Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-30-629/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-29
Bylos Nr.: A-30-629/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01719-2017-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: J. F.
Atsakovas: Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

20.2.3.2Neturtinė žala

Administracinė byla Nr. A-30-629/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01719-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) pareigūnai neteisėtai surašė jai protokolą ir dėl tokių veiksmų turi atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėja pažymėjo, kad Klaipėdos AVPK 2015 m. liepos 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-34874662-15 (toliau – ir nutarimas) yra Klaipėdos apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-180-997/2015. Pareiškėja akcentavo teisėsaugos institucijų pareigūnų pareigą teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti visas bylos aplinkybes, o toks bylos įrodymų vertinimas nebuvo atliktas. Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. nutarime konstatavo, jog pareiškėja neteisėtai ir nepagrįstai nubausta, nes jos veikloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Pareiškėja teigė, jog dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, po protokolo surašymo buvo išvežta į ligoninę, pablogėjo jos sveikata, patyrė nepatogumų bei stresą, nes dėl vaikščiojimo į teismus apie tai turėjo informuoti mokyklos vadovybę.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Klaipėdos AVPK nurodė, jog 2015 m. liepos 13 d. apie 21 val. pareiškėja, būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), daužydama į duris, sienas, grindis kėlė triukšmą, taip trikdė viešąją rimtį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, į kuriuos su pareiškimu kreipėsi E. J. (gyv. 38 bute), o apie 21.45 val. policijos pareigūnus kvietė pati pareiškėja, kuri atvykusi į policijos komisariatą parašė pareiškimą dėl triukšmo 38 bute. Klaipėdos AVPK vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo” (toliau – ir Veiklos instrukcija) 49 punktu, kuriame nustatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą, administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Klaipėdos AVPK pažymėjo, jog grįžę iš įvykio vietos policijos pareigūnai budėtojui pateikė tarnybinį pranešimą dėl reagavimo į pranešimą apie viešosios rimties trikdymą, įvykio vietos foto nuotrauką, kurioje matyti stiklo šukės bei E. J. pareiškimą. Klaipėdos AVPK nurodė, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė pareiškėjai įspėjimą. Klaipėdos AVPK teigė, kad teismas, panaikindamas nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukdamas, nenustatė, kad patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą ar skiriant administracinę nuobaudą buvo kaip nors pažeistas administracinis procesas, įskaitant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, o juo labiau, tariamas pažeidimas nepripažintas esminiu. Klaipėdos AVPK pažymėjo, jog nutarimas buvo panaikintas, administracinė byla nutraukta todėl, kad skyrėsi teismo ir administracinę nuobaudą paskyrusios pareigūnės bylos aplinkybių vertinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų pakankamumo aspektu.

5. Atsakovo atstovas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 257 straipsniu ir teigė, jog laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog objektyvios tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje procesas yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu pareigūno įsitikinimu. Klaipėdos AVPK teigė, kad šiuo atveju bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės lėmė vidinį pareigūnės įsitikinimą, jog pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris tikrinant jos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teisme, pasirodė klaidingas, tačiau nebuvo nustatyta, kad patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn ar nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą buvo koks nors šališkumas ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimas ar netgi piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais arba kokie nors administracinio proceso pažeidimai. Klaipėdos AVPK darė išvadą, kad nesant policijos pareigūnės priešingų teisės reikalavimams pažeidimų, vien tik vėliau dėl neginčytinų įrodymų nepakankamumo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, o tai reiškia, kad nutarimas, kuriuo pareiškėjai skirtas įspėjimas, iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių ar kitokių asmens teisių ar laisvių suvaržymo, priėmimas pats savaime negali nulemti tokio neigiamo poveikio asmens emocinei būsenai, kuris gali būti pagrįstai pripažintas neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme ir įvertintas pinigais. Klaipėdos AVPK nurodė, kad jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti patirtą neturtinę žalą (jei tokia būtų kilusi), pareiškėja nepateikė.

II.

6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos J. F. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Teismas analizavo CK 6.271 straipsnio 1 dalį, 6.271 straipsnio 4 dalį bei nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės prašė atlyginti žalą dėl to, kad jos atžvilgiu buvo surašytas nutarimas ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Pareiškėja teigė, jog Klaipėdos AVPK nesilaikė pareigos teisėtai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes.

9. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 30 d. pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 31P-34873361-15, o nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas; jos veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad nutarimas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas, nes pareiškėja 2015 m. liepos 13 d., apie 21.00 val., būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vakaro metu kėlė triukšmą, daužydama į duris, sienas, grindis, t. y. trikdė viešąją rimtį. Pareiškėja nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-180-997/2015 pareiškėjos skundą tenkino ir nutarimą panaikino bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimas 2015 m. spalio 30 d. įsiteisėjo.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo vertinimo (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.), dėl tokiose bylose pasisakymų administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-179-525/2018 ir kt.), dėl tokiose bylose būtinybės atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., 2017 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017). Teismas atkreipė dėmesį, jog jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

11. Teismas, išanalizavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo turinį, darė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų pareiškėjos kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo patvirtinančių įrodymų, todėl Klaipėdos AVPK nutarimas panaikintas ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Teismas vertino, jog šioje byloje nėra pateikti tokio pobūdžio įrodymai, kurie patvirtintų aplinkybę, kad Klaipėdos AVPK pareigūnas, surašydamas nutarimą, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatė visų nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nutarimą surašęs pareigūnas atliko nutarime nurodytam pažeidimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. 2015 m. liepos 13 d. E. J. pareiškime „Dėl kaimynės chuliganizmo” nurodyta, kad kaimynė iš 39 buto 2015 m. liepos 13 d. apie 21 val. su bokalu trenkė į duris, spardė kojomis. Z. B. 2015 m. liepos 23 d. paaiškinime pranešė, jog 2015 m. liepos 13 d. apie 21 val. sklido triukšmas iš 39 buto, kaimynė baladojo į sienas, grindis, lubas, šūkavo; matėsi stiklo šukės. G. M. 2015 m. liepos 27 d. paaiškinime paaiškino, jog 2015 m. liepos 13 d. laikotarpiu nuo 20.50 val. iki 23 val., kaimynė iš 39 buto daužė kažkuo į sieną. Pareiškėja 2015 m. liepos 30 d. paaiškinime nurodė, kad netriukšmavo, o kaimynų buvo melagingai apkaltinta. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėja 2015 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko moteris, kuri paaiškino, jog ne pirmą kartą kaimynė iš 39 buto daužo jos duris, moteris, grįžusi iš lauko, pasiėmė bokalą, kurį metė į buto duris bei spardė kojomis.

12. Išanalizavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimo turinį bei anksčiau aptartą nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, teismas darė išvadą, jog Klaipėdos AVPK nutarimas teismo buvo panaikintas dėl skirtingo patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai patikrinimo metu ar vėliau pareiškėjai surašant 2015 m. liepos 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 31P-34873361-15 ir nutarimą, elgėsi nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pažymėjo, jog tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas, tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų nepateikė pareiškėja. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai ATPK 183 straipsnio 1 dalies pažeidimą konstatavo įvertinę tuo metu surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone, o tai, kad vėliau priimtas nutarimas buvo apylinkės teismo panaikintas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, nesudaro pagrindo pareigūnų veiksmų priimant nutarimą vertinti kaip priešingų (neteisėtų) teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms, galimybės į žalos atlyginimą prasme.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo byloje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai, prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymui, darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų pareigūnų veiksmų, teismas konstatavo, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III.

14. Pareiškėja J. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų pareiškėjai padaryta 250 Eur neturtinė žala.

15. Pareiškėja teigia, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 16 straipsnis bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis įtvirtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pareiškėja akcentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. nutarime jau konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn pareiškėja patraukta ir nubausta nepagrįstai ir neteisėtai, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas. Pareiškėja pakartoja bylos faktines aplinkybes bei akcentuoja, kad policijos pareigūnai negalėjo nepastebėti, kad pareiškėjos kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o liudytojų parodymai nesutampa.

16. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010; 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010) ir pabrėžia, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ji patyrė neturtinę (moralinę) žalą: dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus darbe, buvo sutrikdyta sveikata, pablogėjo sveikatos būklė.

Atsiliepimas

17. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

18. Klaipėdos AVPK vadovaujasi ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais bei teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pareiškėja nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme. Klaipėdos AVPK teigia, jog apeliaciniame skunde nurodomi tik abstraktūs teiginiai, kurie nesudaro jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai J. F. už galimai neteisėtus Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmus patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, konstatavo, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą yra nepagrįstas. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka, nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl jai turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

23. Atsižvelgiant į šios bylos ginčo pobūdį, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017).

24. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

26. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

27. Aiškindamas ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus teismo sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi 23–27 nutarties punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis nutarties 9–11 punktuose, sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-180-997/2015 buvo vertinamas pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn už ATPK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nebuvo vertinti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai ar nustatytas jų neteisėtumas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

30. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti – Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias protokolo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo surašymą; faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, nustatymą, nutarimo priėmimą.

31. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme (ATPK 256, 259 str.) nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017). Tačiau šioje byloje nėra pateikti tokio pobūdžio įrodymai, kurie įgalintų daryti įtikinamą išvadą, kad Klaipėdos AVPK pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimdamas nutarimą, neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatė visų nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų.

32. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino nutarimo surašymo aplinkybes bei priežastis dėl kurių šis nutarimas buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nutarimas buvo panaikintas dėl institucijos ir teismo skirtingai vertintų faktinių aplinkybių, sudarančių administracinio teisės pažeidimo sudėtį, buvimo.

34. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010; 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekviena administracinė byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra specifiška ir pasitaiko tik išimtiniai atvejai, kada faktinės aplinkybės sutampa, todėl, esant nevienodoms faktinėms aplinkybėms šioje administracinėje byloje ir apeliaciniame skunde nurodomose administracinėse bylose, negalima teigti, jog privalu paisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomose bylose, kuriose neturtinė žala buvo priteista pareiškėjams neginčijamai nustačius valstybės institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų aplinkybė pareiškėjos skunde nurodytu aspektu nėra įrodyta, todėl nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, o tai paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą.

35. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė