Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, aukštojo-universitetinio išsilavinimo, ištekėjusiai, dirbančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. Varėnos rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) direktorė (toliau-direktorė) nevykdė Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, nesilaikė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų reikalavimų, sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karantino metu, o būtent: Varėnos rajono savivaldybės biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini), operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, atliktos siekiant įvertinti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skunde minimus faktus, 2021 m. vasario 12 d. 10.00 val. - 11 val. 30 min., buvo nustatyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. V-2508 „ Dėl socialinių paslaugų įstaigų veiklos organizavimo būtinų sąlygų“ 1.12 papunkčio reikalavimas - stacionarios socialinės globos įstaigos, skirtos senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, įskaitant vaikų globos namus, teikiančios stacionarias ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas, nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir pavaldumo, privalo apsirūpinti reikiamomis būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (vienkartinėmis medicininėmis (chirurginėmis) kaukėmis, vienkartinėmis medicininėmis pirštinėmis ir pan.) bei (duomenys neskelbtini)priežiūros (izoliavimo) tvarkos aprašo IV skyriaus reikalavimų, taip pat Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, 20 punkto (dalis medicininių atliekų laikomos ne medicininių atliekų saugykloje tam skirtame šaldiklyje), pažeidimas. Įstaigos direktorė neužtikrino, kad jos vadovaujamoje biudžetinėje įstaigoje būtų laikomasi nurodyto teisės aktų reikalavimų. Tai galėjo sudaryti sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau-NVSC) 2021-02-25 akte konstatuota, kad 2021-02-12 buvo atliktas patikrinimas Varėnos rajono savivaldybės biudžetinė įstaigoje (duomenys neskelbtini) (toliau - Įstaiga), siekiant įvertinti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. skunde minimus faktus pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. V-2508 „Dėl socialinių paslaugų įstaigų veiklos organizavimo būtinų sąlygų“ (toliau - Operacijų vadovo Sprendimas Nr. V-2508), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. V-754 „Dėl asmeninės apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“ (toliau - Operacijų vadovo Sprendimas Nr. V-754), Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 66:2013), reikalavimų laikymosi.

Leidimas - higienos pasas Įstaigai išduotas 2014 m. gruodžio 10 d., Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvena 44 globotiniai (viso yra 45 vietos). Įstaigoje dirba 38 darbuotojai. Patikrinimo metu nustatyta: yra parengti ir direktorės patvirtinti įstaigos vidaus dokumentai apie gyventojų apgyvendinimo tvarką, kurioje nurodytos gyventojų izoliavimo priemonės, kurios būtų taikomos Ekstremalios situacijos dėl Covid-19 metu, tačiau direktorės paaiškinimu, ne visais atvejais, kai buvo nustatyta Covid-19 liga (koronoviruso infekcija) sergantys gyventojai, buvo apgyvendinti patalpose, atskirose nuo nesergančių (tam skirtame kambaryje - izoliatoriuje) - neatitiko Operacijų vadovo Sprendimo Nr. V-2508, 1.11.2. papunkčio reikalavimo dėl gyventojų apgyvendinimo tvarkos, kurioje nurodytos gyventojų izoliavimo priemonės, taikomos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytais atvejais. Galima daryti prielaidą, kad tai galėjo įtakoti Covid-19 ligos išplitimui Įstaigoje: 2021 metais sausio 6-7 dienomis (duomenys neskelbtini) buvo registruoti 7 Covid-19 ligos atvejai, sausio 22 d. - 2 atvejai, sausio 26 d. - 1 atvejis, sausio 29 d. - 4 atvejai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Pažeidimo esmė pagal ANK 609 straipsnio prasmę – tai administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių visuma.

Įvertinus byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad direktorė R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. V-2508 padaryto 1.11.2 papunkčio reikalavimus, tuo labiau, kad Varėnos rajono savivaldybė yra (duomenys neskelbtini) steigėja, kuri nagrinėdama situaciją dėl Covid -19 ligos valdymo, pastabų direktorei nebuvo išreiškusi, nenustatė aplinkybių, kad nesilaikoma teisės aktų reikalavimų.

Pagal (duomenys neskelbtini) direktorės 2020-04-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Karščiuojančių socialinių paslaugų gavėjų priežiūros (izoliavimo) tvarkos aprašą“ , karščiuojantis socialinių paslaugų gavėjas apgyvendinamas atskirai nuo nekarščiuojančių atskirame kambaryje, jeigu nėra galimybės apgyvendinti atskirame kambaryje, atskiriamas širma. Todėl yra numatyta galimybė globotinių neperkelti į atskirus kambarius. Tokia tvarka nėra pripažinta negaliojančia, t. y. neatitinkančia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nustatytų apribojimų taikymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Ž. paaiškinimas, kad globotiniai buvo suskirstyti į kambarius, izoliuoti nuo kitų globotinių, buvo praktinės situacijos išsprendimas, tiek laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, tiek susidariusios situacijos išsprendimas, kadangi nebuvo galimybės globotinių pervežti į kitas, izoliuotas patalpas ir situacijos sprendimas jau nebuvo priklausomas vien nuo direktorės veiksmų (veikimo/neveikimo), neturint kito pasirinkimo dėl globotinių apgyvendinimo, atskyrimo ir pan.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. pripažino, kad buvo pažeistos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. V-2508 „ Dėl socialinių paslaugų įstaigų veiklos organizavimo būtinų sąlygų“ 1.12 papunkčio reikalavimas - stacionarios socialinės globos įstaigos, skirtos senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, įskaitant vaikų globos namus, teikiančios stacionarias ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas, nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir pavaldumo, privalo apsirūpinti reikiamomis būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (vienkartinėmis medicininėmis (chirurginėmis) kaukėmis, vienkartinėmis medicininėmis pirštinėmis ir pan.), Lietuvos higienos normos HN 66:2013 20 punkto reikalavimas, t. y. medicininės atliekos iš jų susidarymo vietų į medicininių atliekų saugyklą išnešamos (išvežamos) kasdien. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyriausioji slaugytoja privalo tvarkyti medicinių atliekų išvežimą į saugyklą, o ji kaip (duomenys neskelbtini) direktorė vadovauja (duomenys neskelbtini) ir organizuoja (duomenys neskelbtini) darbą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

Direktorei R. Ž. pareikšto kaltinimo apimtis mažintina dėl nurodyto pažeidimo padarymo - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. V-2508 „Dėl socialinių paslaugų įstaigų veiklos organizavimo būtinų sąlygų“ 1.11.2 papunkčio (kai buvo nustatyta Covid-19 liga (koronoviruso infekcija) ne visi sergantys gyventojai, buvo apgyvendinti patalpose, atskirtose nuo nesergančių gyventojų), neįrodžius tokių aplinkybių surinktais ir ištirtais įrodymais byloje.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, t. y. bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju R. Ž. padarytas administracinis nusižengimas dėl Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. V-2508 „ Dėl socialinių paslaugų įstaigų veiklos organizavimo būtinų sąlygų“ 1.12 papunkčio reikalavimų netaikymo, Lietuvos higienos normų HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 reikalavimų pažeidimo, padaryta karantino metu, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Už ANK 45 straipsnio 4 dalies nusižengimo padarymą numatyta bauda asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

R. Ž. praeityje nėra bausta administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) direktore dirba apie (duomenys neskelbtini), turinti ir išlaikanti vieną nepilnametį vaiką ir jos gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 1000 Eur. Teismas atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, bylos aplinkybes, o būtent į tai, jog yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių, neturėjo piktybiškumo daryti administracinį nusižengimą, nekilo sunkios pasekmės ((duomenys neskelbtini) nebuvo mirties atvejų dėl užkrečiamųjų ligų), todėl teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. Ž. paskirti švelnesnę baudą, negu numatyta sankcijoje minimali pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675, 676 straipsniais, teismas

nutaria:

R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti trijų šimtų eurų (300 Eur) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 21131058691).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AB „Citadele" bankas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas SMPOLT22 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 21400 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) NDEALT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.