Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1794-798/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-07-16
Bylos Nr.: 2A-1794-798/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-06801-2010-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: V. B.
Advokatai: Viačeslavas Blaščiukas, Julija Žukienė

Kategorijos

63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1794-798/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06801-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 63.2; 75.4.3; 77.4.2; 78.2.1; (S) 121.1; 121.15; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),

kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovei J. R. ir jos atstovei advokatei Julijai Žukienei, atsakovui V. B. ir jo atstovui advokatui Viačeslav Blaščiuk,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėję atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, skolos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei J. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui V. B., prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje 2009-06-19 dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį, mokant nuo 2010-03-01 iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad vaiko tėvas bendraus su sūnumi M. B. netrukdomai kai vaikus sueis 2 metai, bendravimo grafiko nenustatant, laiką iš anksto suderinant abiejų tėvų susitarimu, o kol vaikui sueis 2 metai tėvas galėtų bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę R., priteisti iš atsakovo negrąžintą 17 566 Lt sumą, 5 proc. metinių palūkanų nuo išieškomos sumos nuo momento, kai atsakovas pažeidė prievolę, t.y. 2010-04-20 iki patikslinto ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu nuolat kildavo nesutarimai, konfliktai. Po vedybų situacija pablogėjo, nes vyras pradėjo gerti. Nesutarimų priežastis buvo ir jo neatsakingas požiūris į gyvenimą – neišlaikė šeimos, nesistengė dirbti ir gauti pastovias pajamas, lošė azartinius žaidimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Nepilnamečio sūnaus M. B. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, ne ji viena rūpinosi ir auklėjo vaiką. Mano, kad atsakovas dėl savo būdo savybių ir elgesio negalėtų tinkamai auklėti sūnaus. Siūlo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką vaiko gyvenamojoje vietoje, po 2 val., nes vaikas turi laikytis nustatyto maitinimo, miego režimo. Vaikui paaugus bus galima nustatyti ilgesnę trukmę. Nurodė, kad dirba UAB „Vilniaus lietuviški patiekalai“, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose, gauna 528 Lt pašalpą. Atsakovas dirba UAB „Grigiškės“, jo mėnesinės pajamos apie 1510 Lt. Prašo vaiko išlaikymui priteisti 600 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto. Sutuoktinis turi automobilius Audi A4 ir Mitsubishi Galant, kuriuos prašo palikti atsakovui.

Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnamečio M. B. tėvai gyvena skyrium. Ieškovė su sūnumi, seserimi ir motina gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais. Nepilnamečiui sudaryta švari, tvarkinga ir saugi aplinka. Atsakovas V. B. su tėvais gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais. Nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytus faktus, vaiko interesus, mažą amžių, į tai, kad nepilnametis nuo gimimo gyvena su motina jos aplinkoje, motina nuolat rūpinasi sūnumi, manytina, jog nepilnamečio M. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų vaiko interesus.

Šalies argumentai

Atsakovas V. B. pateikė priešieškinį, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą tarp jo ir ieškovės Vilniaus m. CMS 2009-06-19 dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, nustatyti motinos J. R. bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad ji turi teisę bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį po 4 val., po santuokos nutraukimo, palikti ieškovei pavardę R., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad finansiškai prisidėjo prie ieškovės skolos bankui grąžinimo. Gyvenant kartu kildavo nesutarimų, bet ne dėl ieškovės nurodomų priežasčių, o dėl to, kad ieškovė išleisdavo jos pasiskolintus pinigus nebūtiniems poreikiams (brangiems kvepalams, drabužiams, kompiuterio pirkimui, pramogoms, brangioms cigaretėms ir kt.). Tikrovės neatitinkančius faktus dėl gėrimo ieškovė nurodo siekdama apkaltinti atsakovą santuokos iširimu. Atsakovo teigimu, neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai dėl atsakovo skolų iš azartinių lošimų. Po sūnaus gimimo kilo rimtesnės problemos: pastebėjo žmonos elgesyje agresiją, impulsyvumą. Ieškovė be jokių priežasčių atsisakė maitinti vaiką, vėl pradėjo rūkyti. Mano, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą reiktų atsižvelgti į nurodytas aplinkybes dėl ieškovės elgesio šeimoje po vaiko gimimo. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė 600 Lt sumos, kurios prašo iš atsakovo.

Atsiliepimas

Ieškovė J. R. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti priešieškinį. Nurodė, kad priešieškinyje nurodytos santuokos iširimo aplinkybės yra neteisingos. 2008 m. rugpjūčio mėn. atsakovas pasakė, jog Visagine partrenkė vaiką ir reikia 20 000 Lt žalai atlyginti. Kadangi buvo bedarbis paprašė ieškovės paimti paskolą. Tą pačią dieną, kai gavo iš banko pinigus, Vilniaus m.7-ojo notaro biure sudarė su atsakovu paskolos sutartis ir notarės akivaizdoje pinigai buvo perduoti atsakovui. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei po 500 Lt. Gautus iš atsakovo pinigus pervesdavo bankui. Atsakovo priešieškinyje nurodyti teiginiai dėl neva ieškovės išlaidavimo nebūtiniems poreikiams tenkinti visiškai neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti. Neatitinka tikrovės atsakovo teiginys dėl netinkamo vaiko maitinimo. Nurodė, kad vaiką maitino iki 1,5 mėnesio, tačiau to neužtekdavo, todėl pagal gydytojo pediatro rekomendaciją vaikas buvo papildomai maitinamas mišinukais. Sutinka sudaryti galimybę vaiko tėvui netrukdomai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės J. R. ieškinį tenkino, atsakovo V. B. priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka tarp J. R. ir V. B. iširo dėl atsakovo kaltės; nutraukė J. R. ir V. B. santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę R.; nustatė nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą kartu su motina J. R.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis nuo 2010-03-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskyrė ieškovę J. R. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; patvirtino atsakovo V. B. bendravimo su sūnumi M. B. tvarką; pripažino ieškovės J. R. prievoles AB DnB Nord bankui pagal 2008-08-26 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB bankui Snoras pagal pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis ieškovės prievolėmis; priteisė J. R. iš atsakovo V. B. 17 566 Lt skolą, 5 proc. įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos nuo atsakovo prievolės pažeidimo (2010-04-20) iki visiško prievolės įvykdymo; priteisė ieškovei J. R. iš atsakovo V. B. 656,98 Lt žyminio mokesčio, 80 Lt mokestį už banko sąskaitos išrašą, 1300 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 180 Lt žyminio mokesčio, 61,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, liudytojų J. R., I. P. paaiškinimus, padarė išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Išklausęs nepilnamečio vaiko tėvų paaiškinimus bei įvertinęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą pripažino, jog šalių nepilnamečio vaiko interesai bus geriausiai apsaugoti jam gyvenant kartu su motina. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė gauna 525,85 Lt dydžio motinystės pašalpą, asmeninės nuosavybės teise turto neturi, atsakovo mėnesinis uždarbis, atskaičius mokesčius, siekia daugiau nei 1500 Lt, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į pastatus ir žemės sklypus, esančius Ignalinos rajone, Fermos kaime, taip pat atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi dvi transporto priemones. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio mažamečio ir sveikatos problemų turinčio sūnaus protingų poreikių tenkinimo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą tenkino, tačiau, įvertinęs šalių turtinės padėties visumą, prašomą priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagal sudarytą paskolos sutartį su ieškove pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 17 566 Lt, todėl šią sumą priteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti, nustatant, jog V. B. ir J. R. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti 350-400 Lt išlaikymą vaikui, mokėtiną kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-01 iki M. B. pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei J. R. iš atsakovo V. B. priteista 17 566 Lt skolos ir palūkanos, priteistą sumą sumažinant iki 11 666 Lt, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimo dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės teismas atkreipė dėmesį tik į ieškovės žodinius paaiškinimus, kurie nepatvirtinti jokiais konkrečiais įrodymais, taip pat rėmėsi ieškovės motinos ir draugės parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismas niekaip neįvertino šių liudytojų suinteresuotumo dėl giminystės ir draugystės ryšių su ieškove. Teismui pateikė Vilniaus narkologijos centro pažymą bei charakteristiką iš darbovietės, kurie patvirtina, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismas visiškai ignoravo ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl ieškovės psichologinės būsenos. Teismui pateikė sūnaus, gyvenančio su ieškove, nuotraukas, darytas 2010 m. gruodžio mėn. Iš jų matyti, kad vaikas turi daug mėlynių, gyvenamoji aplinka nesutvarkyta, vaikas prastai prižiūrimas. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į abiejų šalių išsakytą bendrą poziciją dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nėra pakankamai pagrįsta, išlaikymo suma nustatyta objektyviai neįvertinus vaiko poreikių ir įrodymų, kurie tokius poreikius galėtų patvirtinti. Ieškovės sudarytos išlaidų sąmatos nuolat didėjo bylos nagrinėjimo metu: pradiniame ieškinyje nurodė, kad išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 800 Lt, kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 1208,66 Lt sąmatą, o bylos nagrinėjimo metu pateikė dar didesnę – 1438,05 Lt sąmatą. Teismas sumažino išlaikymo sumą ir sprendė, kad atsakovas turėtų mokėti po 500 Lt per mėnesį, tačiau jokių konkrečių vaiko poreikių tokiai sumai pagrįsti nenurodė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie vaiko poreikius, būtinas išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vaikas yra silpnos sveikatos, tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog vaikas būdavo vežamas į Santariškių ligoninę, bet tie apsilankymai buvo epizodiški ir labai trumpi, vaikui buvo atliktos standartinės procedūros, po kurių išleistas namo. Iš pateiktų pažymų matyti, kad vaikas neserga nei įgimta, nei kokia sunkia ar chroniška liga, kurios gydymui reiktų papildomų išlaidų. Nurodė, kad teismas išlaikymo dydžiui svarbius faktus ir įrodymus vertino paviršutiniškai. Rėmėsi atsakovo ir ieškovės turtine padėtimi, tačiau klaidingai nurodė, jog atsakovas turi du automobilius. Teismui pateikė dokumentus, kad šiuo metu savo vardu neturi jokios transporto priemonės: automobilis Mitsubishi Ganalt buvo pavogtas, o Audi pardavė. Teismui nurodė, kad davė ieškovei 2300 Lt grynais pinigais. Patikslintame ieškinyje ieškovė patvirtino, kad gavo 2384 Lt, bet tuos pinigus panaudojo ne vaikui, o dengdama savo kreditus. Nurodė, kad paskolos sutartis, kurios pagrindu teismas priteisė skolą, neatitinka realiai tarp šalių buvusių santykių. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad paskolos sutarties sudarymo dieną ji turėjo tik 19 100 Lt, bet ne 25 000 Lt, todėl galėjo atsakovui paskolinti tik 19 100 Lt, o ne 25 000 Lt, ką pripažino ir pati ieškovė. Nurodė, kad grąžino ieškovei 7434 Lt, todėl liko ne 17 566 Lt skola, bet 19 100 Lt. Ieškovė nurodė, kad perdavė atsakovui 25 000 Lt voke notarės akivaizdoje, tačiau teismo posėdyje notarė nepatvirtino, kad matė pinigų perdavimą. Pagal pateiktą sąskaitos išrašą matyti, kad ieškovė išsiėmė pinigus grynaisiais. Nurodė, kad 2011-09-27 pardavė atsakovui kartu su kitais bendraturčiais priklausantį nekilnojamąjį turtą. Gavęs pinigus tą pačią dieną perdavė ieškovei 17 566 Lt sumą, priteistą skundžiamu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimu. Atkreipia dėmesį, kad paskolos sutartis sudaryta 2008-08-26, t. y. iki sudarant santuoką. Pagal CK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką santuokos nutraukimo byloje sprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai ir neturi būti sprendžiami kiti klausimai, pvz., dėl asmeninių prievolių, atsiradusių iki santuokos.

Atsiliepimas

Ieškovė J. R. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo teigimu, ieškovė ilgą laiką turi psichikos sutrikimų, diagnozuota neurastenija ir depresija, kad ieškovė ignoravo gydytis ir kad ši liga lėmė konfliktus šeimoje. Tačiau atsakovas nutyli, kad būtent nuo jo elgesio šeimoje, pažeminimo, grubaus elgesio ir smurtavimo pastoviai kildavo konfliktų dėl buitinių klausimų bei aplinkybių, susijusių su vaiko priežiūra. Pajuto nervinį nuovargį. Nuo to laiko, kai pradėjo gyventi atskirai, psichinė būklė stabilizavosi, praėjo nervinė įtampa, pajuto sveikatos pagerėjimą. Jokių psichikos sutrikimų neturi, ką patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad iš atsakovo priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamas užtikrinti kiek didesnius nei minimalius sveikatos problemų turinčio vaiko poreikius. Nurodė, kad mažametis vaikas, be bendrųjų jo amžiaus vaikams būdingų poreikių, kurie vaikui augant sparčiai keičiasi ir didėja, turi ir specialiųjų, susijusių su sveikatos priežiūra. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad mažamečiui vaikui buvo nustatytas dvylikapirštės žarnos alerginės kilmės duodenitas (uždegimas). Vien vaiko medikamentams per mėnesį išlaidžia 200 Lt, o specialus vaikiškas maistas per mėnesį kainuoja 644,08 Lt. Todėl atsakovo teiginiai, jog vaikui atliekamos standartinės procedūros ir kad jis neserga jokia sunkia liga, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tik dar kartą patvirtina, jog atsakovas nesidomi savo sūnaus sveikatos būkle. Apeliantas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad 2384 Lt perdavė vaiko išlaikymui ir tuoj pat nurodo, kad šią sumą perdavė ieškovei pagal paskolos sutartį. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudarė su AB DnB Nord banku kreditavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti 25 000 Lt. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo prašymu. Iki 2010-03-01 atsakovas pagal paskolos sutartį grąžino 5050 Lt ir davė grynaisiais 2384 Lt. Kadangi nuo 2010-03-01 atsakovas savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį visiškai nevykdė, dėl ko negalėjo laiku mokėti eilinių įmokų, AB DnB Nord bankas kreipėsi į skolos išieškojimo kompaniją Lindorff Oy. Dėl atsakovo kaltės privalėjo dar papildomai padengti su paskolos mokėjimo pradelsimu susijusias išlaidas. Po to, kai padavė apeliacinį skundą, atsakovas 2011-09-27 sumokėjo ieškovei priteistą 17 566 Lt sumą. Šiai dienai paimta paskola yra padengta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje keliami materialinės teisė klausimai susiję su ginčo šalių santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo dydžiu, bei ieškovei priteistos paskolos dydžiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako šiais aspektais.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Minėta, kad kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad santuoka nutruko dėl atsakovo kaltės. Byloje pateikti liudytojų paaiškinimai tvirtina (CPK 177-178,183-185 str.), kad atsakovas buvo ieškovės atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą (2 t., b.l. 73-74), tuo pažeisdamas sutuoktinių lojalumo ir savitarpio pagarbos principus. Dėl to, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie tai, kad jis nėra registruotas Vilniaus narkologijos centre (1 t., b.l. 163-164) bei jo iš darbovietės pateiktos pažymos apie tai, kad atsakovas neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Iš tiesų atsakovas į bylą pateikė UAB ,,Varpas“ pažymą dėl kodavimosi nuo alkoholizmo. Tačiau kaip matyti iš pačios pažymos, joje nurodoma, kad klientų apskaita nevedama ir asmenys koduojasi anonimiškai (2 t., b.l. 55). Dėl šios priežasties, pagrindo teigti, kad atsakovas nevartoja alkoholio ir buvo lojalus ieškovei, ją gerbė, paisė jos nuomonės ir visus šeimos gyvenimo klausimus sprendė abipusiu susitarimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes įvertinus šalių paaiškinimus darytina išvada, jog šalių santykiai po santuokos sudarymo buvo įtemti. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tuo, kad šalys buvo išreiškę norą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Tačiau, teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka, nes šalių ginčą sprendžia teismas, kuris įvertinęs bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, turi teisę nuspręsti, kuri iš šalių kalta dėl santuokos nutraukimo. Vėlgi, atsakovas teigia, kad ieškovė remiasi išgalvotais teiginiais dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi šalių paaiškinimus, bei byloje pateiktus įrodymus neturi pagrindo padaryti išvados, kad ir ieškovė buvo kalta dėl santuokos nutraukimo. Dėl to, atsakovo argumentas, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti, nes vien aplinkybės, kad po gimdymo ieškovei buvo nustatyta depresija, konstatuota neurastenija, ji neatvyko į konsultaciją pas gydytoją, negali būti pakankamais pagrindais, kuriems esant konstatuotina ieškovės kaltė dėl šalių santuokos iširimo. Nurodytų argumentu pagrindu atsakovo reikalavimas pripažinti santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis, visgi nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu 500 Lt dydžio išlaikymu mažamečiam M. B..

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta šalių turtine padėtimi ir jo argumentų nekartoja. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad mažamečiam vaikui nėra net 3 metų amžiaus (gim. 2009-11-04), byloje pateikta 2012 m. sausio 13 d. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės, Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro pulmologijos ir imunologijos skyriaus epikrizė tvirtina, kad mažamečiui yra nustatytas Obstrukcinis laringitas, objektyvi ligonio būklė vidutinio sunkumo. Tačiau joje konstatuojama, kad bendra vaiko būklė pagerėjo (1 t., b.l. 8). Byloje esantis mažamečio vaiko medicininių dokumentų išrašas, tvirtina, kad jis lankosi pas gydytojus (1 t., b.l. 123). Kiti pateikti medicininių dokumentų išrašai (2 t., b.l. 8-13, 25) taip pat rodo, kad šiuo gyvenimo momentu vaikas turi specialiųjų poreikių. Be abejo, ieškovei su kuria gyvena mažametis, tenka pagrindinė jo išlaikymo našta, tačiau, kaip jau minėta, ieškovei, kaip ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti mažametį vaiką. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu keletą kartų keitė reikalavimą dėl mažamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio: nuo 600 Lt pradiniame ieškinyje, iki 1238,66 Lt – 2010-09-10 prašyme (1 t, b.l. 129), iki 1438,05 Lt – 2010-12-13 prašyme (2 t., b.l. 4). Be to, kaip matyti iš ieškovės atsiliepime nurodomų aplinkybių, ji pripažįsta, kad mažamečio vaiko išlaikymui: medikamentams reikia – 200 Lt, o specialiam maistui – 644,08 Lt mėnesiui. Viso būtiniausiems vaiko poreikiams reikalinga 844,08 Lt suma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į mažamečio vaiko amžių, sprendžia, kad net įvertinus mažamečio vaiko specialiuosius poreikius, ieškovės nurodomos tiek 1238,66 Lt, tiek 1438,05 Lt sumos yra nepagrindžiamos leistinais rašytiniais įrodymais ir yra neproporcingai didelė šiuo vaiko gyvenimo etapu. Akcentuotina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Minima suma yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui.

Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus, ši pirmos instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant iš atsakovo jo mažamečio vaiko išlaikymui – po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jį Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad išlaikymo dydžio klausimai mažamečiam vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams gali būti persvarstomi atsižvelgiant į augančius vaiko poreikius ir interesus.

Dėl atsakovo prievolių

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 17 566 Lt sumą ieškovės naudai pagal jos DnB Nord banko 2008-08-26 sudarytą kreditavimo sutartį (1 t., b.l. 34-35) (toliau – Kredito sutartis), kadangi jis ieškovei jau buvo grąžinęs 7 434 Lt, o visa kredito suma buvo 19 100 Lt, o ne 25 000 Lt. Iš esmės atsakovas ginčija teismo priteistą 5600 Lt sumą, bei prašo ieškovės naudai priteisti 11 666 Lt sumą. Ginčo šalys pripažįsta, kad šiuo metu ieškovę yra įvykdžiusi prievolę bankui, o atsakovas teigia, kad pinigus gavo ir perdavė ieškovei su bendraturčiais pardavęs nekilnojamąjį turtą.

Byloje esanti Kredito sutartis tvirtina, kad ieškovė buvo gavusi 5 792,40 Eur kreditą (20 000 Lt (5 792,40×3,4528). Šalys 2008-08-26 sudarė notarinę paskolos sutartį (1 t., b.l. 36), pagal kurią ieškovė atsakovui perdavė 25 000 Lt. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šiuo atveju atsakovas sudarytos paskolos sutarties įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl ji yra galiojanti ir šalys privalo vykdyti joje nustatytas pareigas (CK 6.38 str.). Pagal Kredito sutarties specialiasias sąlygas ieškovė su kreditoriumi sulygo, kad jos mokėtinos palūkanos sudarys 9,69 proc., metinę palūkanų normą (1 t., b.l. 35). Taigi atsižvelgiant į sutarties įvykdymo terminą (2013-07-31) manytina, kad Kredito sutarties kaina galėjo būti 25 000 Lt (1 t., b.l. 34). Byloje esantis DnB banko sąskaitos išrašas tvirtina, kad ieškovei 2008-08-26 buvo pervesta 19 100 Lt suma. Kaip jau minėta, ieškovė pripažįsta, kad atsakovas jai sumokėjo 7 434 Lt sumą. Byloje esantis tarpfilialinis kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 170) rodo, kad ieškovė į DnB banko sąskaitą pervedė 12 650 Lt sumą. Taigi, viso atsakovė bankui grąžino 20 084 Lt. Kredito sumą. Dėl šios priežasties, atsakovui pervedus ieškovei pinigus, o jai atsiskaičius pagal Kredito sutartį pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 17 566 Lt sumą ir ją sumažinti prašoma 5900 Lt suma bei pripažinti, kad atsakovo skola ieškovei sudaro 11 666 Lt sumą nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 dienos sprendimą paliko nepakeistą, tačiau tik sumažino priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį. Teismas atmetė 2 atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo reikalavimus, o vieną dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo tenkino. Todėl iš ieškovės atsakovui (apeliantui) priteistina 54 Lt sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo sumos sumažinimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą. Iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė sumokėjo už suteiktą teisinę pagalbą 1500 Lt (2 t., b.l. 141, 179). Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos 1000 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, nes teismas atmetė 2 apelianto reikalavimus. (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 dienos sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam M. B. pakeisti.

Priteisti iš atsakovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. B. gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2012 m. liepos 16 d., iki M. B. pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt išlaidų už teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovui V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 54 Lt sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo sumos sumažinimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Antanas RudzinskasTeisėjai Laima GerasičkinienėJūratė Varanauskaitė