista po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tačiau nesutiko, kad turtas būtų dalijamas lygiomis dalimis, kadangi dukra lieka gyventi su ieškove, o butas yra dviejų kambarių, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, siekiant užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovei turi būti priteisiama didesnė turto dalis. Be to, santuokos nutraukimas yra lemtas atsakovo smurto šeimoje. Turtas turi būti dalijamas nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodytu turto vertinimu, nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl ginčo objekto, turėtų būti remiamasi būtent VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pagal kuriuos buto vidutinė vertė, ieškant pagal unikalų ginčo objekto numerį, yra 81 200 Lt, todėl kompensacija už 1/3 dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui sudarytų 27 066,66 Lt. Ieškovė neprieštaravo, kad automobilis HONDA CIVIC, v./n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. J. vardu, įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo būtų priteistas atsakovui, išmokant kompensaciją, kuri sudarytų 5 179 Lt sumą. Ieškovė nesutiko su transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiavimo detalizacijoje minėto automobilio nurodyta verte – 6 400 Lt.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo nurodė, kad apsilankius ieškovės, atsakovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosiose vietose nustatyta, jog K. J. tėvai gyvena skyrium nuo 2012 m. spalio 29 d. Nepilnametė išvadą teikiančiai institucijai nurodė, kad ji nori gyventi su mama. Mergaitė pokalbio metu nurodė, kad jai nusibodo kasdien matyti piktus tėvus, nusibodo jų barniai. Nuo to laiko, kai tėtis kartu negyvena, mergaitė jaučiasi gerai, ramiai ir saugiai. Mergaitė nori bendrauti su tėčiu. Skyrius neturi duomenų apie šalių netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ši šeima neįrašyta. Skyrius sutiko, kad nepilnametės interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina bei kad iš tėvo būtų priteistas išlaikymas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką, sudarytą 2004 m. balandžio 30 d., tarp A. J. ir A. J. nutraukė; nustatė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo A. J. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – J.; priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei A. J. 2 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; nepilnametės K. J. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina A. J.; nepilnametės K. J. išlaikymui priteisė iš atsakovo A. J. po 500 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2012 m. lapkričio 15 d., iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina A. J.; nustatė A. J. bendravimo su dukra K. J. tvarką; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė asmeninės nuosavybės teise A. J.; santuokoje įgytą automobilį HONDA CIVIC, v./n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisė asmeninės nuosavybės teise A. J.; kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pripažino solidaria A. J. ir atsakovo A. J. prievole; priteisė iš ieškovės A. J. atsakovo A. J. naudai 30 666 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį; priteisė iš atsakovo A. J. į valstybės pajamas 4 109 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. J. ieškovės A. J. naudai 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo smurto naudojimo jos atžvilgiu patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, į bylą nepateikė jokių sutuoktinės kaltę pagrindžiančių įrodymų, išskyrus jo paaiškinimus. Atsakovo kaltinimus neva sutuoktinės neištikimybe dėl jos negrįžimo nakvoti namo, paneigė teismo posėdyje liudytoja apklausta A. R., kuri buvo ieškovės darbdavė, ir kuri patvirtino, kad, kai ieškovė nebeturėjo automobilio, kartais, kai darbas baigdavosi vėlai, ji priimdavo darbuotoją pernakvoti pas save ir kartu ryte vykdavo į darbą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė yra nelojali sutuoktiniui, kadangi sutuoktiniui įtarimus keldavo jos darbas bare, tačiau, teismo vertinimu, asmens darbas negali būti laikomas sutuoktinio nelojalumu. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis neprašė sutuoktinės, kad ji mestų darbą. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumpcijos, todėl, nutraukdamas santuoką, teismas pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą laiką, į tai, kad nenustatyti neigiami padariniai ieškovės sveikatai bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais bei norais, jos gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kad tėvo maksimalus bendravimas su dukra neatitiktų vaiko interesų, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo tenkintino ir nustatė atsakovo prašomą bendravimo su dukra tvarką. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, teismas priteisė iš atsakovo ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 500 Lt.
Teismas nustatė, kad sutuoktinių dalintiną turtą sudaro 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilis HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje iškilęs ginčas dėl dalijamo turto rinkos vertės. Ieškovė dalijamo nekilnojamo turto vertę nurodo remdamasi Valstybės įmonės Registų centro masinio vertinimo duomenų baze, kurioje nurodoma buto vertė 81 200 Lt. Atsakovas remiasi nekilnojamojo turto agentūros Negrita atliktu turto vertinimu, kurioje buto vertė nustatyta 122 000 Lt. Ieškovė automobilį įvertina 10 358 Lt, remdamasi internetiniu puslapiu autoplius.lt. Atsakovas automobilio vertę nurodo 6 400 Lt, vadovaudamasis transporto priemonės vertinimo ataskaita.
Teismas nurodė, kad nustatydamas nekilnojamojo turto rinkos vertę neturi pagrindo nesiremti atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, kurio metu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įvertintas kaip individualus objektas, lyginant jo vertę su kitais analogiškais objektais, todėl sprendė, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 122 000 Lt. Nustatydamas automobilio vertę teismas atsižvelgė į tai, kad pateiktoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog analogiškų transporto priemonių vidutinė rinkos vertė yra 10 526 Lt. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad paskutinius du metus transporto priemonė buvo atimta iš ieškovės, jai neleidžiant ja naudotis, ir buvo tik atsakovo dispozicijoje, atsakovas turi prisiimti ir transporto priemonės vertės sumažėjimą, todėl sprendė, kad šalims priklausančios transporto priemonės vertė yra 10 000 Lt.
Teismo vertinimu, teisinga šalių turtinių interesų pusiausvyra bus pasiekta nustatant visos dalytino turto masės 2/3 dalis ieškovei ir 1/3 atsakovui, bei turtą padalijant natūra, t. y. butą natūra paskiriant ieškovei, o automobilį – atsakovui ir priteisiant jam iš ieškovės 30 666 Lt kompensaciją už viso dalytino nekilnojamojo turto masės 1/3 dalį, iš šios dalies atėmus atsakovo natūra gaunamo automobilio vertę. Teismas pažymėjo, kad tokia kompensacija yra realiai įvykdoma ir atitinka šalių turtinių interesų pusiausvyrą.
Turtinę prievolę pagal 2008 m. rugpjūčio 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB banku, teismas paliko solidariąja sutuoktinių prievole. Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įvykdyta prievolė šalių kreditoriui UAB „Šiaulių banko lizingui“, šios prievolės padalijimo klausimo teismas nebesprendė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti – nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti atsakovui iš ieškovės 57 800 Lt kompensaciją, 3 215 Lt bylinėjimosi išlaidų, 800 Lt už apeliacinio skundo parengimą ir visas kitas atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje; priteisti iš atsakovo valstybei 2 144 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmoje instancijoje, o iš ieškovės – 2 743 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Vaiko nepriežiūra, sutuoktinio nuomonės dėl nebuvimo namuose po kelias dienas be pateisinamos priežasties ignoravimas patvirtina, kad ieškovė pažeidė esmines lojalumo ir šeimos poreikių tenkinimo pareigas, dėl ko iširo santuokinis gyvenimas. Ieškovė taip pat yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime minėtos aplinkybės net nėra aptariamos. Pirmos instancijos teismas suabsoliutino atsakovo neteisėtus veiksmus prieš ieškovę, nepaisydamas to, kad šie veiksmai buvo sukelti pačios ieškovės neteisėto elgesio.
2) Ieškovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo, todėl jai neturi būti kompensuojami jos neturtiniai praradimai. Nagrinėdamas šį ieškovės reikalavimą, pirmos instancijos teismas apsiribojo formaliu teisės normų citavimu, nesiedamas jų su bylos aplinkybėmis, nepaisydamas to, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių savo neturtinės žalos buvimo įrodymų. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl ieškovės neįrodytas reikalavimas turėjo būti atmestas.
3) Sutuoktinių bendroji nuosavybė yra įgyjama vedant bendrą ūkį, todėl dalijama sutuoktiniams lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas priteisė visą ieškovės bei atsakovo bendrą butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės 1/3 dalies šio buto vertės kompensaciją. Sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo yra neturtinio pobūdžio, todėl nėra susijusi priežastiniu ryšiu su turto įgijimu ar jo padalijimu. Vaiko interesai yra pagrindas didinti sutuoktinio, su kuriuo lieka vaikas, dalį nuosavybėje tik tuo atveju, jei šie interesai nėra tinkamai apsaugoti taikant lygių dalių principą. Sprendimas šiuo atveju is esmės priklauso nuo parinkto turto padalijimo budo – natūra ar per kompensacijos išmokėjimą. Dalijant butą natūra, gyvenamojo ploto vaikui išskyrimas yra būtinas, todėl šiuo pagrindu sutuoktinio, su kuriuo lieka gyventi vaikas, dalies atitinkamas padidinimas būtų teisėtas. Paliekant visą bendrą turtą natūra šiam sutuoktiniui, vaiko interesai jau maksimaliai apsaugoti, todėl didinti šio sutuoktinio turto dalį teisėto pagrindo nėra. Atsakovo ir ieškovės bendras dviejų kambarių butas natūra yra priteistas ieškovei, sudarant galimybę jai gyventi viename kambaryje, dukrai kitame. Nei ieškovė, nei teismas nepagrindė, kodėl ieškovės prievolė išmokėti kompensaciją, neturinti jokių sąsajų su vaiko interesais, turi būti iki 1/3 buto vertės mažinama atsakovo sąskaita. Ieškovė yra dirbanti, darbingo amžiaus, turinti asmeninės nuosavybės teise didelės vertės nekilnojamąjį daiktą, galinti gauti 1/2 dalies buto vertės dydžio kreditą ir išmokėti atsakovui 1/2 dalies buto vertės dydžio kompensaciją. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių šią ieškovės galimybę, todėl teismo sprendimas sumažinti atsakovui mokėtiną kompensaciją yra niekuo nepagrįstas ir keistinas. Atsakovo ir ieškovės bendras butas yra įgytas už lėšas, padovanotas atsakovo motinos, ieškovė net dalinai neprisidėjo prie šio turto sukūrimo. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame dėl šių aplinkybių apskritai nėra pasisakoma, yra nepagrįstas ir keistinas.
4) Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad dalijamo automobilio vertė yra 10 000 Lt, tačiau nėra paaiškinta, kuo remdamasis teismas nustatė šią vertę. Įrodymais nepagrįstas sprendimas yra neteisėtas ir keistinas, nustatant, kad automobilio vertė yra 6 400 Lt.
5) Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų skaičiavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu buvo patvirtintos pateikiant į bylą rašytinius įrodymus dėl atsakovui iškeltos baudžiamosios bylos bei ikiteisminio tyrimo. Teismas tinkamai laikė nepagrįstais atsakovo samprotavimus apie sutuoktinės neištikimybę, kadangi nebuvo pateikta jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti.
Atsiliepimas
2) Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, apsiribojo formaliu teisės normų citavimu, nesiedamas jų su bylos aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovo patyrė fizinę prievartą ir tai neabejotinai ieškovei sukėlė emocinius išgyvenimus.
3) Teismas tinkamai pasisakė, kad šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito sąskaita. Teismas tinkamai konstatavo, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilis HONDA CIVIC, v./n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas tinkamai konstatavo, kad šioje byloje, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, jo teisę į saugią aplinką, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Priimdamas sprendimą teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, dėl jo polinkio į svaigalus, konfliktų kėlimą bei smurto naudojimą apsvaigus. Teismas nagrinėjamu atveju padarė tinkamą išvadą, kad teisinga šalių turtinių interesų pusiausvyra bus pasiekta nustatant visos dalytino turto masės 2/3 dalis ieškovei ir 1/3 atsakovui bei turtą padalijant natūra, t. y. butą natūra paskiriant ieškovei, o automobilį – atsakovui ir priteisiant jam iš ieškovės 30 666 Lt kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir iš jo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, pasisakys dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo ir/ar pagrįstumo.
Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą.
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias nustačius preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tarp tokių aplinkybių nurodytas vieno iš sutuoktinių nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, taip pat žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto smurtinio elgesio prieš ieškovę faktus. Pažymėtina, kad smurto prieš ieškovę fakto apeliantas iš esmės neginčija, teigdamas tik tai, kad šie veiksmai buvo lemti pačios ieškovės elgesio - vaiko nepriežiūros, apelianto nuomonės dėl nebuvimo namuose po kelias dienas be pateisinamos priežasties ignoravimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad fizinio ir emocinio smurto naudojimas prieš sutuoktinį yra visiškai netoleruotinas tiek teisės normų, tiek moralinių visuomenės normų požiūriu elgesys, todėl negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, tuo pačiu ir, apelianto vertinimu, nelojaliu ieškovės elgesiu, net jei toks būtų byloje nustatytas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė, kuo remdamasis jis atmeta apelianto teiginius dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Be kita ko teismas aptarė ir apeliaciniame skunde minimus liudytojos N. B. parodymus, kuriuos įvertino kritiškai atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta liudytoja yra apelianto giminaitė. Be to, nurodyta liudytoja taip pat nepatvirtino ieškovės santuokinės neištikimybės fakto. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybę, byloje nėra. Šalių nesutarimai dėl ieškovės darbo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pakankami konstatuoti esminį santuokinių pareigų pažeidimą iš ieškovės pusės ir ieškovės nelojalumą. Priešingai, apeliantas, kaip nustatyta byloje, užuot stengęsis kilusius nesutarimus su sutuoktine spręsti laikantis tarpusavio pagarbos ir paramos principų, į nesutikimą su jo nuomone reagavo emociniu ir fiziniu smurtu, tokiu būdu padarydamas tolesnį šalių santuokinį gyvenimą negalimu.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria kaltu dėl šalių santuokos iširimo pripažintas būtent apeliantas, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė į bylą jokių savo neturtinės žalos buvimo įrodymų, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas. Kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai, nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis patiria neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Kolegijos vertinimu, nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl apelianto kaltų, smurtinio pobūdžio veiksmų ieškovės atžvilgiu, yra akivaizdu, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes emocinis ir fizinis sutuoktinio smurtas visais atvejais lemia kito sutuoktinio dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą ir neigiamas emocijas. Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto šalių santuokoje įgyto turto padalijimo būdo (nekilnojamąjį turtą – butą, paliekant natūra ieškovei, o automobilį – atsakovui), tačiau nesutinka su sutuoktinių turto dalių nustatymu bei šalims priklausančio automobilio įkainojimu.
Pagal atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, šalims priklausančio automobilio rinkos vertė – 6 400 Lt (b.l. 45-56, t. II). Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita pripažintina įrodymu, patvirtinančiu konkretaus automobilio rinkos vertę, ir kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo šalims priklausančio automobilio vertę nurodė 10 000 Lt, tačiau, kolegijos vertinimu, ši klaida neturėjo įtakos galutinės pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumui. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad vidutinė tokio tipo automobilio rinkos vertė pagal atsakovo pateiktą turto vertinimo atsakaitą yra 10 526 Lt (b.l. 44, t. II), o konkretaus automobilio vertė – 6 400 Lt, nustatyta atsižvelgiant į korekcijos koeficientus, t.y. netvarkingą išorinę išvaizdą, nepataisytus ar netinkamai pataisytus defektus, padangų korekcinę vertę. Teismas nustatė, ir atsakovas to neginčija, kad automobilis paskutinius du metus buvo atimtas iš ieškovės, neleidžiant jai juo naudotis, ir buvo atsakovo dispozicijoje, t.y. šiuo turtu naudojosi išimtinai atsakovas. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi prisiimti transporto priemonės vertės sumažėjimą. Tais atvejais, kai bendro sutuoktinių turto vertė sumažinama vieno iš sutuoktinių veiksmais, įstatymas leidžia sumažinti šio sutuoktinio turto dalį prarasto bendro turto verte (CK 3.123 straipsnis, CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas natūra atsakovui automobilį, kurio rinkos vertė – 6 400 Lt, tačiau nurodydamas šio automobilio vertę – 10 000 Lt, iš esmės sumažino atsakovui tenkančią bendro turto dalį, atsižvelgdamas į atsakovo veiksmus, sumažinusius bendro turto vertę. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai neprieštarauja įstatymui ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t.y. įvertina neteisėtą atsakovo elgesį vienašališkai paslepiant ir naudojant bendrą šeimos turtą.
Sutuoktinių bendro turto dalių klausimas reglamentuojamas CK 3.117 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Nukrypimo nuo nurodyto principo kriterijų pavyzdinis sąrašas išdėstytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tokie kriterijai yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės.
Apeliantas pagrįstai pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, taikant CK 3.117 straipsnio normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje R Nr. 3K-3-491/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014, kt.).
Kita vertus, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad šalių nepilnametės dukters interesams (teisei į gyvenamąją vietą) užtikrinti reikalinga šalims tenkantį nekilnojamąjį turtą – butą, natūra palikti ieškovei, su kuria nepilnametė lieka gyventi. Šios aplinkybės byloje neginčija nė viena iš šalių. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad, nustatant turto padalijimo būdą ir vienam sutuoktiniui paliekant turtą natūra, o kitam priteisiant kompensaciją, teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista. Tokiems vertinimams reikšminga ir tai, ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad padalijus sutuoktiniams tenkantį turtą lygiomis dalimis, ieškovė nebūtų pajėgi išmokėti atsakovui jam priklausančios kompensacijos, neparduodama jai tenkančio nekilnojamojo turto, ir tuo pačiu nepažeisdama nepilnametės dukters teisės į gyvenamąjį būstą. Kolegija kritiškai vertina apelianto teiginius, kad ieškovė turi galimybę gauti reikiamą kreditą kompensacijai išmokėti, kadangi, nors jai natūra paliekamas nekilnojamasis turtas, ieškovės gaunamos pajamos yra itin mažos, neleidžiančios prisimti papildomų turtinių įsipareigojimų, ieškovė turi nepilnametę išlaikytinę. Nukreipus išieškojimą į ieškovei tenkantį nekilnojamąjį turtą, būtų pažeisti šalių nepilnametės dukters, gyvenančios šiame bute, interesai.
Atsižvelgdama į išdėstutus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo yra iš esmės teisėta ir pagrįsta. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuodamas atsakovui tenkančios kompensacijos sumą pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą, nurodydamas, kad ši kompensacija sudaro 30 666 Lt, o ne 34 000 Lt (132 000 Lt : 3 – 10 000 Lt). Ši klaida ištaisytina, atitinkamai patikslinant ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Pagal bendrąją taisyklę, teismui iš dalies tenkinus ginčo šalių reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos atsižvelgiant į teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Tačiau, kaip matyti iš byloje priimto sprendimo, ieškovės realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidų dalis, kurią ieškovė turėtų sumokėti valstybei po teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovo teismo buvo priteistos vadovaujantis specialia norma – CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kaip ieškovės turtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Toks teismo procesinis sprendimas, kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas. Dėl tos pačios priežasties iš ieškovės atsakovo naudai nepriteisiama atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų dalis, atitinkanti tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti, iš ieškovės A. J. atsakovo A. J. naudai priteistą kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį padidinant iki 9 847, 08 EUR (34 000 Lt).
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.