- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 2YT-11336-1004/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08609-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolę skundu, prašydama stabdyti vykdomąją bylą ir paskelbti neįvykusiomis antrąsias pareiškėjos turto – 12,248 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti priklausančio turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo visą informaciją (ekspertizės aktus, kitus dokumentus) bei nustatyti nuo šių pilnų aktų pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems prieštaravimams pateikti. Prašo turto varžytynes skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus bei sudaryti galimybes per 20 dienų terminą nuo turto vertinimo dokumentų pateikimo pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.
Antstolė V. Š. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir skundą su vykdomąja byla Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 str. nustatyta tvarka persiuntė teismui. Nurodė, kad pareiškėja apie vykstančias varžytynes sužinojo elektroniniu paštu, papildomai procesiniai dokumentai jai buvo išsiųsti registruotais laiškais ir įteikti. 2017-09-23 įteikus V. K. procesinius dokumentus tiesiogiai, ji sužinojo apie vykstančias varžytynes. Turto įvertinimo ekspertizė kartu su patvarkymu pareiškėjai išsiųsta 2017-05-09 ir įteikta 2017-05-11. Dėl termino pirmųjų varžytynių paskelbimui nurodė, kad patikslinantis turto arešto aktas pareiškėjai buvo išsiųstas 2017-05-19, o pirmosios varžytynės paskelbtos 2017-06-12. Dėl šių priežasčių visi terminai varžytynių paskelbimui neprieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte nustatytiems terminams. 2017-06-12 pirmosios varžytynės buvo atšauktos pareiškėjai pateikus skundą, tačiau įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atmestas pareiškėjos skundas, 2017-08-18 vėl buvo paskelbtos pirmosios varžytynės. Apie teisę surasti pirkėją iki varžytynių paskelbimo, pareiškėja buvo informuota dar 2017-05-23 kartu su patikslinančiu turto arešto aktu. Manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti pareiškėjai baudą, nes pareiškėja sąmoningai pateikė aiškiai nepagrįstą skundą dėl antstolės veiksmų ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, be to Šiaulių apylinkės teismas jau nagrinėjo skundą, kuriame analizuojami pareiškėjos argumentai dėl turto įvertinimo ekspertizės pateikimo, galimybės pateikti prieštaravimus ir pirmųjų varžytynių paskelbimo, todėl pareiškėjai vadovaujantis CPK 95 str. paršo skirti baudą (b. l. 15-21).
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nepateikė atsiliepimo į skundą.
Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-11-08 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., 28, 30 b.l.).
Skundas dalyje dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui ir informavimo apie 2017-09-21 prasidėjusias varžytynes netenkintinas, o dalyje dėl ekspertizės akto kopijos pateikimo ir termino pirmųjų varžytynių paskelbimui byla nutraukiama.
Žemesnės instancijos teismas
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-604-2008). Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 66740,29 Eur skolos išieškojimo AB SEB bankas naudai pagal 2017-02-15 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuris grindžiamas aplinkybėmis, jog antstolė neinformavo pareiškėjos apie vykdymo proceso eigą, t. y. pareiškėja nėra gavusi nei turto vertės nustatymo ekspertizės akto, nei jokių antstolės patvarkymų, kuriais jai būtų sudaryta galimybė pateikti savo motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, jai taip pat nebuvo žinoma apie paskelbtas pirmąsias turto varžytines (pareiškėja pateikia duomenis iš www.evarzytynes.lt). Dėl šių priežasčių ji negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo turtui įsigyti, o skelbiant apie turto varžytines – nesilaikyta teisės aktuose įtvirtinto 20 dienų termino. Antstolė 2017-11-02 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Pareiškėja prašo paskelbti neįvykusiomis pirmąsias varžytynes ir jas skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos jai susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus, sudarant galimybes per 20 dienų pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.
Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų. Turto pardavimas iš varžytynių – tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais.
Kaip patvirtina vykdomosios bylos dokumentai, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas pareiškėjai 2017-03-14 (vykdomosios bylos (toliau - vykd. b.), b.l. 15). Raginime buvo nurodyta, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. 2016-03-21 buvo priimtas Turto arešto aktas ir išsiųstas pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu (vykd. b., b.l. 40-42, 46-48). 2017-04-19 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti (vykd. b., b.l. 55-56). 2017-05-03 ekspertas surašė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 17/05-084S (vykd. b., b.l. 62-78). 2017-05-09 patvarkymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kuriuo išsiųstas nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas, A. K. informuota apie teisę pateikti prieštaravimus (vykd. b., b.l. 86-87), patvarkymas įteiktas 2017-05-12 (vykd. b., b.l. 96-97). 2017-05-18 priimtas patikslintas turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė (vykd. b., b.l. 100-102), kuris įteiktas pareiškėjai 2017-05-23 (vykd. b., b.l. 106-107). 2017-06-06 pareiškėja susisiekė su antstole ir pateikė prašymą įsiskolinimą mokėti dalimis po 1000,00 Eur kas mėnesį (vykd. b., b.l. 111). 2017-06-09, nesulaukus išieškotojo sutikimo, pareiškėjai buvo atsakyta, kad varžytynės bus paskelbtos nustatytą dieną, nes skola bankui turi būti išieškoma realizavus įkeistą turtą (vykd. b., b.l. 113). 2017-06-12 priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo (vykd. b., b.l. 114-115), kuris pareiškėjai ir jos sutuoktiniui išsiųstas elektroniniu paštu (vykd. b., b.l. 119). Minimos varžytinės buvo atšauktos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. 2017-07-05 pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris 2017-08-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atmestas (vykd. b., b.l. 121-124, 141-146). 2017-08-18 priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo (vykd. b., b.l. 153-154), kuris išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu (vykd. b., b.l. 158). Minimos varžytinės baigėsi (automatiškai buvo paskelbtos neįvykusiomis), nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (vykd. b., b.l. 159), todėl buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis (vykd. b., b.l. 162-163). 2017-09-18 išieškotojui buvo pasiūlyta perimti skolininkės turtą (vykd. b., b.l. 164), tačiau šis atsisakė perimti turtą (vykd. b., b.l. 168). 2017-09-21 priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo (vykd. b., b.l. 172), kuris pareiškėjai ir jos sutuoktiniui įteikti elektroniniu paštu (vykd. b., b.l. 175), 2017-09-22 pareiškėja patvirtino apie procesinių dokumentų gavimą elektroniniu paštu (vykd. b., b.l. 177). 2017-10-23 elektroninės varžytynės baigėsi ir buvo paskelbtas laimėtojas (vykd. b., b.l. 178), tą pačią dieną pareiškėja ir jos sutuoktinis informuoti apie pasibaigusias varžytynes elektroniniu paštu, apie laiško gavimą informavo antstolę (vykd. b., b.l. 187) ir 2017-10-25 įteikiant asmeniškai (vykd. b., b.l. 191-194). 2017-11-02 pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų.
Dėl neinformavimo apie vykdymo veiksmus.
Iš aukščiau išdėstyto nustatyta, kad skolininkei raginimas geruoju įvykdyti teismo sprendimą buvo įteiktas asmeniškai 2017-03-14 registruota pašto siunta (vykd. b., b.l. 15). Skolininkė nuolat bendravo su antstole elektroniniu paštu, patikslintas Turto arešto aktas elektroniniu laišku dar 2017-05-19 buvo jai išsiųstas. Konstatuotina, kad apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus skolininkė ir jos sutuoktinis buvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka, nes jai nebuvo jokių kliūčių susipažinti su vykdomąja byla. Todėl pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma apie antstolės pradėtą priverstinio vykdymo procedūrą bei turto areštą. Pareiškėja turėjo būti rūpestinga ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Ji turėjo visas galimybes paskirti atstovą ar asmeniškai dalyvauti antstolei atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, ginčyti turto įkainojimą, reikšti prašymus ir nušalinimus, t. y. turėjo teisę ir pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str.). Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai domėtis priverstinio proceso vykdymo eiga (CPK 12 str., 178 str.). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK nustatytus reikalavimus dėl procesinių dokumentų įteikimo apie turto arešto faktą bei nepadarė bendrojo informavimo pareigos pažeidimų.
CPK 681 str. 1 d. numato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Be to, tame pačiame turto arešto akte nurodyta, kad skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai 2017-05-23 buvo įteiktas patikslintas turto arešto aktas. Konstatuotina, kad pareiškėja laiku buvo supažindinta su turto arešto aktu ir kitais jai siunčiamais dokumentais. Todėl antstolė pareiškėjos teisių nepažeidė, nes apie vyksiančias varžytynes ji buvo tinkamai informuota. Tik gavusi informaciją apie vyksiančias varžytynes pareiškėja pateikė prašymą mokėti skolą dalimis (vykd. b., b.l. 111). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolė 2017-06-12 patvarkymu paskelbdama pirmąsias varžytines nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte numatyto termino tokį veiksmą atlikti ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, nes Turto arešto aktas pareiškėjai buvo išsiųstas 2017-05-19. Įvertinus tai nustatyta, kad terminas pateikti skolininkei prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės pasibaigė 2017-05-24. Pareiškėja nustatytos ginčo turto rinkos vertės neginčijo, neteikė jokių kitų pasiūlymų dėl vertės ar pardavimo būdo, savo pirkėjo nepasiūlė, tačiau pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame ginčijo įkeisto turto vertę ir varžytynių paskelbimo tvarką. Minėtas skundas buvo atmestas 2017-08-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi. Taigi skolininkė pasinaudojo savo teise ginti pažeistas teises CPK 512 str. numatyta tvarka, tačiau turto vertės nekvestionavo CPK 681 str. nustatyta tvarka.
CPK 681 str. numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės arba jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui. Pažymėtina, jog vadovaujantis proceso ekonomiškumo, operatyvumo, koncentruotumo principais, skolininkei nepareiškus prieštaravimų, neįmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą sumų, būtinų už pakartotinos ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.), nesant išieškotojo prieštaravimams (vykd. b., b.l. 90) ir esant atliktai 2017-05-03 ekspertizei pakartotinės ekspertizės skyrimas nebuvo tikslingas. Nesant motyvuotų šalių abejonių dėl nekilnojamojo turto vertės antstolė neprivalėjo skirti pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės. Pareiškėja nenurodė, kodėl nustatyta turto vertė gali būti neteisinga. Pažymėtina, jog 2017-08-02 nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, kad konsultacija dėl turto vertės yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės vertės ir skirtas tik užsakovui (vykd. b., b.l. 146). Tačiau iki kitų varžytynių paskelbimo 2017-09-21 skolininkė CPK 681-682 str. nustatyta tvarka į antstolę nesikreipė. Dėl byloje nustatytų aplinkybių, atmestini pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo įteiktas 2017-05-18 patikslintas turto arešto aktas, taip pat, kad jai nebuvo žinoma ginčo turto nustatyta vertė, dėl ko nebuvo suteikta galimybių pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės ar pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.
Iš pareiškėjos pateikto skundo nustatyta, kad yra skundžiami ir 2017 m. gegužės-birželio mėn. antstolės atlikti veiksmai. CPK 512 str., reglamentuojančiame antstolio veiksmų apskundimo terminus, nustatytas 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujinamas. Tačiau pasibaigus tame pačiame straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Suėjus CPK 512 str. nustatytam 90 dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas, kadangi naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-180-686/2015).
Taigi, jeigu nuo skundžiamo antstolės veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip 90 dienų, skųsti tiek antstolei, tiek teismui tokį veiksmą jau negalima. Vertinant aptartas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, praleido CPK 512 str. nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą skundui pateikti, dėl ko praleistas terminas šiuo atveju negali būti atnaujinamas. Tokiu būdu skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, negali būti nagrinėjamas teisme ir teismas tokį skundą turi atsisakyti priimti remdamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 str. 1 p.). Sutiktina su antstolės nurodytais argumentais, kad vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktu, pirmosios varžytynės gali būti skelbiamos ne anksčiau kaip nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, pirmosios varžytynės paskelbtos tik 2017-06-12, todėl terminas buvo išlaikytas. Pažymėtina, kad 2017-07-05 pareiškėja neginčijo termino pirmųjų varžytynių paskelbimui (vykd. b., b.l. 121-123). Be to, sutiktina su antstolės patvarkyme nurodytais argumentais, kad skundas dėl ekspertizės pateikimo ir termino pareikšti prieštaravimams pateikti jau buvo išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo nutartyje Nr. 2YT-8384-1051/2017, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, antrųjų varžytynių paskelbimo.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad antstolė paskirdama antrąsias turto varžytines, neinformavo pareiškėjos apie paskelbtas varžytynes. Pažymėtina, kad CPK 721 str. 1 d. nustatyta, kad išieškotojui atsisakius paimti CPK 719 str. 1 d. nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolės nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktą varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas numato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas. Nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų (dėl turto vertės) įsiteisėjo 2017-08-14. Pirmosios varžytynės buvo paskelbtos 2017-08-18 ir buvo paskelbtos neįvykusiomis 2017-09-18 (vykd. b., b.l. 159), nedalyvavus nei vienam dalyviui (CPK 717 str. 1 p.). Antrosios varžytynės paskelbtos 2017-09-21 (vykd. b., b.l. 172-174). Antstolė, skelbdama antrąsias turto varžytines, tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, kadangi varžytinės buvo paskelbtos 2017-09-21, t. y. jau suėjus 20 dienų terminui nuo informacijos (turto arešto akto) apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos (turto arešto aktas išsiųstas skolininkei registruotu laišku 2017-05-19). Nors CPK nenustatyta, kad prieš paskelbiant varžytynes apie jas atskiru patvarkymu būtų informuojamos vykdymo proceso šalys, tačiau antstolė 2017-09-21 elektroniniu paštu ir registruotu laišku išsiųstas patvarkymas apie paskelbtas varžytynes. Konstatuotina, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai paskelbė skolininkės turto antrąsias varžytines, o pareiškėjos argumentas, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie varžytynių pradžią, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja nurodo, kad buvo pažeistos jos teisės iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, nes buvo informuota jau prasidėjus varžytynėms. Skolininkė dar 2017-05-18 pranešimu buvo tinkamai informuota apie galimybę pasiūlyti pirkėją, todėl jai buvo sudarytos visos sąlygos pasinaudoti CPK 704 str. 1 d. nustatyta teise, t. y. surasti ir pasiūlyti būsimą pirkėją iki varžytynių pradžios (vykd. b., b.l. 103). Byloje nėra duomenų, kad iki nurodytos dienos pareiškėja būtų pasinaudojusi įstatyme jai suteikta teise surasti turto pirkėją, kuris būtų įmokėjęs į depozitinę sąskaitą lėšas, kaip numatyta CPK 704 str. 1, 2 d. Apie tai, kad pareiškėja galimai ras turto pirkėją nurodė tik 2017-11-02 antstolei pateiktame skunde, t. y. jau po to, kai buvo paskelbtos, ir pasibaigusios antrosios turto varžytynės, nors apie vyksiančias varžytynes sužinojo dar 2017-09-21 elektroniniu paštu ir 2017-09-27 registruotu laišku (vykd. b., b.l. 171, 175). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pagal kurį skolininkė gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, turto pirkėjas turi būti surastas iki varžytynių pradžios ir jis turi būti realus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 2A-250-381/2015).
Situacija, kai skolininkas neatlieka jokių aktyvių veiksmų dėl savo interesų užtikrinimo ieškant pirkėjo, ir tik gavęs varžytynių pranešimą, formaliais pagrindais prašo atšaukti varžytynes dėl galimo pirkėjo, parodo, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes skolininko nurodyto asmens vardu iki varžytynių pradžios nebuvo įmokėta jokia pinigų suma į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl nebuvo teisinio pagrindo atšaukti varžytynes. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad antstolė skolininkės teisių nepažeidė, vykdymo veiksmus atliko teisėtai, nes pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie galimybę surasti pirkėją neatitinka įstatyme numatytų sąlygų (CPK 704 str.). Skolininkės teisė pasiūlyti savo pirkėją ar kitokiu efektyviu būdu spręsti priteistos sumos sumokėjimo klausimą gali būti realizuojama viso vykdymo proceso eigoje, veikiant kooperatyviai ir bendradarbiaujant su antstoliu bei kitais vykdymo proceso dalyviais. Pareiškėja, kaip skolininkė, privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str.). Be to, skolininkės teisės vykdymo procese, tokios kaip teisę pasiūlyti savo pirkėją, teisė pateikti prieštaravimus po ekspertizės dėl nustatytos vertės ir kitos yra skirtos apsaugoti skolininkės interesus, pavyzdžiui, kad turtas nebūtų parduotas per pigiai, jeigu jis gali būti parduotas brangiau skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Elgdamasis sąžiningai ir įgyvendindamas savo teises, skolininkė turi siekti maksimaliai visiems proceso dalyviams efektyvaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Tačiau pažymėtina, kad skolininkės teisės negali būti kliūtis vykdomojo dokumento įgyvendinimui, nes tokiu atveju skolininkės veiksmai būtų vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu.
Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja ne tik antstolį, bet ir pačias vykdymo proceso šalis griežtai laikytis teismo sprendimų vykdymo tvarkos, bendradarbiauti, siekti greitesnio ir ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus, bet kuris vykdymo proceso dalyvis gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Antstolė, informuodamas apie priimtus patvarkymus, skelbdamas varžytynes, teisėtai ir pagrįstai įvykdė savo pareigą – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 634 str. 2 d., 178, 185 str.).
Dėl baudos skyrimo pareiškėjai.
Antstolė prašo skirti skolininkei baudą. CPK 95 str. nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, įgyvendino CPK 5, 42 str. įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo, nors ir nepagrįsto, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai netenkinamas.
Pareiškėjai vis tik išaiškintina, kad už analogiškų skundų dėl antstolio veiksmų nesąžiningą pateikimą ir piktnaudžiavimą procesu, kas sudarytų pagrindą vilkinti skolos išieškojimą ir pažeisti išieškotojo teises ir interesus, jam gali būti skirta bauda iki 5000 Eur, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos A. K. skundą dalyje dėl ekspertizės akto kopijos pateikimo ir termino pirmųjų varžytynių paskelbimo, nutraukti, o dalyje dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui, informavimo apie 2017-09-21 prasidėjusias varžytynes netenkinti.
Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.