Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-189-914/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-04-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-08-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-09
Bylos Nr.
1-189-914/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21040-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
L. J.
Nukentėjusysis
E. N.
Ieškovas
E. N., S. N.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-189-914/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21040-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.25.4.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Jolitai Kilinskienei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,kaltinamajam L. J.,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,nukentėjusiojo E. N. įstatyminiams atstovams ir civiliams ieškovams E. N., S. N.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gydytoju, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2024-06-03, apie 8.06 val., Klaipėdos mieste, Šiaurės pr., vairuodamas automobilį „KIA Sportage“, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas antra eismo juosta dviejų vienos krypties eismo juostų kelyje link Kretingos g. už dešinėje esančio šalutinio kelio - Pakruojo g., pirmoje eismo juostoje prie perėjos sustojus automobiliui, elgdamasis neatsargiai nesumažino greičio ir nesustojo bei nepraleido jam iš dešinės pusės perėja važiavusio dviračio, kuriuo važiavo mažametis E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 30 punktą - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, 31 punktą - jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, 32 punktą - vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, ir sukėlė eismo įvykį - mažamečio su dviračiu partrenkimą, griuvimą ant kelio dangos, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta E. N. sveikata.

Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-06-03 apie 8.06 val. Šiaurės pr. Klaipėdoje važiavo automobiliu „Kia Sportage“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visu automobilių srautu. Skubėjo, nes yra gydytojas, laukė jo vairuotojas, su kuriuo turėjo važiuoti konsultuoti į (duomenys neskelbtini) filialą. Nepastebėjo sustojusio sunkiasvorio automobilio. Nepristabdė prieš perėją, kirsdamas perėją pastebėjo nukentėjusįjį, dviračiu įvažiuojant į perėją, stabdė, pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės stiklą. Dvi juostos buvo, o sunkiasvoris automobilis stovėjo pirmoje juostoje, o jis važiavo antroje juostoje. Kirsdamas perėją, matė stovintį automobilį. Išlipęs pamatė gulintį nukentėjusįjį, jį apžiūrėjo, iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Susisiekė su tėvais, pranešė kas įvyko. Savo veiksmus vertina blogai, nukentėjo žmogus. Jam šitas įvykis padarė stiprų psichologinį sukrėtimą, dabar važiuoja atidžiau. Po įvykio bendravo su nukentėjusiaisiais, yra susitarę ir pateikę susitaikymo protokolą teismui. Vaikas patyrė sunkią traumą, medicinos darbuotojų dėka, tėvų globos, vaikas atgavo sąmonę, pakankamai orientuotas, kalba, bet yra potrauminiai sindromai. Prisideda prie gydymo, kontaktavo su medikais, tėvais. Su tėvais dėl žalos yra atsiskaitę, pasirašė susitarimą.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2024-06-03 ryte, apie 8 val. važiavo Klaipėdoje, Šiaurės pr., link „Studlendas“. Eismas šioje vietoje vyksta dvejomis priešingomis kryptimis. Vienos krypties kelias yra dviejų eismo juostų, taip pat ir priešingos krypties kelias yra dviejų eismo juostų. Jis važiavo antroje eismo juostoje (kairiau). Matė, kad pirmoje eismo juostoje važiavo šviesios spalvos automobilis, paskui jį važiavo sunkiasvoris automobilis. Priešais jį toje pačioje eismo juostoje važiavo automobilis „Kia Sportage“. Šių automobilių valstybinių numerių neprisimena, tačiau „Kia Sportage“ valstybinį numerį vėliau padiktavo BPC darbuotojai, kai pranešė apie įvykį. Važiuodamas matė, kaip priešais nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri kerta abi važiavimo kryptis, pristabdė pirmoje eismo juostoje, ta pačia kryptimi kaip ir jis važiavęs šviesios spalvos automobilis bei sunkiasvoris automobilis. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu. Nuo priekyje važiavusio automobilio „KIA Sportage“ buvo atsilikęs apie 30 m atstumu. Pirmoje eismo juostoje važiavusiems automobiliams pristabdžius, pamatė, kaip pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės mindamas dviratį, išvažiavo dviratininkas. Antroje eismo juostoje priešais jį važiavęs automobilis „KIA Sportage“ nespėjo sustabdyti savo automobilio ir dviratininkas trenkėsi į šio automobilio priekinį dešinį kampą. Ar „KIA Sportage automobilio vairuotojas stabdė savo automobilį, neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai. Dviratininkas buvo be šalmo, šviesą atspindinčios liemenės neturėjo (1 t., b. l. 93-96).

Liudytojas S. A. parodė, kad praėjusios savaitės pirmadienį, apie 8 val. jis automobiliu važiavo nuo PC „Studlendas“ link „Regitros“, Šiaurės pr., Klaipėdoje. Važiuodamas priešingoje eismo juostoje pamatė netoli pėsčiųjų perėjos sustojusius automobilius ir pažiūrėjęs į tą pusę pamatė už pėsčiųjų perėjos ant žemės gulintį asmenį. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, iškvietė GMP. Įvykio vietoje prie nukentėjusiojo buvo vyriškis, kuris, kaip suprato, partrenkė berniuką. Matė, kad prie perėjos pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs sunkvežimis. Šalia buvo apgadintas „KIA Sportage“ automobilis, vairuotojas buvo pasimetęs, jis buvo prie berniuko, kol atvyko medikai ir policija. Jis užsiminė, kad pats yra gydytojas (1 t., b. l. 99-102).

Iš tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-06-03 8.06 val. patruliuojant kartu su vyr. tyrėju M. B., gautas pranešimas, kad važiuojant nuo „Regitra“ link „Studlendo“, pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė dviratininką. 8.15 val. atvykus Šiaurės pr. - Pakruojo g., prie pėsčiųjų perėjos, ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo jaunuolis be sąmonės, kraujavo. Antroje eismo juostoje stovėjo automobilis „Kia Spartage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. J., vairuotojas blaivus. Dviračiu važiavęs E. N.GMP automobiliu išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 5-7).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Klaipėdoje, Šiaurės pr., važiuojamojoje dalyje link Kretingos g. esanti pėsčiųjų perėja (už Šiaurės pr.-Pakruojo g. sankryžos). Įvykio vieta yra tiesus kelio ruožas. Įvykio vieta apžiūrima kryptimi nuo Liepų g. link Kretingos g. (pagal pėdsakų išsidėstymą - automobilio važiavimo prieš įvykį kryptį). Šiaurės pr. antros juostos kairėje, prie priešpriešinio judėjimo juostas skiriančios žalios vejos salelės, priekine dalimi į vakarų pusę (Kretingos g. kryptimi) stovi automobilis „KIA Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmieji įvykio vietoje esantys automobilio „KIA Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti pėdsakai yra antroje važiuojamosios dalies juostos dešinėje pusėje, prieš pėsčiųjų perėją. Ant prie važiuojamosios dalies pirmosios juostos dešinėje pusėje esančios žalios vejos yra raudonos-juodos spalvos dviratis „GHOST“ (1 t., b. l. 18-47).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „KIA Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Šiaurės pr. antros juostos kairėje pusėje (judėjimo link Kretingos g. kryptimi), priekine dalimi į vakarų pusę (link Kretingos g.). Automobilio priekinės kairės pusės durelės atidarytos. Automobilio pavarų dėžė automatinė, pavarų perjungimo svirtis nustatyta „P“ padėtyje, saugos diržai nepažeisti. Automobilio priekiniai ir galiniai žibintai nepažeisti, veikiantys. Išoriniai transporto priemonės pažeidimai matomi ant priekinės dešinės automobilio pusės. Pabraižymai ant variklio gaubto, dešinės pusės šoninio veidrodėlio, stogo. Skylė (išlūžusi detalė) ant automobilio priekinio dešinės pusės bamperio, bei įlenkimas ant priekinio dešinės pusės sparno, įskilęs priekinis automobilio langas. Ant prekinio lango stiklo dešinės pusės viršutinio kampo yra likę plaukų. Automobilio visos padangos žieminės. Padangų protektoriaus gylis padangos viduryje: PK - 5,12 mm; PD - 5,15 mm; GK - 3,86 mm; GD - 4,26 mm (1 t., b. l. 151-153).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad raudonos juodos spalvos dviratis užrašu „GHOST“ guli Šiaurės pr., ant prie pirmosios juostos dešinės pusės esančios žalios vejos. Dviratis guli ant dešiniojo šono. Matoma, kad yra sulankstyti abu priekinis ir galinis ratai, susuktas vairas, pažeista priekinės šakės kairioji pusė bei nulenktas priekinis sparnas (1 t., b. l. 154-156).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnų vaizdo registratorių įraše PSS-20240603-081437UTC+0300.mp4 fiksuojama, kad 2024-06-03, 8.14 val. pareigūnai atvyko prie Šiaurės pr. - Pakruojo g. sankryžos, kur prie pėsčiųjų perėjos įvyko eismo įvykis. Antroje eismo juostoje stovi automobilis „Kia Spartage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio, ant važiuojamosios kelio dalies guli jaunuolis. Automobilio „Ford“ vairuotojas prašo pareigūnų paskubinti medikų atvykimą, nes jaunuolis be sąmonės, važiuodamas iš galo jis matė, kad dviratininkas įvažiavo į pėsčiųjų perėją, jį partrenkė automobilis „Kia Spartage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matosi, kad dviratis guli ant šaligatvio. Pareigūnė klausia, ar dviratis ten nukrito. Automobilio „Ford“ vairuotojas sako, kad jis dviratį patraukė bet dviratis buvo prie pat perėjos ir jis turi nuotraukas, kurias pareigūnė prašo atsiųsti elektroniniu paštu. Automobilio „Volvo“ vairuotojas rodo pareigūnams, kad kitoje gatvės pusėje antroje eismo juostoje ant važiuojamosios kelio dalies guli laikrodis, galimai nukentėjusiojo. Į eismo įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos medikai. Medikė klausia, ar žmogus sąmoningas. Automobilio „Kia Spartage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kaip nustatyta, L. J., esantis šalia nukentėjusiojo, sako, kad jis nesąmoningas, galūnes valdo, kraujuoja. Pareigūnė nukentėjusiojo kuprinėje randa informaciją, kad jis E. N., (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis. Medikai išsiveža jį į ligoninę. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnė patikrino L. J. blaivumą ir nustato 0,00 promilės. L. J. sako, kad automobilyje jis važiavo vienas, žinoma, jis kaltas, nematė dviratininko, pamatė tik tada, kai jis išlėkė. Vaizdo įrašo trukmė 15:21 min. Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240603-081440UTC+0300.mp4 fiksuojama analogiška informacija. Vaizdo įrašo trukmė 15.14 min. (1 t., b. l. 157-159).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas bendrojo pagalbos centro skambučio pokalbio turinys (1 t., b. l. 160-163).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta nukentėjusiojo E. N. dviračio „GHOST“ apžiūra. Dviratis raudonos spalvos, kalnų dviračio tipo. Dviračio rato padangos 29x2,10. Abiejuose dviračio ratuose oro slėgis yra. Priekinė dviračio šakė amortizuojanti. Priekinio ir galinio rato stabdžiai diskiniai. Nuspaudus stabdžio svirtis abiejų ratų stabdžio mechanizmai suveikia. Ant ratų stipinų atšvaitų nėra. Ant vairo rankenų pritvirtintas baltos spalvos žibintas, kuris veikia. Ant dviračio balnelio koto pritvirtintas raudonos spalvos žibintas, kuris veikia. Ties paminos ašimi yra trys žvaigždutės, o gale devynios žvaigždutės. Nuo priekinių žvaigždučių grandinė nukritusi, o gale grandinė yra ant mažiausios žvaigždutės. Pavarų perjungimo svirtis įjungtos ant didžiausios priekinės žvaigždutės ir antros pagal dydį nuo mažiausios galinės žvaigždutės. Dviračio paminos ašis yra 25 cm aukštyje nuo pagrindo. Dviračio švaistiklis yra apie 15 cm ilgio. Dviračio balnelio viršutinė dalis yra apie 100 cm aukštyje nuo pagrindo. Galinio dviračio rato ratlankis deformuotas. Galinės šakės kairieji strypai apie 10-30 cm atgal nuo paminos ašies deformuoti, juos įlenkiant iš kairės į dešinę. Dviračio balnelis apie 70 laipsnių kampu pasisukęs apie vertikalią ašies prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį. Dviračio vairo rankenos apie 90 laipsnių kampu prasisukusios prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį. Priekinio rato purvasaugio galinė dalis nulenkta į dešinę. Ant apatinio rėmo vamzdžio pritvirtintas gertuvės laikiklis. Laikiklis deformuotas, jį nulenkiant į dešinę pusę. Smūginio poveikio į dviratį pėdsakai įžiūrimi tik ant galinės šakės kairiųjų strypų ir sprendžiant iš galinio rato deformacijos. Priekinio rato ratlankis taip pat deformuotas, tačiau ženkliai mažiau nei galinis ratas. Ant vairo rankenų pritvirtintas laikiklis, kuris panašus į mobilaus ryšio telefono laikiklį (1 t., b. l. 164-170).

Iš policijos bei „Regitra“ duomenų sistemos išrašų matyti, kad automobilis „Kia Sprotage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas L. J., draustas privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 103-104).

Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Kadangi nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis L. J. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 10), nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 15-26), padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, tai patvirtina susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 94) dirba, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi transporto priemonės yra draudžiamos privalomos civilinės atsakomybės draudimu, todėl našta pagrįstai gali būti perkeltina draudimo bendrovei.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, todėl kaltinamasis L. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiojo E. N. įstatyminiai atstovai E. N., S. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 979,47 eurų turtinės žalos, 20 000 eurų neturtinės žalos iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (2 t., b. l. 106-114). Nurodė, kad jų sūnus E. N. buvo sužalotas eismo įvykio metu. Sužalojimai buvo padaryti veido, krūtinės srityse bei kituose kūno dalyse. Dėl to sūnus patyrė dideles kančias, rimtus sveikatos pakenkimus, ugdymo proceso sustabdymą, pasikeitusį gyvenimo būdą, negalėjimą gyventi visavertį gyvenimą. Ieškiniu nurodė, jog dėl neteisėtų L. J. veiksmų E. N. patyrė 1913,73 Eur turtinę žalą, kurios dalį, t. y. 934,26 Eur sumą AB „Lietuvos draudimas“ jau atlygino, todėl likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra 979,47 Eur.

Nukentėjusiojo E. N. įstatyminis atstovas E. N. parodė, kad L. J. padėjo finansiškai, kadangi jie gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi butus. Anksčiau E. N. buvo prašę 40 000 eurų, tai suapvalinę prašo dar 20 000 eurų, o 22 176 eurų pripažįsta, kad yra gavę iš draudimo. Dėl virtualių akinių gavo patvirtinimą, kad jų reikia iš reabilitacijos ir pateikė draudimui, dėl važinėjimosi, į reabilitaciją važinėjo 16 darbo dienų, draudimui buvo pateikti dokumentai, knygutės buvo pirktos, kadangi vaikas negalėjo rašyti, pirko rankų lavinimui, kad jį atstatyti į jo buvusią būklę. Virtualūs akiniai buvo pirkti vaikui, kad jis galėtų kilnoti abi rankas, kad jį lavinti ir išrašai iš gydytojų buvo pateikti draudimui. Iš reabilitacijos centro buvo pateiktas išrašas, kad reikalingi bėgimo takelis, elipsinis dviratis ir virtualūs akiniai. Draudimas apmokėjo už bėgimo takelį ir elipsinį dviratį. Pateiktame ieškinyje prašoma priteisti 578 Eur suma už sporto inventorių yra apmokėta. E. N. neįgalumas nustatytas iki 2025-08-16. Už kurą yra nurodyta 214,31 eurų, tačiau yra atlyginta 25 eurų ir kažkiek centų. Grįžus iš Kauno klinikų toliau buvo tęsiamas gydymas, važinėjamasi į reabilitacijas ir patirtos išlaidos buvo pateiktos draudimui, tačiau draudimas apmokėjo tik dalį. Važinėjo nuo 2024 m. spalio mėn. iki 2024-11-24, jeigu neklysta. Prie ieškinio pridėti kvitai iš degalinės kvitų laikotarpis nuo 2024 m. spalio mėn., už vaistus 223,31 eurų, tai už vaistus yra apmokėta „Lietuvos draudimo“, už sporto inventorių apmokėta, už virtualius akinius ir knygutes neapmokėta. Medicinos specialistų paslaugos apmokėtos „Lietuvos draudimo“. Taip pat prašo su sutuoktine po 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes jaučia iki šiol psichologinį nuovargį, daug emocijų, skausmo matyti savo vaiką, koks jis buvo, kai buvo sveikas ir koks yra šiuo metu. Sumos prašomos, atsižvelgiant į teismų praktiką ir grindžiama išgyvenimais dėl sūnaus sveikatos sutrikdymo. Sūnui šiuo metu yra 13 metų, jam yra sutrikusi koordinacija, jį reikia saugoti prie laiptų, pagalbos reikia maudantis, mokslams, socialiniams įgūdžiams formuoti. Jis vaikšto po kambarius, bet jeigu yra kliūčių reikia saugoti. Bėgimo takelis yra skirtas lavinti koordinaciją, eiseną. Iki avarijos jis buvo sveikas, sportiškas.

Nukentėjusiojo E. N. įstatyminė atstovė S. N. parodė, kad civilinį ieškinį pareiškė tokį dėl to, kad jos sūnus pateko į eismo įvykį. Buvo bemiegių naktų, išgertų vaistų. Gulėjo vaikas komoje, nežinojo kas bus. Šiuo metu jis nėra pasveikęs, skauda širdį dėl jo. Sūnų reikia pasaugoti, reikalinga pagalba išmaudyti, pasportuoti, viską reikia daryti drauge. Jis mokosi namuose, bet veda ir į mokyklą, kad nenutrūktų socialinis ryšys. Sugeba įsipilti vandens, susitepti sumuštinį. Reikia reabilitacijų, kad turėtų ir išlaikytų koordinaciją, nes orientacijos neturi. Jam nustatytas sunkus neįgalumas. Iki įvykio ji nedirbo, kadangi augino dukrą. Dabar jai 3 metai. Šiuo metu prižiūri sūnų. Sūnus gauna už neįgalumą. Vyras jau dirba, o ji vežioja vaikus, nes per dieną sūnų vežioja du kartus. Pareiškė tokią žalą, kadangi patyrė didelę traumą, neaišku, kokia vaiko sveikata bus ateityje ir kokia bus jų sveikata po tokių įvykių. Neturtinės žalos iš draudimo ji sau asmeniškai nėra gavusi. Dėl savo sveikatos būklės niekur nesikreipė. Dėl pateiktų civilinių ieškinių palieka spręsti teismui.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2025-03-19 rašto matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo E. N. 23038,16 eurų neturtinės žalos ir 934,26 eurų turtinės žalos.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas Giedrus Tunkevičius parodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo E. N. 22 176 eurų dėl neturtinės žalos, atsižvelgęs į specialų teisės aktą, būtent eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos nustatymo rekomendacijas, kurios yra taikomos būtent draudikams, kuriose yra numatyta, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui yra taikoma 12 minimalių algų, minimali alga praeitais metais buvo 924 Eur, tai buvo padauginta iš 12 ir taip pat dėl neįgalumo buvo didinta 100 %, kaip ir numato tas pats teisės aktas. Tai iš viso yra išmokėtos 24 minimalios algos dėl neturtinės žalos, dėl ko susidaro 22176 Eur. Šita suma yra išmokėta, ginčo dėl šito dalyko nėra. Papildomai yra reikalavimas dėl 20 000 eurų, tačiau atsižvelgus į pasekmes, tokias kokios jos yra, gijimo perspektyvas, kad nuo įvykio dar nepraėjo nė metai, tačiau yra gijimo dinamika ir ji yra pakankamai teigiama, neįgalumas nustatytas terminuotas tik vieneriems metams, tai mano, kad išmokėta suma yra pakankama ir ji atitinka teismų praktiką ir specialų teisės aktą. Dėl neturtinės žalos patiems tėvams yra teismų praktika, kur kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą yra būtent asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tiesiogiai tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtinais atvejais. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nedaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Šiuo konkrečiu atveju yra tokia situacija, kad tėvai patys sau reikalauja neturtinės žalos. Vaikai turi tėvus ir normalūs tėvai visada pergyvena. Todėl nėra pagrindo priteisti tėvams jokios neturtinės žalos. Toliau dėl turtinės žalos yra reikalavimas, kad išminusuota tai, ką „Lietuvos draudimas“ neatlygino ir tai kas liko. Liko neatlygintos trys pozicijos, t. y. knygutės, virtualūs akiniai ir atlyginta už važinėjimus į reabilitaciją ir į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką po tris važiavimus, atlyginta, sakykime, 25 Eur, likusi dalis yra neatlyginta. Atsakovo gydytoja, kuri peržiūrėjo pretenziją, pati yra vaikų neurologė ir ji, peržiūrėjusi visus medicininius dokumentus, nerado tokios rekomendacijos, kad virtualūs akiniai kaip terapijos priemonė, kaip gydymo priemonė arba knygutės kaip terapijos, kaip gydymo priemonė būtų paskirta. Taip pat gydytoja pagal e-sveikatos įrašus ir pateiktus kitus medicininius dokumentus suskaičiavo važinėjimus nuo namų iki gydymo įstaigų ir paskaičiavo 8 litrus dyzelio kainą, paimdama iš pateiktų kvitų ir 25 Eur buvo išmokėti. Kita dalis buvo neišmokėta kaip nepagrįsta. Todėl mano, kad „Lietuvos draudimas“ jau yra atlyginęs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, proceso, kitas išlaidas yra atlyginęs pats kaltinamasis. Jeigu ateityje susidarys gydymo, reabilitacijos išlaidos, nukentėjusieji gali jas teikti, taip pat bus peržiūrėta ir kompensuota. Už važiavimą sumokėti 25,42 Eur, šita suma paimta iš medicininių dokumentų ir šita suma yra kompensuota. Atlyginamos yra būtinosios gydymo išlaidos. Už vaistus viskas yra apmokėta.

Specialisto išvadoje matyti, kad E. N. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: paviršinis odos nubrozdinimas nosies srityje, kirstinė žaizda veide kaktos dešinėje pusėje virš dešinio antakio, odos nubrozdinimai kairės alkūnės, krumplių abiejų kelių sąnarių bei pėdų srityse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, nesuspaudžiantis galvos smegenis, galvos sumušimo židinys dešinėje smilkininėje srityje be ryškių neurologinių židininių požymių, krūtinės ląstos sumušimas su kairėje užpakalinėje srityje lūžusiais V, VI, VII, VIII, IX, X šonkauliais, abiejų plaučių sumušimas su dešinės pusės pneumotoraksu, nesukėlęs ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, pilvo sumušimas su blužnies plyšimu, nustatytu operacijos metu, sukėlęs kraujo sankaupą pilvaplėvės ertmėje (iki 1500 ml) ir vidaus organo - blūžnies netekimą (blūžnis pašalinta), kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktu yra sunkus sveikatos sutrikdymas bei, pagal pasekmes (2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 44. punktu), remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11. punktu, taip pat yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms (1 t., b. l. 175-176).

Ieškinio dalis dėl likusios 979,47 Eur turtinės žalos tenkintina iš dalies. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, jog už visą sūnaus ligos laikotarpiu jam suteiktą slaugą yra patiriamos įvairios išlaidas, susijusios su jo sveikatos atstatymu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. N. įstatyminis atstovas E. N. patvirtino, jog prie ieškinio pridėti kvitai laikotarpiu nuo 2024 m. spalio mėn. iš degalinės ir už vaistus 223,31 Eur bei už sporto inventorių jau AB „Lietuvos draudimas“ apmokėjo, tik neapmokėjo už virtualius akinius ir knygutes. Atsižvelgiant į byloje pateiktus medicininius išrašus matyti, kad 2024-11-21 gydytoja R. V., įvertinusi E. N. būklę, tolesniam jo gyjimui rekomendavo įsigyti elepsinį dviratį, ėjimo-bėgimo takelį, virtualius akinius (2 t., b. l. 123-125, 146), todėl 718,99 eurų suma už akinius priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“. Be to, atsižvelgiant į medicininiuose išrašuose E. N. taikytą terapinį gydymą, susijusį su jo sveikatos atstatymu iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 19,12 eurų suma už nukentėjusiojo galimybių atstatymo, palaikymo priemones (2 t., b. l. 135). Atitinkamai nėra pagrindo abejoti, kad draudimo neatlyginta žala už kurą yra neprotinga ir neatitinkanti būtinosioms išlaidoms keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į aktualų gydymo laikotarpį, būtinybę važinėti tiek į reabilitacijas, gydymo įstaigas, vaistines ir pan., taip pat ir dėl eismo įvykio atsiradusioms kitoms pasekmėms šalinti nenumatytus važinėjimus, kuriuos apskaičiuoti nėra paprasta, vertintina, kad prašomos išlaidos (214,31 eurų) yra gyvenimiškai realios, todėl priteistinos iš atsakovo. Atitinkamai iš viso 952,42 eurų

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nukentėjusiojo E. N. ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo 22176 eurų neturtinę žalą, tačiau neatlyginta 20 000 eurų žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 2K-41-303/2020 yra apibendrinęs, jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5000 iki 28962 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020).

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu E. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, jų sunkumo, gydymo bei gydymosi, nustatyto sunkaus neįgalumo lygio ir pan. nėra. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo ateities gyvenimo perspektyvos dėl patirtos negalios yra apribotos. Jis, būdamas labai jauno amžiaus, staiga patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinį šoką sukėlusį sužalojimą, kuris iš esmės pakeitė gyvenimą, t. y. dėl patirtos žalos jo gyvenimo kokybė pablogėjo, nukentėjusysis turi atsisakyti iki sužalojimo įprasto aktyvaus gyvenimo būdo, nes jo fizinė būklė labai pasunkėjo. Dėl sužalojimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir patiria skaudžių fizinių ir dvasinių išgyvenimų, taip pat netikrumą dėl ateities, dėl žalos sveikatai padarinių poveikio jo būsimam asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.

Medicinos dokumentų išrašuose (2 t., b. l. 116-125), (duomenys neskelbtini) klinikos rašte (1 t., b. l. 128-129), konstatuota, jog nukentėjusiojo E. N. būklė sunki, priklausomas nuo slaugančio asmens. Nukentėjusiajam nuo 2024-08-16 iki 2025-08-15 nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nukentėjusiojo sveikatos būklė, praėjus nuo eismo įvykio daugiau nei 10 mėnesių, neatsistatė į buvusią iki eismo įvykio, šiuo metu galimybės visiškai pasveikti, grįžti į buvusį gyvenimo tempą minimalios, neaiškios ir tolimesnio gydymo perspektyvos.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į sveikatos sutrikdymo mastą, jo pobūdį, pagijimo laipsnį, galimybes atsistatyti bei nežinomas pasekmes, gydymosi trukmę, patirtą skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, priverstinį gyvenimo būdo bei laisvalaikio praradimą ir keitimą, suformuluotą teismų praktiką, įvertintinus ir tai, jog šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasis itin rizikingai, paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį pėsčiųjų perėjoje (KET 64.9 p.), ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant 25 000 eurų neturtinės žalos dydį. Įvertinus, kad dalį 22 176 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajam E. N. atlygino AB „Lietuvos draudimas“, nukentėjusiajam E. N. priteistina 2 824 eurų neturtinė žala iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“.

Byloje ginčas kyla ir dėl nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams E. N., S. N. po 40 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusieji civiliniai ieškovai E. N. ir S. N. pateikė civilinį ieškinį dėl kiekvienam po 40 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (2 t., b. l. 98-104). Neturtinė žala grindžiama tuo, kad jie nežino, kas laukia jų nukentėjusiojo sūnaus ateityje, ar jo sužalojimo pasekmes pavyks gydytojams pašalinti sūnų operuojant, kurių išgyvenimas jiems sukelia dvasinį skausmą, fizinių ir materialinių pasekmių. Didelius dvasinius išgyvenimus bei stresą jie patyrė ne tik dėl sūnaus, su kuriuo juos sieja stiprus dvasinis ryšys, patirto sužalojimo, bet ir ilgalaikio jo slaugymo.

Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams E. N. ir S. N. priteistinos neturtinės žalos dydžio nekvestionuotinas skausmas, jiems sukeltas dėl eismo įvykio metu sužaloto sūnaus E. N.. Nėra abejonės, jog dėl sūnaus E. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką. Tačiau negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, jog nukentėjusieji E. N. ir S. N. nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sūnaus sužalojimų, nukentėjusiesiems iš esmės sutriko fizinė, psichologinė ir emocinė sveikata, pragyvenimo lygis, nes tokių duomenų byloje nepateikta. Be to, teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad tretiesiems asmenims neturtinė žala priteisiama netekus artimo asmens. Svarbu ir tai, kad L. J. automobilį vairavo blaivus, KET pažeidė dėl neatsargumo, po eismo įvykio elgėsi iš esmės atsakingai, rūpinosi nukentėjusiuoju, suteikė taip pat galimą pagalbą ir patiems nukentėjusiojo tėvams. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, suformuota teismų praktika, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų E. N. ir S. N. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos reikalavimo, todėl šis ieškinys atmestinas.

Kiti procesiniai klausimai

Skaitmeninė laikmena su BPC garso įrašais (1 vnt.) ir DVD laikmena su pareigūnų vaizdo registratorių įrašais (1 vnt.), iš viso 2 vnt. (įpakuotos vokuose 2-ojo tomo gale), paliktinos saugoti byloje; raudonos - juodos spalvos dviratis „GHOST“, mėlynos spalvos vyriškas sportinis batas „NIKE“, mėlynos spalvos gertuvė „MEYLE driver's best friend“, vyriškas laikrodis „Invicta“ Specialty juodos spalvos, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje, Kauno g. 6, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiojo E. N. įstatyminiam atstovui E. N..

Byloje paskirtos kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. J., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Išaiškinti L. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. N. įstatyminių E. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ E. N. 952,42 eurų turtinės žalos ir 2824 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. N. ir E. N. civilinius ieškinius atmesti.

Skaitmeninę laikmeną su BPC garso įrašais (1 vnt.) ir DVD laikmeną su pareigūnų vaizdo registratorių įrašais (1 vnt.), iš viso 2 vnt., palikti saugoti byloje;

raudonos - juodos spalvos dviratį „GHOST“, mėlynos spalvos vyrišką sportinį batą „NIKE“, mėlynos spalvos gertuvę „MEYLE driver's best friend“, juodos spalvos vyrišką laikrodį „Invicta“ Specialty grąžinti nukentėjusiojo E. N. įstatyminiam atstovui E. N..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis