Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) pareigūnų neteisėtų veiksmų nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio nusižengimo teiseną, priėmus nepagrįstus administracinio nusižengimo protokolus ir nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama LVAT praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas prieš pareiškėją veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką šio pobūdžio bylose, teismas vadovaujasi Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ir minėtoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo administracinio nusižengimo teisenos.

Byloje esantys duomenys (taip pat prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog 2021 m. birželio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Institucija) struktūrinio padalinio Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Kaišiadorių r. PK) Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja A. K. surašė Ž. S. (toliau – ir pareiškėjas) administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini), kuriuo jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 448 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. birželio 14 d. 23.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme esančioje pavėsinėje garsiai leido muziką, taip trikdydamas kitų asmenų poilsį bei ramybę, ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, dėl to jam paskirta 35 Eur bauda.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundas buvo patenkintas; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena prieš Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno AVPK Kaišiadorių rajono ir Kauno rajono pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu administracinio nužengimo protokolo surašymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo teigimu, Institucijos tyrėja nutarimu pareiškėjui pritaikė administracinę atsakomybę neturėdama tinkamų įrodymų apie pareiškėjo galbūt padarytą administracinį nusižengimą, todėl neabejotinai pažeidė įstatymo nustatytą reikalavimą visapusiškai, visiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas neteisėtai priimtą nutarimą turėjo skųsti teismine tvarka pagal ANK nuostatas.

Nagrinėjamu atveju teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

ANK 567 straipsnis, reglamentuojantis visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, numato, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis); priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (2 dalis); tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (3 dalis).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla tam, kas šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, trikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą, toks sprendimas turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios šiuo atveju gali būti įrodomos pasitelkiant garso lygio matavimo prietaisų rodmenis. Vis dėlto, įrodinėjant viešosios rimties trikdymo pažeidimo faktą, galima remtis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Nors įrodinėjant asmens kaltumą padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, vis dėlto galima remtis ir liudytojų parodymais, tačiau kiekvienu atveju teismas turi įvertinti jų patikimumą.

Skundžiamu Institucijos vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Ž. S. nubaustas už tai, kad 2021 m. birželio 14 d. 23.40 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme esančioje pavėsinėje garsiai leido muziką, taip trikdydamas kitų asmenų poilsį ir ramybę. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas Ž. S. ir jo atstovas V. S. neginčija fakto, kad sodyboje buvo klausomasi muzikos, tačiau iš esmės ginčijama tai, kad leidžiamos muzikos garsas galėjo trikdyti kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucija, spręsdama dėl Ž. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, buvimo, vadovavosi įgaliotojo atstovo V. S. pateikta įvykio vietos schema, 2021 m. liepos 15 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, V. S. pateikta baigiamąja kalba, liudytojų V. S., A. K., D. L., D. L., R. Č., G. S., S. R., E. S. parodymais, iš kurių padarė išvadą, jog Ž. S. savo veiksmais sutrikdė bent dviejų asmenų – D. L. ir D. L. – viešąją rimtį.

Minėta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundas buvo patenkintas; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena prieš Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Teismas nutarime nurodė, jog teismo posėdžio metu apklausti į įvykio vietą vykę policijos pareigūnai A. K. ir E. S. nurodė, kad, atvykę prie sodybos (duomenys neskelbtini), girdėjo sklindančią muziką, tačiau teismo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų nešiojamuoju vaizdo registratoriumi – kūno kamera užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą būtų girdimas triukšmas ar sklindanti muzika. Be to, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą, dėl policijos tarnybiniame automobilyje esančių vaizdo kamerų ir policijos pareigūno E. S. nešiojamojo vaizdo registratoriaus įrašų pateikimo, tačiau šie įrašai nėra išlikę ir jų peržiūrėti nėra galimybės.

Taip pat nurodė, jog atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas Ž. S., jo atstovas V. S. ir pranešėjas D. L. yra saistomi giminystės ryšiais. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad juos sieja konfliktiški tarpusavio santykiai. Tą teismo posėdžio metu patvirtino tiek Ž. S. ir V. S., tiek D. L.. Pastebėjo, kad asmeninio pobūdžio santykių aiškinimasis įtraukiant teisėsaugos institucijas nėra tinkamas tokio pobūdžio konfliktų sprendimo būdas. Teismas sprendžia, kad dėl šios priežasties būtent tai, kad abi konflikto šalys tarpusavyje nesutaria jau dešimt metų, neleidžia daryti išvados, kad kažkurios iš jų paaiškinimai yra patikimesni nei kitos. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neabejotinai leistų daryti išvadą, kad Ž. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų teisėtumo klausimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (ABTĮ 56 str.).

Šiame kontekste teismas pažymi, kad įgaliotas pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 567 straipsnis nustato, kad pareigūnai įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Aptartos bylos faktinės aplinkybės ir nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog Kauno AVPK pareigūnai atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, ir tai patvirtina Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutarimas, kuriame teismas konstatavo, jog Institucijos pareigūnai nevertino liudytojų parodymų patikimumo pagal policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių – kūno kamerų užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų duomenis (nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą būtų girdimas triukšmas ar sklindanti muzika), todėl administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neabejotinai leistų daryti išvadą, kad Ž. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, ir tai įrodo, kad Institucijos pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai paviršutiniškai (tirdami įrodymus nevisapusiškai), pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūno veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą (CK 6.246 str. 1 d).

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. vasario 17 d. nutarime konstatavo, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo ir kitos aplinkybės, susijusios su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo eiga Institucijoje ir policijos pareigūnų veiksmais šiuo atveju nevertinamos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ir jo atstovui proceso metu buvo užtikrinta teisė teikti paaiškinimus, reikšti nušalinimus ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, o nagrinėjamos bylos atveju jų vertinimas buvo atliktas konstatuojant, jog Institucijos pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Taigi darytina išvada, kad teismo procesiniu sprendimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai nepagrįstai pradedant administracinio nusižengimo teiseną prieš pareiškėją.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės patirtos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl pasikartojančių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nuo 2021 m. birželio 14 d. (neteisėtas administracinio nusižengimo protokolo surašymas) pareiškėjas patyrė išgyvenimų, didžiulį stresą, nervinę įtampą, kadangi jis Institucijos pareigūnų buvo nepagrįstai apkaltintas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas. Tuo jo nepriekaištinga reputacija, autoritetas, visuomenėje turimas geras vardas buvo labai sumenkinti. Nuo patraukimo administracinėn atsakomybėn 2021 m. birželio 14 d. iki galutinio išteisinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo 2022 m. kovo 10 d. praėjo beveik 9 mėnesiai, ir visą šį ilgą laikotarpį pareiškėjas gyveno teisinėje nežinioje, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, pažeminimų, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą ir kt. Labiausiai pareiškėją skaudino ir žeidė policijos pareigūnų vykdomas akivaizdus įstatymų pažeidinėjimas, savivaliavimas, jo procesinių teisių nepaisymas, kliudymas jomis pasinaudoti, akivaizdus melavimas ir apgaudinėjimas.

Teismui nekyla abejonių, kad Kauno AVPK pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.9Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija be teisėto pagrindo patraukė administracinėn atsakomybėn pareiškėją, tačiau, įvertinus tai, kad Institucijos pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad Ž. S., jo atstovas V. S. ir pranešėjas D. L. yra saistomi giminystės ryšiais, juos sieja ilgalaikiai konfliktiški tarpusavio santykiai, tai įrodo, jog pareiškėjo patirta žala nebuvo tokio laipsnio, kad būtų sukėlusi didelių dvasinių praradimų, reputacijos pablogėjimą ir kita (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1182-575/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-629/2020).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, o teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo Ž. S. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesą.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.