- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-11
- Bylos Nr.
- 1A-154-360/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21040-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė
- Civilinis ieškovas
- E. N. S. N., E. N., S. N.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Marius Venckus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-04-09 nuosprendžio, kuriuo L. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Nuosprendžiu iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. N. priteista 952,42 eurų turtinės žalos ir 2 824 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. N. ir E. N. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2024-06-03, apie 8.06 val., Klaipėdos mieste, Šiaurės pr., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismo juosta dviejų vienos krypties eismo juostų kelyje link Kretingos g. už dešinėje esančio šalutinio kelio - Pakruojo g., pirmoje eismo juostoje prie perėjos sustojus automobiliui, elgdamasis neatsargiai, nesumažino greičio ir nesustojo bei nepraleido jam iš dešinės pusės perėja važiavusio dviračio, kuriuo važiavo mažametis E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą - eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 30 punktą - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, 31 punktą - jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, 32 punktą - vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, ir sukėlė eismo įvykį - mažamečio su dviračiu partrenkimą, griuvimą ant kelio dangos, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta E. N. sveikata.
Šalies argumentai
2. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto įstatymo dalyje dėl netinkamai pritaikytų materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo nukentėjusiajam E. N./jo įstatyminiams atstovams/civiliniams ieškovams S. N. ir E. N. iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio metu sužaloto sūnaus E. N. priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo E. N. tėvams nukentėjusiesiems/civiliniams ieškovams E. N. ir S. N. iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, kad, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio nukentėjusiajam E. N. priteisimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš kasacine tvarka išnagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 2K-41-303/2020 esančiu apibendrinimu, kuriame nurodyta jog pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo išmoka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000 iki 28 962 eurų, pateikiama gausi praktika. Tačiau teismas nepakankamai individualizavo ir argumentavo priteisto ieškinio dydį nukentėjusiajam E. N., nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei pasekmes įvykusio įvykio, ir ateities požiūriu, nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. N. ir S. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kaip pasikeitė jų įprastas gyvenimas po eismo įvykio, nukentėjusiųjų patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neigiamų išgyvenimų įtaką psichologinei būsenai, pasikeitusį gyvenimą, patiriamus nepatogumus, nuolatinį nukentėjusiojo priežiūros poreikį. Spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio nukentėjusiajam E. N., teismas vadovavosi specialisto išvada iš kurios matyti E. N. nustatyti sužalojimai. Teismas konstatavo, jog ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, jų sunkumo, gydymo bei gydymosi, nustatyto sunkaus neįgalumo lygio ir pan. nėra. Teismui akivaizdu, jog nukentėjusiojo ateities gyvenimo perspektyvos dėl patirtos negalios yra apribotos. Jis, būdamas labai jauno amžiaus, staiga patyrė didelį fizinį skausmą ir emocinį šoką sukėlusį sužalojimą, kuris iš esmės pakeitė gyvenimą, t. y. dėl patirtos žalos jo gyvenimo kokybė pablogėjo, nukentėjusysis turi atsisakyti iki sužalojimo įprasto aktyvaus gyvenimo būdo, nes jo fizinė būklė labai pasunkėjo. Dėl sužalojimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir patiria skaudžių fizinių ir dvasinių išgyvenimų, taip pat netikrumą dėl ateities, dėl žalos sveikatai padarinių poveikio jo būsimam asmeniniam ir profesiniam gyvenimui.
2.2. Prokuroro apeliaciniame skunde pažymima, jog medicinos dokumentų išrašuose, nustatyta, jog nukentėjusiojo E. N. būklė sunki, priklausomas nuo slaugančio asmens. Nukentėjusiajam nuo 2024-08-16 iki 2025-08-15 nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nukentėjusiojo sveikatos būklė, praėjus nuo eismo įvykio daugiau nei 10 mėnesių, neatsistatė į buvusią iki eismo įvykio, šiuo metu galimybės visiškai pasveikti, grįžti į buvusį gyvenimo tempą minimalios, neaiškios ir tolimesnio gydymo perspektyvos. Atkreipiamas dėmesys į E. N. parodymus apie patirtas išlaidas, draudimo padengtas sumas, E. N. nustatytą neįgalumą iki 2025-08-16, jo būklę dėl sutrikusios koordinacijos, pagalbos, apsaugos poreikio. Taip pat išdėstyti nukentėjusiojo E. N. įstatyminės atstovės S. N. parodymai, jog buvo bemiegių naktų, išgertų vaistų, vaiko komą, dabartinę būklę, pagalbos poreikį, mokymąsi namuose ir mokykloje, vaiko gebėjimus, reabilitacijos poreikį, nustatytą sunkų neįgalumą. Kaip nurodė S. N., iki įvykio ji nedirbo, kadangi augino dukrą, dabar dukrai (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu prižiūri sūnų, vyras jau dirba, o ji vežioja vaikus, nes per dieną sūnų vežioja du kartus, pareiškė tokio dydžio civilinį ieškinį, kadangi patyrė didelę traumą, neaišku, kokia vaiko sveikata bus ateityje ir kokia bus jų, t. y. tėvų sveikata po tokių įvykių.
2.3. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam E. N., nurodė senesnę, ekonominės situacijos neatitinkančią teismų praktiką, asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, kai priteisiama nuo 5 000 iki 28 962 Eur. Vis dėl to nagrinėjamoje situacijoje labiausiai aktuali 2025-04-16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-80-697/2025, kurioje detaliai atskleidžiami neturtinės žalos nustatymo ir priteisimo kriterijai, įvertinant nukentėjusiajam (ne tik vaikui, bet ir tėvui su motina) sukeltus padarinius, t. y. įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nustatymo klausimą, teismas neatsižvelgė ir į nuolat kintantį ekonominį gyvenimo lygį valstybėje, visiškai neįvertino konkrečių šalies ekonominių rodiklių, susiklosčiusių po 2020 m., iki teismo sprendimo priėmimo. E. N. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ateities gyvenimo perspektyvos dėl patirtos negalios akivaizdžiai yra apribotos, be kitų sužalojimų jis patyrė vidaus organo - blužnies netekimą (blužnis pašalinta), pasekmės fizinei ir emocinei būklei yra itin sunkios. Jis liko sužalotas visam gyvenimui. Manytina, jog tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies, teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą (BPK 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio l dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas).
2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl sūnaus sužalojimo E. N. ir S. N. taip pat patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, E. N. parodė, kad iki šiol jaučia psichologinį nuovargį, daug emocijų, skausmo matyti savo vaiką, koks jis buvo, kai buvo sveikas ir koks yra šiuo metu. Teismo akcentuotas įrodymų nepateikimas, kad dėl sūnaus sužalojimų, jiems iš esmės sutriko fizinė, psichologinė ir emocinė sveikata, pragyvenimo lygis, prieštarauja logikai, bei bendram suvokimui apie dvasinius išgyvenimus ir neapibrėžtumą dėl ateities. Neteisingai įvertinęs visumą neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas atmetė nukentėjusiųjų E. N. ir S. N. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo nepilnamečio vaiko tėvams, dėl ko pažeidė CK ir BPK normas. Įvertinus nukentėjusiojo E. N. sveikatos sutrikdymo mastą, kuris susijęs su vidaus organo - blužnies netekimu (blužnis pašalinta), jo pobūdį, pagijimo laipsnį, galimybes atsistatyti bei nežinomas pasekmes, gydymosi trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą, patirtą skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, priverstinį gyvenimo būdo bei laisvalaikio praradimą ir keitimą, E. N./civiliniams ieškovams S. N. ir E. N. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio metu sužaloto sūnaus priteistinas bendras 40 000 Eur žalos atlyginimas, o E. N. tėvams E. N. ir S. N. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio metu sužaloto sūnaus priteistina po 20 000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prokuroro apeliacinį skundą palaikė, civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).???
6. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde keliamas neturtinės žalos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsprendimo klausimas, vertinama, jog nukentėjusiajam E. N. turi būti priteista didesnė neturtinė žala, taip pat neturtinė žala priteistina ir jo tėvams E. N. ir S. N..
7. CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
8. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
9. Nukentėjusiojo E. N. įstatyminiai atstovai E. N. ir S. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 979,47 Eur turtinės žalos, 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, taip pat dėl 40 000 Eur priteisimo kiekvienam (tiek E. N., tiek S. N.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nustačius, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. N. patyrė 25 000 Eur dydžio neturtinę žalą, dalį 22 176 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam E. N. jau atlygino AB „Lietuvos draudimas“, todėl priteista 2 824 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 952,42 Eur turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. N. ir E. N. civiliniai ieškiniai atmesti. Skundžiamame nuosprendyje žalos atlyginimo klausimas išsamiai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, E. N. medicininius dokumentus, padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, padarytus sužalojimus, skausmą, išgąstį, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, gydymosi trukmę, dabartinę jo sveikatos būklę, tėvų paaiškinimus, taip pat įvertino ir tai, kad nenustatyta, kad kaltininkas kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasis itin rizikingai, paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį pėsčiųjų perėjoje (KET 64.9 p.).
10. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog E. N. dėl L. J. veiksmų buvo padaryta neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu E. N. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris aprašytas specialisto išvadoje: konstatuoti sužalojimai veide, galvoje, šonkaulių lūžiai, krūtinės ląstos sumušimas, pilvo sumušimas su blužnies plyšimu (blužnis pašalinta), nubrozdinimai rankose ir kojose. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina apie E. N. taikytą gydymą, sveikatos būklė vertinama kaip sunki, priklausoma nuo slaugančio asmens, nuo 2024-08-16 iki 2025-08-15 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomos reabilitacijos, kurios duoda teigiamų rezultatų (pvz. po vienos paskutiniųjų, kaip nurodoma išraše apie taikyto gydymo efektyvumą, minima, jog pagerėjo bendra motorinė funkcija, galūnių tonusas, tolerancija fiziniam krūviui, padidėjo nugaros priekinės pilvo sienos raumenų jėga, judesių amplitudės, rankų ir plaštakų raumenų jėga, mąstymo operacijos lėtos, bet pakankamai produktyvios). Taigi, nors E. N. sveikatos būklė nėra atsistačiusi, tačiau yra pozityvių poslinkių.
11. Atsižvelgus į aptartus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, jog dėl eismo įvykio E. N. padaryti sužalojimai, kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, iš tikrųjų nukentėjusiajam turėjo ir iki šiol turi, ir turės ilgalaikes pasekmes, pablogino jo gyvenimo kokybę, taip pat neabejotina, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė stiprų skausmą ir diskomfortą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvardijo bei įvertino nukentėjusiajam kilusius padarinius. Atsižvelgiama ir į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltininkas L. J. iškart pripažino kaltę, gailėjosi, bendradarbiavo. Kita vertus, nukentėjusiojo elgesys taip pat nebuvo pavyzdingas, bylos duomenimis, į pėsčiųjų perėją jis įvažiavo dviračiu, o pagal KET tai dviračių vairuotojams draudžiama (KET 64.9 p.) ir ši aplinkybė teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje.
12. Apeliaciniame skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo rėmimasis esą sena teismų praktika, atkreipiamas dėmesys į konkrečią kasacinę bylą Nr. 2K-80-697/2025. Tačiau apygardos teismas nepritaria apeliacinio skundo argumentams. Kaip yra pažymėta ir teismų praktikoje, bylose dėl sukeltų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Apeliaciniame skunde minimoje kasacinėje byloje Nr. 2K-80-697/2025 faktinės aplinkybės nėra identiškos, kaip nustatytos nagrinėjamu atveju. Nors šiuo atveju ir kasacinėje byloje dėl eismo įvykio nukentėjusiems vaikams ir buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, visgi minimoje kasacinėje byloje nukentėjusiajai likusios pasekmės vertintinos kaip sunkesnės (nebevaikšto, nebevaldo kūno nuo juosmens, juda neįgaliojo vežimėliu, reikia pritaikyti namų aplinką) nei E. N. (mokosi ir namuose, ir lanko mokyklą, pats vaikšto), kurio sveikimo dinamika teigiama. Taigi apeliaciniame skunde minima byla nelaikytina precedentu šiuo atveju nagrinėjamai situacijai.
13. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas E. N. patirtas neturtinės žalos dydis pagrįstas, ne per mažas, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, nustatytas pakankamai atsižvelgus į įstatyme numatytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bylos duomenis, teismų praktiką, kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.
14. Kita dalis apeliacinio skundo argumentų susijusi su tuo, jog vertinama, kad ir nukentėjusiojo E. N. tėvams priteistina neturtinė žala, kiekvienam po 20 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinį šioje dalyje, nurodė, kad tėvų neturtinė žala grindžiama nežinomybe dėl sūnaus ateities, sveikatos, patirtais išgyvenimais gydant sūnų ir slaugant, nekvestionuojamas tėvų skausmas, dvasiniai išgyvenimai, šokas, tačiau nepateikta duomenų, kad jiems iš esmės sutriko fizinė, psichologinė ir emocinė sveikata, krito pragyvenimo lygis. Kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams. Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog, tik esant sunkiam sveikatos sutrikdymui ir tik nustačius išskirtines aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas mažamečio / nepilnamečio asmens tėvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Suprantama, kad nukentėjusiojo E. N. šeimos nariai dėl veikos prieš nukentėjusįjį, patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų, tačiau tai savaime nereiškia, kad jau vien dėl to, nesant ypatingų aplinkybių, įgyjama teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Betarpiškai eismo įvykyje vaiko tėvai nedalyvavo, sūnui priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kaip nurodė S. N. ir iki įvykio ji nedirbo, augino mažesnę dukrą, dabar rūpinasi sūnumi, E. N. dirba. Taigi iš esmės nepateikta duomenų, jog šeimai teko keisti gyvenimo būdą, gyvenamąją aplinką, sutriko ir jų sveikata ar pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių E. N. tėvams būtų pagrindas nustatyti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą dėl sūnaus patirto sužalojimo.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.