Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (R. K.) (R. K. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos pase nurodytus duomenis, R. K. - pagal Lietuvos Respublikos piliečio pase nurodytus duomenis) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. (R. K.) nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl 897 824 Lt pinigų pasisavinimo) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir R. K. (R. K.) paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. K. (R. K.) BUAB „R“ priteista 897 824 L turtinės žalos atlyginimui ir 187,97 Lt proceso išlaidų.

Civilinio ieškovo UAB „Z“ direktoriaus A. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

R. K. (R. K.) pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio pasisavinimo epizodo) ir pagal BK 186 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. (R. K.) (toliau – R. K. (K.)) nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

R. K. (K.) būdamas UAB ,,R.“, (duomenys neskelbtini), o nuo 2009-06-02 įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2009-05-31 kaip atskaitingas asmuo turėdamas 897 824 Lt UAB ,,R.“ grynųjų pinigų, kuriuos gavo:

2008-02-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 67 – 3 000 Lt;2008-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 69 – 31 950 Lt;2008-04-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 75 – 220 000 Lt;2008-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 79 – 30 000 Lt;2008-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 82 – 70 000 Lt;2008-07-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 84 – 40 000 Lt;2008-08-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 94 – 80 000 Lt;2008-09-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 95 – 7 000 Lt;2009-05-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 03 - 616 798,51 Lt; 2008-08-16 iš UAB ,,R.“ banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 122) – 4 000 Lt;2008-08-17 iš UAB ,,R.” banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 124) – 4 000 Lt;2008-08-17 iš UAB ,,R.” banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 126) – 2 700 Lt;2008-08-19 iš UAB ,,R.” banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 129) – 40 000 Lt;2008-09-15 iš UAB ,,R.” (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 4 000 Lt;2008-09-29 iš UAB ,,R.” (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 1 400 Lt;

2009-08-12 Šiaulių apygardos teisme UAB ,,R.“ iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui UAB ,,Š.“ įgaliotam asmeniui laikotarpiu nuo 2009-08-24 iki 2011-09-23 negrąžino grynųjų pinigų. Tokiu būdu R. K. (K.) pasisavino jo žinioje buvusius UAB ,,R.“ grynuosius pinigus – 897 824 Lt.

Be to, R. K. (K.) nuteistas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, už tai, kad pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius:

R. K. (K.), būdamas UAB ,,R.” direktoriumi ir atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei mokesčių sumokėjimą, Klaipėdos mieste, tyčia pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas) 90 straipsnio 1 dalį, kuris numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, ..., privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ... straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos”, 85 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos”, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad „...Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos”, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalį, kuri numato kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, Lietuvos Respublikos 1999-05-13 Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad ,,Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos...“, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 81 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu”, Lietuvos Respublikos 1999-12-02 ,,Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo” Nr. VIII-1463 (galiojo iki 2009-07-01) 3 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:

1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme,

3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus,

Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu 2008-12-14, 2008-09-24, 2008-10-24, 2008-11-25, 2008-12-29, 2009-01-23, 2009-02-25 pateikus UAB ,,R.“ 2008 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2009 m. sausio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, 2008-09-12, 2008-10-13, 2008-11-13, 2008-12-14 pateikus UAB ,,R.“ 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, 2008-02-07 pateikus UAB ,,R.“ 2007 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, 2008-01-30, 2008-10-24 pateikus UAB ,,R.“ avansinio pelno mokesčio už 2008 m. III ir IV ketvirtį deklaracijas, 2009-02-27 pateikus UAB ,,R.“ 2008 m. II ketvirčio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, laiku – iki 2009-03-30 nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal minėtas deklaracijas apskaičiuoto 85 777,87 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4 297 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 7 775 Lt pelno mokesčio, 525 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, iš viso 98 374,87 Lt mokesčių, po to, kai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2009 m. kovo 10 d. įteikdama 2009-03-10 priminimą Nr. 12.-07-3368 sumokėti UAB ,,R.” mokesčius, priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Be to, R. K. (K.) nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

R. K. (K.), būdamas UAB ,,R.“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki kovo 16 d. tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo” Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų bei neįtraukė jų į apskaitą, o būtent:

nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB ,,R.“ vykdant pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus UAB ,,Z“ sunkvežimių vairuotojai pagal UAB ,,R.“ krovinio važtaraščius: 2009-02-27 be numerio, 2009-03-02 Nr. 01, 2009-03-03 Nr. 02, 2009-03-04 Nr. 03, 2009-03-05 Nr. 04, 2009-03-06 Nr. 05, 2009-03-09 Nr. 01, 2009-03-09 Nr. 06, 2009-03-10 Nr. 02, 2009-03-10 Nr. 07, 2009-03-11 Nr. 03, 2009-03-11 Nr. 04, 2009-03-12 Nr. 05, 2009-03-11 Nr. 08, 2009-03-12 Nr. 09, 2009-03-13 Nr. 06, 2009-03-13 Nr. 10, 2009-03-16 Nr. 11, 2009-03-16 be numerio, iš griaunamų pastatų objekto išvežė statybinį laužą, iš viso 1 460 kubinių metrų, pirkėjams (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „R.“ 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais šių 1 460 kubinių metrų statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo.

Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB ,,R.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Apelianto prašymas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus ir iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nuteistojo parodymus vertino kaltumo prezumpcijos kontekste, o išvadas grindė prielaidomis ir abejonėmis, todėl teismo išvados dėl R. K. (K.) veiksmų vertinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas) neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Dėl to, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. (K.) nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi ir išanalizavusi byloje surinktus duomenis, daro sekančias išvadas dėl aplinkybių turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, paminėtus nuteistojo pateiktus dokumentus tikrina juos sugretindama su Europolo pateikta pažyma (4 t. 28 b. l.) ir prokurorės pateiktais bendrovės ,,E. L.“ registracijos pažymėjimu ir įstatais (5 t. 19-24 b. l.). Teisėjų kolegija, sugretinusi paminėtus duomenis tarpusavyje ir juos įvertinusi visumoje, sprendžia, kad Europolo, prokurorės ir nuteistojo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodyti bendrovės ,,E. L.“ rekvizitai: bendrovės pavadinimas, registravimo numeris, įregistravimo data ir vieta sutampa ir leidžia identifikuoti įmonę ,,E. L.“ ir jos veiklos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad ,,E. L.“ yra realiai veikiantis juridinis asmuo, ir byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių nuteistojo R. K. (K.) teiginius, kad jis su šia įmone sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, daroma išvada, kad šioje byloje esančios 2009-02-02 Statybinių atliekų trupintuvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktas nepaneigtas. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ,,E. L.“ yra ofšorinė įmonė. Teisine prasme tokia įmonė niekuo nesiskiria nuo kitų įmonių, ji yra lygiateisis ūkinių teisinių santykių subjektas ir gali dalyvauti sandoriuose lygiomis teisėmis su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis. Tačiau ofšorinės įmonės turi tam tikrų ypatumų. Pagrindiniai ypatumai yra susiję su jos nerezidentiniu statusu. Nerezidentinis statusas reiškia, kad įmonės valdymo ir kontrolės centras yra už įmonės registravimo jurisdikcijos (valstybės ar jos tam tikros teritorijos) ribų, t.y. užsienyje. Tokios įmonės funkcionavimui paprastai užtenka formalių atributų: savininkų, direktorių, įstatų, steigimo akto, akcininkų susirinkimų protokolų bei banko sąskaitos. Ofšorinės jurisdikcijos norminiai aktai dažniausiai numato, kad jos teritorijoje turi būti įregistruotas įmonės biuras, įmonės sekretorius bei agentas. Užregistruotas biuras paprastai nėra ofšorinės įmonės veikiantis biuras, dažniausiai tai būna tiesiog adresas, kuriuo valdžios institucijų atstovai ar kiti asmenys gali susisiekti su ofšorinės įmonės atstovu. Ofšorinė įmonė gali turėti atstovybes ar kitokius padalinius užsienio valstybėse, tačiau daugeliu atvejų ofšorinė įmonė veikia neturėdama realiai egzistuojančio biuro. Ofšorinės įmonės savininko konfidencialumą užtikrina nominalių savininkų ir nominalių direktorių institutai. Kompanijos registravimo dokumentuose nurodomi ne tikrųjų savininkų, o vadinamųjų nominalių (formaliai einančių tas pareigas už sutartą užmokestį) asmenų anketiniai duomenys. Nominalių savininkų ir direktorių institutas yra įteisintas, plačiai pripažintas ir naudojamas tarptautinėje teisinėje bei finansinėje praktikoje. Atsižvelgiant į aptartus ofšorinės įmonės ypatumus, šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad ,,E. L.“, būdama registruota Seišelių salyne, jame neturi atstovybės, ir kad nesutampa įmonės dokumentuose nurodomų direktorių pavardės, nevertintinos kaip R. K. (K.) pateiktos sutarties sudarymo faktą paneigiantys įrodymai. 2009-02-02 Statybinių atliekų trupintuvo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir nevertina.

Skundžiamame nuosprendyje teismo kaip abejotinos nurodytos aplinkybės ,,kad įvardijamas N. Z. net du kartus per mėnesį atvyko į Lietuvą pasiimti grynųjų pinigų, ir kad kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti, kaip iš Amerikos turėjo būti pristatytas statybinių atliekų trupintuvas, jei kompanija registruota Seišeliuose“ taip pat nevertintinos kaip pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą paneigiantys duomenys. Visų pirma, baudžiamojo proceso teisės normos draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis ir abejonėmis, o be to, XXI amžiuje verslo reikalais atvykti du kartus per mėnesį į bet kurią pasaulio šalį nėra neįmanomas dalykas, taip pat kaip nėra neįtikėtinas dalykas iš visų pasaulio šalių pristatyti prekes į Lietuvos Respubliką. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, gautus iš ,,E. L.“ apie tai, kad 2009-02-02 Sutartyje su UAB ,,R.“ numatytą įranga buvo planuojama pristatyti į Rygos jūrų uostą iš vienos iš Europos šalių (8 t. 51, 52 b. l.). Tokie duomenys byloje nepaneigti.

Apeliantas viso proceso metu vienodai teigė, kad jis ,,E. L.“ atstovui N. Z. pagal sudaryta 2009-02-02 Sutartį sumokėjo 950 000 Lt avansą grynaisiais pinigais, išrašydamas UAB ,,R.“ 2009-02-02 ir 2009-03-30 kasos išlaidų orderius (5 t. 187, 188) bei pateikė apeliacinės instancijos teismui ,,E.L.“ pateiktus išrašus iš sąskaitų knygų, liudijančius apie ,,E. L.“ iš N. Z. gautas pinigų sumas pagal sutartį 2009-02-02 Klaipėda.

Teisėjų kolegija, UAB ,,R.“ 2009-02-02 ir 2009-03-30 kasos išlaidų orderius vertina, atsižvelgdama į 2014-10-06 Ekspertizės akte Nr. 11-1413 (14) nurodytas išvadas (8 t. 3-35 b. l.) ir į ,,E.L.“ pateiktus atsiskaitymo pagal 2009-02-02 sutartį dokumentus, kurių autentiškumas byloje nepaneigtas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Ekspertizės akte Nr. 11-1413 (14) nurodytus R. K. (K.) išrašytų UAB ,,R.“ 2009-02-02 ir 2009-03-30 kasos išlaidų orderių turinio trūkumus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šie dokumentai nebuvo apskaityti UAB ,,R.“ buhalterinėje apskaitoje, sprendžia, kad UAB ,,R.“ buvo netinkamai įforminami buhalteriniai dokumentai ir buhalterinė apskaita tvarkoma neatsakingai ir aplaidžiai, tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia 2009-02-02 ir 2009-03-30 kasos išlaidų orderiuose užfiksuoto pinigų mokėjimo N. Z. fakto. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jis prie Kasos išlaidų orderių pridėjo N. Z. paso kopiją, kurioje nurodyti N. Z. anketiniai duomenys, ir manė, kad jie yra pakankami įvykdytai finansinei operacijai pagrįsti. Bylos medžiagoje yra nepatvirtinta pil. N. Z. paso kopija (5 t. 160 b. l.), todėl tokią kopiją pripažinti patikimu įrodymu negalima. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog ,,E. L.“ yra realiai veikiantis juridinis asmuo, teisėjų kolegija neturi pagrindo kaip nepatikimus vertinti teismui pateiktus įmonės ,,E. L.“ generalinio direktoriaus patvirtintus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2012 m. liepos mėn. ,,E. L.“ prekybos vadybininku dirbo N. Z. (7 t. 85, 106; 86-96; 107-117 b. l.) ir kad jis pagal Sutartį 2009-02-02 Klaipėda į ,,E. L.“ sąskaitą įnešė 2009-02-13 – 173 913 € ir 2009-04-10 – 101 450 € (6 t. 37-45 b. l.). Nors 2014-10-06 Ekspertizės akte Nr. 11-1413 (14) konstatuota, kad UAB ,,R.“ 2009-02-02 ir 2009-03-30 kasos išlaidų orderiuose nurodytomis datomis kasoje kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų neturėjo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad grynųjų pinigų likutis konkrečiomis datomis UAB ,,R.“ kasoje buvo nustatytas pagal bendrovės pateiktus dokumentus, t.y. atlikus dokumentinį tyrimą, o ne realiai patikrinus bendrovės kasą, taip pat į Specialistų išvadas dėl netinamo UAB ,,R.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, bei vadovaudamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių R. K. (K.) teiginius, kad 2009-02-02 ir 2009-03-30 kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos (viso 950 000 Lt) buvo sumokėtos ,,E. L.“ atstovui N. Z. kaip avansas pagal 2009-02-02 Statybinių atliekų trupintuvo pirkimo – pardavimo sutartį. Lietuvos Respublikoje 2009 metais atsiskaitymai grynaisiais pinigais tarp ūkio subjektų nebuvo draudžiami, todėl nuteistojo parodymai dėl atsiskaitymo su užsienio bendrovės atstovu grynaisiais pinigais, nepaneigti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai R. K. (K.) kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, todėl neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių ir nuteistojo R. K. (K.) kaltumo. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 2K-440-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

Dėl to, kas išdėstyta, nuteistasis R. K. (K.) dėl jam inkriminuoto svetimo turto pasisavinimo, t.y. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad R. K. (K.) veiksmuose nėra turto pasisavinimo požymių, civilinio ieškovo BUAB „R.“ baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 897 824 L turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. (K.) nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apelianto prašymas tenkintinas.

R. K. (K.) buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. R. K. (K.), būdamas UAB ,,R.“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki kovo 16 d. tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo” Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų bei neįtraukė jų į apskaitą, o būtent: nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB ,,R.“ vykdant pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus UAB ,,Z.“ sunkvežimių vairuotojai pagal UAB ,,R.“ krovinio važtaraščius: 2009-02-27 be numerio, 2009-03-02 Nr. 01, 2009-03-03 Nr. 02, 2009-03-04 Nr. 03, 2009-03-05 Nr. 04, 2009-03-06 Nr. 05, 2009-03-09 Nr. 01, 2009-03-09 Nr. 06, 2009-03-10 Nr. 02, 2009-03-10 Nr. 07, 2009-03-11 Nr. 03, 2009-03-11 Nr. 04, 2009-03-12 Nr. 05, 2009-03-11 Nr. 08, 2009-03-12 Nr. 09, 2009-03-13 Nr. 06, 2009-03-13 Nr. 10, 2009-03-16 Nr. 11, 2009-03-16 be numerio, iš griaunamų pastatų objekto išvežė statybinį laužą, iš viso 1 460 kubinių metrų, pirkėjams (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „R.“ 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais šių 1 460 kubinių metrų statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB ,,R.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nusprendė, kad toks kaltinimas pasitvirtino, R. K. (K.) pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas R. K. (K.) kaltumą pagrindė liudytojos D. A.–I. parodymais, kuri parodė, jog sąskaitas faktūras išrašinėdavo pats direktorius, o ji direktoriaus pateiktas sąskaitas faktūras įvesdavo į programą, susegdavo bei 2011-03-09 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „R.“ 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais 1460 m³ statybinio laužo įsigijimo bei perleidimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX 574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,R.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir iš naujo įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl R. K. (K.) kaltumo padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, todėl R. K. (K.) pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties. Dėl to skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. (K.) nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamoje byloje aktuali veika - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014; 2K-422-303/2015;2K-508-976/2015). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015, 2K-437-303/2015 ir kt.). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/20142; 2K-233/2014; 2K-422-303/2015). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012; 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad kaltinime nurodytas UAB ,,R.“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas statybinis laužas galėjo būti išvežtas ir parduotas be jo žinios.

Pirmosios instancijos teismas tokią nuteistojo R. K. (K.) versiją atmetė kaip nepasitvirtinusią, motyvuodamas tuo, kad ją paneigia liudytojų J. P., R. Z., V. S., R. V., V. B. parodymai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtų liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tik R. K. (K.) ieškodavo užsakovų statybinio laužo pardavimui, jis duodavo nurodymus, kur vežti krovinius, ir gaudavo apmokėjimą, o krovinių važtaraščiai buvo perduodami jam arba buhalterei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad R. K. (K.) disponavo kaltinime nurodytais važtaraščiais ir tyčia jų nepateikė UAB ,,R.“ apskaitą tvarkančiam asmeniui, t.y. byloje nepaneigta nuteistojo versija, kad statybinis laužas galėjo būti išvežtas ir parduotas be jo žinios.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad už UAB ,,R.“ apskaitos organizavimą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. atsakė direktorius R. K. (K.), o už UAB ,,R.“ buhalterinių įrašų teisingumą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. – vyr. buhalterė D. A..

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja, UAB ,,R.“ vyr. buhaltere dirbusi D. A.–I. parodė, kad ji apie statybinio laužo pardavimo aplinkybes nelabai žino, neatsimena kam buvo parduodamas statybinis laužas, kokios sutartys buvo sudarytos. Direktorius pats išrašydavo sąskaitas faktūras ir jai pateikdavo dokumentus, o ji įvesdavo į programą, susekdavo. Dokumentus jai pateikdavo tik direktorius, įmonės ,,Z.“ nepamena (5 t. 142-143 b.l.)

2011-03-07 Specialisto išvadoje dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/23 dėl nagrinėjamoje byloje aktualios veikos - apgaulingos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo - konstatuota, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „Z.“ direktoriaus A. Z. nepatvirtintas Krovinio važtaraščių kopijas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2009 m. kovo 16 d. UAB „Z.“ 19 atvejų pagal Krovinio važtaraščius vežė statybinį laužą, iš viso 1460 m³ (krovinio vertė sumine išraiška nenurodyta). Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „R.“ dokumentus nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2009 m. kovo 16 d. UAB „R.“ sandėliavo UAB „Z.“ 19 atvejų pagal Krovinio važtaraščius vežtą statybinį laužą iš viso 1460 m³. Krovinio važtaraščiuose eilutėje „krovinio gavėjas - UAB „R.“ užregistruotas adresas - (duomenys neskelbtini), o eilutėje „krovinio iškrovimo vieta“ užregistruota - (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „R.“ pagrindė statybinio laužo, skaldos pervežimą ir perleidimą. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB „R.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2009 m. kovo 16 d. UAB „R.“ 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais 1460 m³ (krovinio vertė sumine išraiška nenurodyta) statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl padarytų UAB ,,R.“ Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2009 m. kovo 16 d. negalima iš dalies nustatyti UAB ,,R.“ veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t. 103 - 118 b.l.).

Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. V. paaiškino, kad ji tyrė ūkinius ir finansinius sandėrius tarp UAB „Z.“ ir UAB „R.“, tyrimas buvo atliktas pagal pateiktus dokumentus, nurodytus Specialisto išvadoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „R.“ nuomavo iš UAB „Z.“ transportą ir laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki kovo 16 d. buvo išrašyti Specialisto išvadoje nurodyti važtaraščiai, kurie nebuvo užpajamuoti UAB ,,R.“ apskaitoje ir nebuvo pagrįsti dokumentais. Specialisto išvados 10 priede yra nurodyti duomenys suvesti iš važtaraščių, kurie buvo ikiteisminio tyrimo byloje. Iš kur buvo gauti 10 priede nurodyti važtaraščiai specialistė tiksliai nenurodė, teigdama, kad jie galėjo būti ir iš UAB „Z.“, ir iš UAB „R.“. Ji darė tyrimą pagal dokumentus, kurie jai buvo pateikti (5 t. 194-195 b. l.). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Specialisto išvadoje nurodyta, kad išvados 10 priede yra suvesti duomenys pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00007-10 esančias UAB „Z.“ direktoriaus A. Z. pateiktas nepatvirtintas Krovinio važtaraščių kopijas (Specialisto išvados 5 lapas).

Specialisto išvados dėl UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/23 tiriamoje dalyje nurodoma, kad pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-2-00007-10 esančias UAB „Z.“ direktoriaus A. Z. pateiktas nepatvirtintas Krovinio važtaraščių kopijas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2009 m. kovo 16 d. UAB „Z.“ 19 atvejų pagal Krovinio važtaraščius vežė statybinį laužą iš viso 1460 m³ (krovinio vertė sumine išraiška nenurodyta), kuriuose buvo nurodyta: krovinio siuntėjas - UAB „R.“, krovinio gavėjas - UAB „R.“, (duomenys neskelbtini), krovinio vežėjas - UAB „Z.“, krovinio pavadinimas - statybinis laužas, skalda; krovinio iškrovimo vieta - (duomenys neskelbtini); krovinį išdavė - V. S., adresu (duomenys neskelbtini); krovinį transportavimui gavo - V. S. (10 priedas) (2 t. 107, 153 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, jog jis dirbo R. K. įmonėje meistru ir žinojo apie T. objekte vykdomus griovimo darbus, tačiau jis pats ten nedirbo ir jokių važtaraščių dėl T. objekto nepasirašinėjo, nes jam tokia teisė nebuvo suteikta. Jo žiniomis T. objektui vadovavo V. B.. Jis su V. B. apie statybos laužo išvežimą iš T. objekto ir dokumentų pildymą nekalbėjo (5 t. 133 b. l.).

Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. jis dirbo UAB ,,R.“ T. objekte. Jis rūpinosi statybinio laužo pakrovimo darbais ir važtaraščių išrašymu. Užsakovus nurodydavo direktorius. Jis dirbo kartu su V. S., šis prižiūrėjo techniką, pildė važtaraščius. Jis važtaraščių V. S. vardu nepasirašinėjo, galimai jis dalį važtaraščių užpildydavo, o V. S. juos pasirašydavo. Jis surinkdavo iš vairuotojų važtaraščių antrus egzempliorius ir paduodavo buhalterei arba direktoriui, važtaraščius pasirašydavo V. S.. Važtaraščių blankų su parašais jis negaudavo (5 t. 191-193 b.l.).

Liudytojai J. P. ir R. Z. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad vežė iš UAB „R.“ T. objekto statybinį laužą į (duomenys neskelbtini). Objekte nurodymus, kur turi būti vežamas statybinis laužas, kur ir kam jį iškrauti, nurodydavo asmuo, kuris rašydavo krovinio važtaraščius, važtaraščiai buvo pasirašyti V. S. pavarde, šiam asmeniui jie grąžindavo važtaraščius. Be to, liudytojas J. P. teisme parodė, kad jis direktoriaus R. K. nurodymu vieną kartą vežė krovinį į (duomenys neskelbtini) k., jį R. K. palydėjo į vietą (5 t. 117-118 b. l.).

Liudytojas R. V. teisme paliudijo, kad įmonėje statybinį laužo pardavimą organizavo R. K., o priežiūrą vykdė V. B., šis buvo atsakingas už statybinio laužo pakrovimo ir išvežimo darbus, bet jis dirbdavo su direktoriaus žinia (5 t. 13-135 b. l.).

2012-05-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-33 nurodoma, kad tirti pateiktuose UAB ,,R.“ krovinio važtaraščiuose 2009-02-27 be numerio, 2009-03-02 Nr. 01, 2009-03-03 Nr. 02, 2009-03-04 Nr. 03, 2009-03-05 Nr. 04, 2009-03-06 Nr. 05, 2009-03-09 Nr. 01, 2009-03-09 Nr. 06, 2009-03-10 Nr. 02, 2009-03-10 Nr. 07, 2009-03-11 Nr. 03, 2009-03-11 Nr. 04, 2009-03-12 Nr. 05, 2009-03-11 Nr. 08, 2009-03-12 Nr. 09, 2009-03-13 Nr. 06, 2009-03-13 Nr. 10, 2009-03-16 Nr. 11, 2009-03-16 be numerio, V. S. vardu pasirašė ne V. S., nustatyti, ar jo vardu pasirašė V. B., ar R. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima. Rankraštinius įrašus krovinio važtaraščiuose parašė ne V. S., ne R. K.. Kai kuriuos rankraštinius įrašus krovinio važtaraščiuose parašė V. B. (t. 3, b. l. 85–92).

Visi aptarti duomenys gauti teisėtai ir pagrįstai teismo pripažinti patikimais įrodymais.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. K. (K.) kaltinime nurodyti 19 Krovinio važtaraščių buvo išrašyti UAB ,,R.“ vardu laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2009 m. kovo 16 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminiam tyrimui UAB ,,R.“ krovinio važtaraščius pateikė UAB „Z.“ direktorius A. Z. ir pagal juos byloje buvo atliktas UAB ,,R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta Specialisto išvada Nr. 5-3/23. Tačiau byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad kaltinime nurodytus 19 važtaraščių gavo K. K. (K.) ir juos sąmoningai nepateikė UAB ,,R.“ vyr. buhalterei ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad R. K. (K.) ieškojo užsakovų statybinio laužo pardavimui, to neneigia ir pats apeliantas, nepaneigia apelianto teiginių, kad dalis statybos laužo galėjo būti išvežta ir be jo žinios. Liudytojas V. B. teisme parodė, jog jis surinkdavo iš vairuotojų važtaraščių antrus egzempliorius ir paduodavo juos buhalterei arba direktoriui, važtaraščius pasirašydavo V. S.. Tačiau šio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Liudytoja, UAB ,,R.“ vyr. buhalterė D. A. neigia gavusi kokius nors dokumentus iš kitų asmenų ir teigia, kad ji tokių asmenų kaip V. B. ir V. S. nežinanti. Liudytojai J. P. ir R. Z. teigia, kad jie krovinio važtaraščius grąžindavo asmeniui, kuris pasirašydavo V. S. pavarde, o liudytojas V. S. neigia pasirašinėjęs ir priiminėjęs iš vairuotojų krovinio važtaraščius. 2012-05-02 Specialisto išvadoje Nr. 11K-33 konstatuota, kad tirti pateiktuose UAB ,,R.“ krovinio važtaraščiuose V. S. vardu pasirašė ne V. S., nustatyti, ar jo vardu pasirašė V. B., ar R. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima. Rankraštinius įrašus krovinio važtaraščiuose parašė ne V. S., ne R. K.. Kai kuriuos rankraštinius įrašus krovinio važtaraščiuose parašė V. B..

Esant prieštaringiems duomenims apie kaltinime nurodytų važtaraščių užpildymo ir pasirašymo aplinkybes, ir nesant galimybės jų pašalinti, taip pat byloje nesant įrodymų, galinčių patvirtinti prieštaringus liudytojo V. B. parodymus, kad jis važtaraščius perdavė direktoriui R. K. (K.), šiam tokį faktą neigiant, nėra pagrindo daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. K. (K.), būdamas UAB ,,R.“ direktoriumi, disponavo kaltinime nurodytais 19 važtaraščių ir tyčia jų nepateikė UAB ,,R.“ apskaitą tvarkančiam asmeniui, t.y. vyr. buhalterei, ir dėl to jie nebuvo įtraukti į UAB ,,R.“ buhalterinę apskaitą, todėl R. K. (K.) negali būti laikomas šio nusikaltimo vykdytoju.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. (K.) veikoje nenustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. K. (K.) nuteistas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį už tai, kad pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, ginčija priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo faktą ir abejoja UAB „R.“ galimybėmis sumokėti į valstybės biudžetą mokesčius. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo tyčios nemokėti mokesčių valstybei, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 219 straipsnio 2 dalyje, sudėties, dėl to prašo jį išteisinti.

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. K. (K.) veikoje visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti ir skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuoti. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. K. (K.) kaltės padarius BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstos byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių. BK 219 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2011; 2K-451-139/2015; 2K-437-303/2015).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. K. (K.), būdamas UAB „R.“ direktoriumi ir atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei mokesčių sumokėjimą, Valstybinės mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikė UAB „R.“ PVM deklaracijas, Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, Metinę pelno mokesčio deklaraciją, avansinio pelno mokesčio deklaracijas, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, laiku iki 2009-03-30 nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal minėtas deklaracijas apskaičiuoto 85 777, 87 Lt PVM mokesčio, 4297 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 7 77 5 Lt pelno mokesčio, 525 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, iš viso 98374,87 Lt mokesčių. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-03-10 įteikė mokesčių mokėtojui UAB ,,R.“ 2009-03-10 priminimą Nr.12.-07-3368 apie pareigą sumokėti mokesčius ir rašte buvo išaiškinta, kad nesumokėjus nurodytų sumų atsakingi asmenys po 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį. Priminimas buvo pasirašytinai įteiktas UAB ,,R.“ buhalterei D. A. (1 t. 2-3 b. l.).

Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jam apie valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 priminimą Nr.12.-07-3368 nebuvo žinoma, nes priminimas buvo įteiktas ne jam asmeniškai, o UAB ,,R.“ buhalterei D. A., o ši jam jo neperdavė. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

BK 219 straipsnyje nenumatyta, kokiu būdu mokesčių mokėtojui turi būti įteiktas priminimas apie pareigą mokėti mokesčius. Tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būdai, kuriais dokumentai įteikiami mokesčių mokėtojui: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) savo parašu patvirtina mokesčių administratoriui liekančiuose dokumentuose apie dokumento gavimą arba kai mokesčių administratoriaus pareigūnas pažymi apie mokesčių mokėtojo (jo atstovo) atsisakymą priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimą.

Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad mokesčių mokėtojui UAB ,,R.“ valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius buvo įteiktas UAB ,,R.“ darbuotojai – buhalterei D. A.-I.. Liudytoja D. A.-I. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 priminimas sumokėti mokesčius buvo įteiktas jai. Priminimą jai įteikė į darbą atėjusi mokesčių inspektorė su antstoliu. Prieš priimant priminimą ji skambino direktoriui ir perdavė telefoną mokesčių inspektorei, ši telefonu kalbėjo su R. K. (K.) ir sutarė, kad inspektorė išrašys priminimą, o buhalterė jį pasirašys. Ji jai įteiktą 2009-03-10 priminimą užregistravo gaunamų-siunčiamų raštų registracijos žurnale, padarė priminimo kopiją ir ją įsegė į gaunamų-siunčiamų dokumentų bylą. Ji matė priminimą sumokėti mokesčius pas direktorių. Teismas neturi pagrindo liudytojos D. A.-I. parodymus vertinti kaip nepatikimus, nes liudytojos parodymai yra pakankamai išsamūs, logiški, nuoseklūs ir nekintantys, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. 2011-08-24 UAB „R.“ dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 priminimo sumokėti mokesčius kopija buvo tarp iš UAB „R.“ bankroto administratoriaus išreikalautų dokumentų. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas dėl priminimo įteikimo patvirtina, kad 2009-03-10 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė Z. B., dalyvaujant antstolės V. D. padėjėjai L. A., įteikė 2009-03-10 priminimą Nr. 2-07-3368 dėl 101 380,13 Lt Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimo (Bendrovės direktoriaus nebuvo). Buhalterė D. A. savo parašu patvirtino, kad priminimą perduos direktoriui R. K. (K.) (7 t. 137 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja Z. B., kuri kaip VMI specialistė įteikė Priminimą buhalterei D. A.-I., parodė, kad 2009-03-10 buvo atvykusi į bendrovę ,,R.“ ir įteikė priminimą apie privalomus sumokėti mokesčius buhalterei, kuri pasirašė, kad gavo priminimą, ir savo parašu patvirtino, kad perduos priminimą direktoriui. Priminimo įteikimas bendrovės buhalterei yra tinkamas įteikimo būdas (7 t. 190-191 b. l.). Liudytoja L. A., antstolės padėjėja, apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji kartu su VMI atstove 2009 m. kovo mėnesį lankėsi bendrovėje ,,R.“, ji ten lankėsi ne pirmą kartą, nes turėjo kelias bylas dėl išieškojimo iš UAB ,,R.“. Kadangi su bendrovės vadovu bendrauti sekėsi sunkiai, ji turėjo vykti į UAB ,,R.“ ir ieškoti jo darbo vietoje. Tačiau direktoriaus darbo vietoje nebuvo, buvo tik buhalterė, todėl inspektorė priminimą įteikė buhalterei. Ji norėjo uždėti areštą bendrovės piniginėms lėšoms kasoje, tačiau buhalterės paprašius pasakyti kasos likutį, ji pasakė, kad negali to padaryti, nes išneštas buhalterės kompiuteris (7 t. 191 b. l.). Tiek liudytoja Z. B., tiek liudytoja L. A. parodė neatsimenančios, ar įteikiant priminimą buhalterė telefonu kalbėjo su bendrovės direktoriumi (7 t. 190-191 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas nuteistasis R. K. (K.) parodė, kad tikriausia buhalterė įsegė priminimą į segtuvą su kitais dokumentais, ir galimai skambino ir sakė, kad gautas VMI priminimas (8 t. 85-86 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, kad nuteistajam R. K. (K.) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 priminimas buvo įteiktas per įmonės darbuotoją – buhalterę D. A.-I. ir toks įteikimo būdas laikytinas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnyje numatytu tiesioginiu įteikimu, ir tokioje situacijoje konstatuotina, kad prieš inicijuodamas nuteistojo baudžiamąjį persekiojimą mokesčių administratorius savo pareigas atliko tinkamai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111/2013).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokios nors pateisinamos aplinkybės būtų sutrukdžiusios R. K. (K.) suvokti savo, kaip ūkio subjekto vadovo, atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad R. K. (K.) suvokė, kad jis pateikė deklaracijas ir pagal jas privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdė žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Bylos duomenys - 2010-03-29 specialisto išvada dėl UAB „R.“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB „R.“ turėjo realią galimybę sumokėti į valstybės biudžetą 2009-03-10 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Priminime Nr. 12.-07-3368 nurodytus mokesčius po priminimo gavimo, tačiau nuteistasis prioritetą ir pirmenybę teikė ne mokesčių sumokėjimui, o kitiems mokėjimams ir atsiskaitymams. Tai, kad mokesčių mokėtojas tapo nemokus po šios nusikalstamos veikos padarymo, neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. (K.) veikoje visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti, todėl apelianto argumentai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, atmetami.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. (K.) už BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam tokią bausmę, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis R. K. (K.) išteisintinas dėl dviejų nusikalstamų veikų (sunkaus ir apysunkio nusikaltimų) padarymo, kad nuo BK 219 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio apysunkio nusikaltimo finansų tvarkai padarymo praėjo 7 metai, byloje nėra duomenų, kad R. K. (K.) būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, ankstesnis teistumas išnykęs, R. K. (K.) dirba ir su šeima (žmona ir trimis vaikais) gyvena (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. K. (K.) yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą ir nustatant maksimalų BK 71 straipsnyje numatytą įmokos dydį. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. (K.) nuteisimo pagal BK 219 straipsnio 2 dalį keistina BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. (R. K.) nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. K. (R. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. (R.K.) nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį:

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam R. K. (R. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuteistajam R. K. (R. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio (941,25 €) įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įmoką turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

UAB „R.“ bankroto administratoriaus UAB „Š.“ civilinį ieškinį dėl 260 027,80 eurų (897824 litų) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.