Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. S., I. S. ir R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto 20-asis notarų biuras, V. Š..

1. Pareiškėjai kreipėsi su pareiškimu (CBP-27575, DOK-12340) į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. S. priėmė mirusiojo A. J. S. palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti.

1.1. Pareiškėjai nurodė, kad N. S., yra mirusiojo A. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), žmona, o I. S. ir R. S. yra mirusiojo vaikai. Mirusiojo artimieji (žmona ir vaikai) pareiškimo apie palikimo priėmimą per teisės aktuose nurodytą 3 mėnesių terminą notarui nepadavė, todėl tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo. Po A. J. S. mirties pareiškėja N. S. priėmė palikimą – 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini) (kita dalis priklauso jai pačiai), pradėdama turtą faktiškai valdyti kaip savo, taip pat asmeninius mirusiojo daiktus. Mirusiojo A. J. S. vaikai – pareiškėjai I. S. ir R. S. patvirtina faktą, kad mama N. S. priėmė visą mirusiojo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti ir tam neprieštarauja.

2.1. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas (registracijos Nr. DOK-1128) į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, akcijas, nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjo A. J. S. palikimo perėjimo valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

2.2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą (DOK-12870), kuriame nurodė, kad norint pripažinti, jog N. S. priėmė palikimą po A. J. S. mirties faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad jį atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Ar pareiškėjų teikiami įrodymai (jų aiškinimai apie faktiškai atliktus veiksmus tvarkant palikėjo turtą, rūpinantis jų teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų. VMI neprieštaraus, jeigu pareiškėjai teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (CPK 443 str. 3 d.).

2.3. Pareiškėja nurodė papildomą turtą kurį paveldėjo (DOK-12340).

2.4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (DOK-17089) pažymėjo, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Bei, kad neturi duomenų apie A. J. S. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat, kad nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu.

3. Teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. vasario 10 d. 11:00 val.

Pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėja N. S. po savo vyro A. J. S. mirties faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

4.1. Pareiškėja N. S., yra buvusi mirusiojo A. J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Pareiškėjai I. S. ir R. S. yra mirusiojo A. J. S. vaikai.

4.2. 2024 m. lapkričio 4 d., 2025 m. sausio 2 d., 2025 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad A. J. S. iki mirties turėjo nuosavybėje:

1) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio buto (duomenys neskelbtini). Nors jis priklauso N. S. pagal 1992 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 16/1302, tačiau butas įgytas santuokoje, dėl to laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors jis priklauso N. S. pagal 1994 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 50, tačiau žemės sklypas įgytas santuokoje, dėl to laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

3) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors jis priklauso N. S. pagal 1994 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 50, tačiau sodo namas įgytas santuokoje, dėl to laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

4) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors jis priklauso N. S. pagal 1994 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 50, tačiau ūkio pastatas įgytas santuokoje, dėl to laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas;

5) 1/3 pastato (duomenys neskelbtini);

6) 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

4.2. Testamentų registre duomenų apie A. J. S. testamentą nėra, dėl to spręstina, kad A. J. S. testamento sudaręs nebuvo. Po sutuoktinio A. J. S. mirties pareiškėja N. S. per įstatyme numatytą trijų mėnesiu terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo.

6. Pareiškimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. S. priėmė mirusiojo A. J. S. palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, tenkintinas, nes:

1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013);

2) paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą;

3) pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

6.2. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo:

1) nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių prieštaravimų, kad pareiškėja N. S. po savo sutuoktinio A. J. S. mirties būtų nesirūpinusi A. J. S. priklausiusiu turtu, nėra jokių duomenų, kad juo galėjo rūpintis kiti asmenys. N. S. patvirtino, kad ji A. J. priklausiusiu turtu rūpinosi;

2) byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. J. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu;

3) nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad N. S. po savo sutuoktinio A. J. S. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi A. J. S. palikimą (CK 5.51 straipsnis).

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja N. S. po savo sutuoktinio A. J. S. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Byloje yra patirtos 4,19 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. pažyma byloje apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

10. Dėl pranešimo nekilnojamo turto registro tvarkytojui. Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 275 straipsnio 2 dalis).

11. Sprendimas įteiktinas žiniai ir V. Š., kuri yra dalies A. J. S. turto bendrasavininkė, todėl buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą (CBP-27575, DOK-12340) tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiojo (duomenys neskelbtini) A. J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, t. y. A. J. S. nekilnojamąjį turtą:

1) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio buto (duomenys neskelbtini);

2) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) ½ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) asmeninės nuosavybės turtą: 1/3 pastato (duomenys neskelbtini);

6) asmeninės nuosavybės turtą: 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas pareiškėjai N. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimą, tiek neįsiteisėjusį, tiek įsiteisėjusį, pateikti žiniai nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras.

V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu ir įteikti šį teismo sprendimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.