- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- II-168-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00313-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G., G. K.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Dainius Dargevičiau
- Kategorijos
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Vilmai Žebrauskienei
Dalyvaujant pareiškėjui G. (G.) K., (toliau-Pareiškėjas), jo atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo G. K. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu G. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį, paskyrė 4000 Eur baudą bei 1) tabako gaminių - cigarečių nepaženklintų LR nustatyta tvarka 11380 vnt., cigarečių nepaženklintų LR nustatyta tvarka 30240 vnt. konfiskavimą; 2) lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio savininkė - E. K., konfiksavimą; 3) dokumento - transporto priemonės registravimo liudijimo konfiskavimą, už tai, kad jis 2022 m. vasario 11 d. atvyko lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - (duomenys neskelbtini) kelio postą, žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis viršija leistinas normas. Atlikus detalų transporto priemonės ir asmeninių daiktų muitinį tikrinimą, automobilio priekinėse ir galinėse duryse po apdaila, po galine sėdyne, atsarginiame rate ir priekinėje dalyje virš daiktadėžės specialiai įrengtoje slėptuvėje, buvo rasta 11380 (duomenys neskelbtini) cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ ir 30240 (duomenys neskelbtini) cigarečių „(duomenys neskelbtini) ”, kurių bendra vertė - 7429,17 Eur. Savo veiksmais jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas Dainius Dargevičius skundu prašo netaikyti Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės - transporto priemonės konfiskavimo ir grąžinti transporto priemonę E. K., o nustačius, jog turto konfiskavimas yra būtinas, išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 1380 Eur. Taip pat skundu prašoma Pareiškėjui skirtą baudą, t.y. 4000 Eur sumažinti iki 3000 Eur, leisti ją mokėti dalimis ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per dvejų metų laikotarpį. Skundas motyvuojamas tuo, kad automobilis Pareiškėjui buvo perleistas iš motinos E. K., kuri nežinojo ir negalėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui padaryti. Pareiškėjo atstovo manymu, ši priemonė yra perteklinė ir neproporcinga, nes labiau apsunkintų E. K. padėtį, nei užtikrintų siekiamą tikslą. Taip pat Pareiškėjo atstovo manymu, administracinės nuobaudos skyrimo tikslai Pareiškėjui bus pasiekti skyrus mažesnę nei minimalią įstatyme numatytą baudą. Pareiškėjo atstovas vadovaujasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, bei nurodo, kad Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pareiškėjas turi du mažamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl nepagrįstai didelės baudos skyrimas stipriai pakenktų šeimos buitiniams interesams ir bendrai apsunkintų padėtį, atsižvelgiant į šeimos esamą finansinę situaciją. Pareiškėjui prašoma skirti mažesnę nei minimalią įstatyme numatytą baudą, bei atsižvelgiant į jo materialinę padėtį, taip pat į tai, kad jis yra dviejų mažamečių vaikų tėvas ir vienintelis šeimos maitintojas, prašo baudoj mokėjimą išdėstyti per dvejų metų laikotarpį, tokiu būdu neapsunkinant finansinės šeimos padėties.
Atsiliepimas
Institucija savo atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, skundo netenkinti ir nurodė, kad kliūčių taikyti administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą nėra, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46- 628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertina kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą. Institucija vertindama ar automobilio konfiskavimas yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, nes labiau apsunkintų E. K. padėtį, nei užtikrintų siekiamą tikslą, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriant baudą Institucija įvertino visas aplinkybes ir esant lengvinančiai aplinkybei skyrė ne didesnę bauda negu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, todėl, Institucijos manymu, Pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta 4000 Eur bauda, t. y. mažesnė negu baudų vidurkis. Bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas prašymo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis nepateikė, kaip nepateikė ir sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, įrodančių, kad augina du mažamečius vaikus. Paskirtos baudos mažinimas ir išdėstymas dalimis, Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, nebūtų teisingas, priešingu atveju, teisinės atsakomybės poveikis bus formalus ir nepasieks administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo skundą, pripažįsta savo nusižengimą ir labai gailisi. Jau keturis metus gyvena Lietuvoje. Į Lietuvą vykęs ne kartą, jam buvo žinoma, kad automobiliai tikrinami. Cigaretės buvo paslėptos automobilio durelėse, priekinėje panelėje, automobilio bagažinėje ir atsarginiame automobilio rate. Durelėse atsuktuvu buvo atsukti plastmasiniai apmušalai. Apmušalai buvo nuplėšti, ten sukištos cigaretės, paskui apmušalai uždėti atgal. Išpjovė skylę virš daiktadėžės. Mamai apie skylės pjovimą nesakė, nenorėjo pabloginti jos sveikatos. Skylę padarė po to, kai paėmė automobilį, anksčiau skylės nebuvo. Jo manymu, techninių pakeitimų automobilyje nedarė. Mama nežinojo apie nuardymus ir uždėjimus. Jam dėl to labai gėda. Automobiliu naudojosi jo brolis, jis vežiojo mamą. Po to jis (Pareiškėjas) gavo įgaliojimą naudotis automobiliu. Įvykis atsitiko po 3 mėnesių, po to kai gavo įgaliojimą. Mama visada klausdavo apie automobilio būklę ir ar jis prižiūri jį. Jo mamai 68 metai. Jis gyvena su šeima. Prašo sumažinti baudos dydį bei, kadangi yra sunkumai su darbu ir augina du vaikus, prašo išdėstyti baudą dalimis. Pripažįsta, kad pasielgė blogai.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus. Pateiktas transporto priemonės savininkės paaiškinimas ir įgaliojimas dėl transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
Pareiškėjas savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje neginčijo, tačiau ginčijo paskirtos baudos dydį, prašė jį sumažinti ir paskirtą baudą išdėstyti dalimis.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.) ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.
Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, kuri gali būti padaryta tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymą skundžiamu nutarimu buvo paskirta 4000 dydžio bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, numatyta bauda nuo 3500 iki 6000 eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijos ribos yra nuo 3500 Eur iki 6000 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjas prašo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą sumažinti iki 3000 Eur. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių Pareiškėjo padėtis būtų laikytina išskirtinė ir jam paskirta bauda būtų mažintina labiau negu sankcijoje numatyta minimali, tačiau teismo vertinimus, įvertinus Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai, kad praeityje už analogiškus pažeidimus nebaustas, savo kaltę pripažino nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios, yra pagrindas Pareiškėjui skirtą baudą mažinti iki ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios baudos dydžio, t.y. 3500 Eur.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad iki ginčijamo nutarimo priėmimo Pareiškėjas neprašė išdėstyti baudos, nutarimo priėmimo metu taip pat neprašė išdėstyti baudos mokėjimo. Taigi atsižvelgiant į ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas bei tai, kad nutarimo priėmimo metu Pareiškėjas prašymo išdėstyti baudos mokėjimą pateikęs nebuvo, jo prašymas išdėstyti baudos mokėjimą negali būti tenkinamas, kadangi po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y. dėl baudos mokėjimo išdėstymo Pareiškėjas turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Byloje būtinai vertinama, ar kontrabandos gabenimas buvo apgalvotas sprendimas. Siekiant prevencinių tikslų įgyvendinimo, transporto priemonės, kurios buvo specialiai pritaikytos nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas. Nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsniuose nurodytiems nuobaudų tikslams. Praktikoje tokie sprendimai formuos suvokimą, jog kitam asmeniui priklausantis turtas, naudojamas darant administracinius nusižengimus, nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Konfiskavus tokią transporto priemonę su joje specialiai įrengtomis slėptuvėmis, ginčas dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir teisingo atlyginimo už konfiskuotą transporto priemonę tarp transporto priemonės savininko ir asmens, vairavusio tokią transporto priemonę, gali būti sprendžiamas civiline tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartis Nr. 2AT-46-628/2019).
Šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas yra viena iš pavojingiausių ANK numatytų veikų, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Iš teismų praktikos matyti, kad asmenys, gabenantys kontrabandą, dažnai naudojasi kitiems priklausančiomis transporto priemonėmis tokiu būdu bandant nesėkmės atveju, išaiškėjus daromam nusižengimui, sumažinti kylančias pasekmes.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilyje gabentų cigarečių kiekis yra pakankamai didelis, be automobilio Pareiškėjas negalėtų tokio kiekio gabenti išvengdamas muitinės kontrolės, be to, cigaretės buvo slėptos tam nepritaikytose vietose – automobilio priekinėse ir galinėse duryse po apdaila, po galine sėdyne, atsarginiame rate ir priekinėje dalyje virš daiktadėžės specialiai įrengtoje slėptuvėje, todėl automobilis pripažintinas administracinio nusižengimo padarymo priemone.
Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, konfiskuotas gali būti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad automobilis registruotas Pareiškėjo motinos E. K. vardu. Institucijos atstovo teigimu, pastaroji gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu automobiliu naudojosi turėdamas motinos, t.y. automobilio savininkės įgaliojimą, ir nors, Pareiškėjo teigimu, motina teiravosi dėl automobilio būklės, visgi šiuo atveju vertintinas giminystės ryšis tarp Pareiškėjo yra automobilio savininko bei jų tarpusavio santykiai. Matyti, kad Pareiškėjo motina, būdama sūnui perleisto automobilio savininke, aktyviai nesidomėjo savo transporto priemonės naudojimo aplinkybėmis bei nesiėmė jokių priemonių, kad transporto priemonė nebūtų panaudota administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, nors ir automobilio savininkė galimai ir nežinojo, kad jos transporto priemonė bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti, tačiau tai neužkerta kelio taikyti automobilio, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimo, kadangi automobilio savininkė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, jog transporto priemonėje virš daiktadėžės buvo išpjauta skylė. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, jog pats skylės transporto priemonėje pats nepjovė, tačiau kaip matyti iš jo paaiškinimų , jog žinojo , kad yra padaryta. Nors teigia, kad mamai, tai yra transporto priemonės savininkei nesakė apie skylės išpjovimą, tačiau automobilio su specialiai įrengta slėptuve negalima grąžinti, kad ji ir vėl nebūtų panaudota kontrabandai gabenti, todėl E. K. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas pagrįstai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, Pareiškėjui administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
G. (G.) K. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti dalyje dėl baudos skyrimo ir G. K. paskirti 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.