Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 3 d. gauta baudžiamoji byla Nr. 1-260-448/2016, kurioje M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu V. Z., tarnybos metu, 2015 m. liepos 5 d. apie 23.50 val. degalinės „Lukoil“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą E. P. ir M. P. atžvilgiu: E. P. užsuko rankas, jį pargriovė ant žemės ir jam bei M. P. uždėjo antrankius, šiuos asmenis neteisėtai sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) patalpas, (duomenys neskelbtini). Toliau, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus 2015 m. liepos 6 d. apie 00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu V. Z., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, priešais laikino sulaikymo kameras E. P. ir M. P. atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą (smurtą): E. P. sudavė 10-20 smūgių rankomis į galvą, šonus, petį, veidą, apipurškė dujomis, M. P. sudavė ranka į krūtinę, spyrė per kojas, parkritus, spyrė į pilvą, du kartus ranka sudavė per veidą. Patalpinus į laikino sulaikymo kameras Nr. 1 ir Nr. 3, kelis kartus į vidų papurškė dujas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 liepos 6 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato koridoriuje kartu su vyriausiuoju patruliu V. Z. ir (duomenys neskelbtini) būrio vadu J. A., smurtavo E. P. atžvilgiu, gulinčiam spardė į pilvą. Jis (M. V.) sudavė rankomis 3-4 smūgius į galvos sritį, vyriausiais patrulis V. Z. sudavė rankomis 3-4 smūgius, o būrio vadas J. A. iki 5 smūgių rankomis į šonus ir surakino antrankiais jam rankas. Prieš uždarant į laikino sulaikymo kamerą, jis (M. V.) papurškė dujų E. P. į veidą. Tokiu būdu bendrais veiksmais ne mažiau vienuolikos smūgių pasekoje E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pilvo, kairio peties, dešinės akies, dešinės rankos, abiejų ausų, abiejų kojų sumušimo ir M. P. nemažiau trijų smūgių pasekoje nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio riešo bei kairio klubo sumušimo.

2015 m. liepos 5 d. apie 23.50 val. degalinės „Lukoil“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą E. P. ir M. P. atžvilgiu: E. P. užsuko rankas, jį pargriovė ant žemės ir jam bei M. P. uždėjo antrankius, šiuos asmenis neteisėtai sulaikė ir pristatė į (duomenys neskelbtini) patalpas, (duomenys neskelbtini). Toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015 m. liepos 6 d. apie 00 val. kartu su vyresniuoju patruliu M. V., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, priešais laikino sulaikymo kameras, E. P. ir M. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: E. P. sudavė 10-20 smūgių rankomis į galvą, šonus, petį, veidą, apipurškė dujomis, M. P. sudavė ranka į krūtinę, spyrė per kojas, parkritus, spyrė į pilvą, du kartus ranka sudavė per veidą. Šiuos asmenis patalpinus į laikino sulaikymo kameras Nr. 1 ir Nr. 3, kelis kartus į vidų papurškė dujas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 liepos 6 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato koridoriuje kartu su vyresniuoju patruliu M. V. ir (duomenys neskelbtini) būrio vadu J. A., smurtavo E. P. atžvilgiu, jam gulinčiam spardė į pilvą. M. V. sudavė rankomis 3-4 smūgius į galvos sritį, jis (V. Z.) sudavė rankomis 3-4 smūgius, o būrio vadas J. A. iki 5 smūgių rankomis į šonus ir surakino antrankiais jam rankas. Prieš uždarant į laikino sulaikymo kamerą, M. V. papurškė dujų E. P. į veidą. Tokiu būdu bendrais veiksmais ne mažiau vienuolikos smūgių pasekoje E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pilvo, kairio peties, dešinės akies, dešinės rankos, abiejų ausų, abiejų kojų sumušimo ir M. P. nemažiau trijų smūgių pasekoje nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio riešo bei kairio klubo sumušimo.

Tokiais veiksmais V. Z. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, kuriame numatyta, kad „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 2, 4 ir 8 p., kuriame numatyti valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo, 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 6 p. nustatytas valstybės tarnautojo prievoles: „Laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, „Gerbti žmogaus teises ir laisves“, „Laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> nepiktnaudžiauti tarnyba“, „Laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 3 p., kuriuose numatyta, kad pareigūnas privalo „Gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves“, „Užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus <...>“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 p., kuriame numatyta, kad „Tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo“, o 4.1 p. įpareigoja pareigūnus tarnybinėje veikloje „Gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves“; 4.2 p. - „Užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba“; 4.3 p. - neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų“; 4.4 p. - „Naudoti jėgą tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti“; 4. 6 p. - „Saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo“. Taip sumenkino policijos autoritetą, sumažino pasitikėjimą policija bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė bei nukentėjusieji E. P. ir M. P. dėl prieš juos neteisėtai panaudoto fizinio smurto. Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

J. A., gim. (duomenys neskelbtini)., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadu, neteistas, kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) būrio vadu, veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu V. Z. ir (duomenys neskelbtini) vyresniuoju patruliu M. V. tarnybos metu, 2015 liepos 6 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato koridoriuje, (duomenys neskelbtini) smurtavo E. P. atžvilgiu, gulinčiam spardė į pilvą. Vyresnysis patrulis M. V. sudavė rankomis 3-4 smūgius į galvos sritį, vyriausiais patrulis V. Z. sudavė rankomis 3-4 smūgius, o jis (J. A.) iki 5 smūgių rankomis į šonus ir surakino antrankiais jam rankas. Prieš uždarant į laikino sulaikymo kamerą, M. V. papurškė dujų E. P. į veidą. Tokiu būdu bendrais veiksmais ne mažiau vienuolikos smūgių pasekoje E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pilvo, kairio peties, dešinės akies, dešinės rankos, abiejų ausų, abiejų kojų sumušimo.

Tokiais veiksmais J. A. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, kuriame numatyta, kad „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes“; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 2, 4 ir 8 p., kuriame numatyti valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo, 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 6 p. nustatytas valstybės tarnautojo prievoles: „Laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, „Gerbti žmogaus teises ir laisves“, „Laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> nepiktnaudžiauti tarnyba“, „Laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 ir 3 p., kuriuose numatyta, kad pareigūnas privalo „Gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves“, „Užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus <...>“ Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 p., kuriame numatyta, kad „Tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo“, o 4.1 p. įpareigoja pareigūnus tarnybinėje veikloje „Gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves“; 4.2 p. - „Užtikrinti kiekvieno sulaikyto asmens teisių ir laisvių apsaugą, o prireikus imtis neatidėliotinų priemonių, kad jam būtų suteikta medicinos ar kita būtina pagalba“; 4.3 p. - neatlikti, neskatinti ir kitaip netoleruoti jokių kankinimo, nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio aktų“; 4.4 p. - „Naudoti jėgą tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina, ir tik teisėtam tikslui pasiekti“; 4. 6 p. - „Saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo“. Taip sumenkino policijos autoritetą, sumažino pasitikėjimą policija bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė bei nukentėjusysis E. P. dėl prieš jį neteisėtai panaudoto fizinio smurto. Tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

Apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, kas trukdo teismui nagrinėti bylą, suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą, todėl byla, vadovaujantis BPK 234 str. 2 d., perduotina prokurorui.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teismui pateiktas ir reikalavimų neatitinkantis bylos vidaus dokumentų apyrašas. Tačiau prokurorės pastebėjimu, teismas nenurodo, kokie nurodomo dokumento rengimo reikalavimai buvo pažeisti. BPK 290 str. nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu teisėjas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Atsižvelgiant į tai, prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog medžiagos pateikimas apsunkina susipažinimą su bylos medžiaga ir dokumentų skelbimą bylos nagrinėjimo metu, kadangi turi būti skelbiama ar išvardijama ne bylos vidaus apyrašas, o byloje esantys dokumentai.

Gautas atsiliepimas į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą. J. A. gynėjas prašo prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnis. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ar yra esminių BPK pažeidimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadinasi, teismo iniciatyva byla prokurorui perduodama esant dviem sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymėtina, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2008). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011).

Vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui, būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinimo ir kaltinamojo akto, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaip teisingai nurodyta prokurorės skunde, kaltinamajame akte aprašyti kiekvieno kaltinamojo veiksmai, vieta ir laikas bei kiti būtinieji veikos kvalifikavimo požymiai. Kaltinamajame akte ir kaltinime yra aprašyta veika, kuria kaltinami M. V., V. Z. ir J. A.: padarytos nusikalstamos veikos laikas, būdas, padariniai (kaltinamieji viršydami savo įgaliojimus sumenkino policijos autoritetą, sumažino pasitikėjimą policija bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir dėl to didelės žalos patyrė LR valstybė bei nukentėjusieji E. P. ir M. P. dėl prieš juos neteisėtai panaudoto fizinio smurto). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinimas pareikštas, kaltinamųjų veiksmai aprašyti ir atskirti tiek, kiek duomenų surinkta ir kokios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinimą pagrindžiantys duomenys pateikti kaltinamajame akte.

Pažymėtina, jog tai, kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems pabaigus ikiteisminį tyrimą, sprendžia būtent prokuroras ir tik jo kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip, valstybės kaltintojo nuomone, turėtų būti kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmai. Tuo tarpu teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, turėtų tik patikrinti, ar prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą, tai yra, kokius konkrečius atliko veiksmus kiekvienas kaltinamasis ar kaltininkams inkriminuojamos veikos yra teisingai kvalifikuotos ir ar atitinka visus konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Sutiktina su prokurorės skundo argumentu, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisingai nurodyta, jog neaišku, kodėl visiems kaltinamiesiems inkriminuojamas sveikatos sutrikdymo padarymas M. P., nes vienas iš kaltinamųjų M. P. atžvilgiu nesmurtavo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš kaltinamojo akto, dėl nusikalstamų veiksmų atlikimo nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu yra kaltinami tik V. Z. ir M. V., o ne visi trys kaltinamieji.

Skundžiamoje nutartyje kaip vieną iš kaltinamojo akto trūkumą teismas įvardijo ir tai, kad neapspręstas E. P. konstatuotas sveikatos sutrikdymas dėl kirkšnies išvaržos, kadangi specialistui nebuvo užduotas klausimas dėl išvaržos komplikacijos. Neišsiaiškinta ir specialistas nepasisakė, ar tokią anksčiau jau buvusios išvaržos komplikaciją negalėjo sukelti smūgių sudavimai. Tokios aplinkybės gali keisti veikos kvalifikaciją.

Kaip pagrįstai nurodė prokurorė apeliaciniame skunde, vadovaudamasis BPK 242 str., pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, taip pat, jei pripažįsta reikalinga, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 str.). Be to, BPK 270 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus, paskirti ekspertizę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Iš paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti netikslumai gali būti patikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu.

Nesutiktina ir su skundžiamos nutarties motyvu, kad kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 str. 3 p. reikalavimams, trukdo teismui nagrinėti bylą, suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamiesiems dar ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo įteikti pranešimai apie įtarimą bei kaltinamasis aktas, bet jie nepareiškė, kad pateiktas kaltinimas yra nesuprantamas ar kad dėl tokio kaltinimo yra pažeidžiamos jų teisės pasirengti gynybai bei efektyviai gintis nuo pateiktų kaltinimų. Šiuo atveju teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad kaltinamojo akto trūkumai pažeidžia minėtas kaltinamųjų teises ir kaip tai trukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės, nenurodė.

Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis, kadangi išsamiai šie duomenys yra analizuojami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir juos įvertinus teismas priima galutinį sprendimą, motyvuodamas, kodėl sprendimą grindžia vienais ar kitais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 1, 2 d.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus. Tuo tarpu teismas, grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Tačiau tokių aplinkybių pirmos instancijos teismas argumentuotai nenurodė, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Paaiškėjus naujoms, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoms aplinkybėms, kurių patvirtinimas ar paneigimas reikalauja papildomo išsamaus tyrimo ir kurios suponuoja naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (BPK 257 str.), kadangi visus proceso dalyvius, taip pat ir teismą turėtų sieti tas pats tikslas – tiesos nustatymas kuo operatyvesnio baudžiamojo proceso metu.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, prokuroro surašyto kaltinamojo akto turinį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Aukštesnysis teismas nenustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti bylą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.