Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-211-653/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-25
Bylos Nr.: 2A-211-653/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-06213-2010-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: D. B.
Trečiasis asmuo: UAB „Vilniaus energija“, UAB „Rasų valda“, D. V., G. Ž.
Atsakovas: UAB „Vilniaus vandenys“

Kategorijos

42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-211-653/2015Proceso Nr.2-03-3-06213-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 42.5; 45.5; 121.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus dėl 2014-01-30 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, tretiesiems asmenims UAB „Rasų valda“, UAB „Vilniaus energija“, D. V. ir G. Ž.; institucijos, teikiančios byloje išvadas – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl įpareigojimo sudaryti sutartį.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti su ieškove geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį pagal pridedamą tokios sutarties (sudaromos tarp atsakovo ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo atstovaujamų visų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini ) bitų ir kitų patalpų savininkų) pavyzdį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Liepkalnio g. 22 namo gyventojai 2010-03-16 priėmė sprendimą pasirinkti 2-ąjį (be karšto vandens tiekėjo) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y. geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo. Geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkėju yra kiekvienas vartotojas individualiai. Tai yra vienas esminių 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo skiriamųjų bruožų, kadangi būtent tarpininko (karšto vandens tiekėjo) eliminavimas ir galimybė vartotojams pirkti sudedamąsias karšto vandens dalis atskirai ir tiesiogiai, sudaro sąlygas sutaupyti, t. y. nemokėti jokių su karšto vandens administravimu susijusių papildomų išlaidų. Tai yra vienas pagrindinių motyvų, dėl kurių ieškovė balsavo už 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Geriamąjį vandenį iš tiekėjo pagal tiekėjo pateiktą ir su atstovu (pastate valdytoju) sudarytą sutartį perka ne pastato valdytojas, tačiau atstovaujamieji vartotojai. Tuo tarpu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ akivaizdžiai reikalauja, kad geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš jo pirktų koks nors tarpininkas, kuris vėliau jį (pašildytą iki reikiamos temperatūros) perparduotu ieškovei bei kitiems namo gyventojams.

Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti parduodamas pagal gyvenamojo namo geriamojo vandens įvade prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, esantį skaitiklį. Tačiau šio geriamojo vandens pirkėjas yra vartotojas, t. y. kiekvieno namo buto savininkas, kuris savo paties reikmėms suvartotą geriamąjį vandenį (tiek šaltą, tiek pašildyta iki karšto vandens temperatūros) apskaito tiek bute esančių vandens apskaitos prietaisų pagalba, tiek ir pagal namo įvadinį skaitiklį, įvertinus tai, kad geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti turi būti tiekiamas (parduodamas) tiesiogiai vartotojui, tačiau vandens pardavimo ir atsiskaitymo už jį riba yra įvadinis skaitiklis (kuris neapskaito kiekvieno vartotojo individualiai suvartoto karšto vandens kiekio). Dėl to atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ tenka pareiga išdalinti visą parduodamą geriamąjį vandenį vartotojams taip, kad kiekvienas jų susimokėtų už jo faktiškai suvartotą karšto vandens (sudedamąją jo dalį – geriamąjį vandenį) kiekį, apskaičiuotą pagal bute įrengtą karšto vandens apskaitos prietaisą ir vartotojui tenkančią vandens suvartojimo skirtumo, kuris susidaro tarp įvadinio ir butuose esančių skaitiklių parodymų, dalį. Įvadinis skaitiklis žymi tik pardavimo ribą ir bendrą namui parduodamo vandens kiekį, todėl atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“, vykdydamas vandens tiekėjo pareigas, privalo ne tik patiekti vandenį iki namo įvado, tačiau ir labai aiškiai nurodyti kiekvienam vartotojui kiek jis turi mokėti už per ataskaitinį mėnesį suvartotą geriamąjį vandenį skirtą karštam vandeniui ruošti. Dabartiniu metu ieškovė moka tik už jos bute faktiškai suvartotą vandens kiekį, tuo tarpu koks yra susidaręs skirtumas (jeigu toks yra) tarp įvadinio skaitiklio ir visų butų skaitiklių parodymų, ieškovei nėra žinoma, kaip ir nėra žinoma, ar jai nesikaupia skola už į Liepkalnio g. 22 gyvenamąjį namą patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti.

Atsakovas „Vilniaus vandenys“ su ieškiniu nesuko.

Nurodė, tam, kad UAB „Vilniaus vandenys“ galėtų įgyvendinti gyventojų pasirinkimą, turi būti priimtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Šis reikalavimas nėra tinkamai įvykdytas, kadangi toks sprendimas buvo priimtas įgaliotų atstovų visuotiniame susirinkime, tačiau sprendimas turi būti priimtas pačių daugiabučio namo gyventojų, o nė jų atstovų.

UAB „Vilniaus vandenys“ tiekiamas geriamasis vanduo karšto vandens ruošimui negali būti apskaitomas pagal karšto vandens skaitiklius butuose ir privalo būti apskaitomas pagal įvadinį skaitiklį, esantį prieš daugiabučius skirto karšto vandens ruošimo įrenginį. Geriamojo vandens karštam vandeniui tiekimo sutartį su atsakovu turi sudaryti ne kiekvienas buto savininkas individualiai, tačiau buto savininkai turi išrinkti įgaliotą atstovą, kuris ir sudarys su UAB „Vilniaus vandenys“ šalto vandens tiekimo sutartį. Vartotojams atstovaujančio santykiuose su šilumos ir karšto vandens tiekėjais asmens, t.y. vartotojų įgalioto asmens teisinis statusas neturėtų būti klaidingai prilyginamas karšto vandens tiekėjo teisiniam statusui. Tuo tarpu ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ akivaizdžiai reikalauja, kad geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš jo pirktų koks nors tarpininkas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovas pažeidžia buitinių vartotojų (tame tarpe ir ieškovės) teisės ir teisėtus interesus, priežastis – nenoras prisiimti papildomą administracinę naštą visą į daugiabučius namus karšto vandens ruošimui pateiktą vandenį. Atsakovui būtų „patogiau“ tiesiog išrašyti vieną sąskaitą namui ir pateikti ją apmokėti ne to namo vartotojams (kiekvienam iš jų priklausančia dalimi), tačiau vienam vartotojų atstovui ar jungtines veiklios sutarties dalyviu įgaliotam asmeniui. Tačiau toks „noras /tikslas“ yra visiškai nepagrįstas, kadangi tai prieštarautų CK 2.132 straipsnio l dalyje ir 2.133 straipsnio l dalyje įtvirtintam principui, kad asmens per atstovą sudarytas sandoris teises ir pareigas sukuria ne atstovui (t.y. ne namo valdytojui UAB „Rasų valda“, kaip kad pageidauja atsakovas), tačiau atstovaujamajam (ieškovei ir kitiems šio namo butų savininkams).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-15 sprendimu galutinai išaiškinus atitinkamų santykių teisinį reglamentavimą, kad geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, apskaitytą atsakovo įvadiniu skaitikliu (prieš karšto vandens ruošimo šilumokaitį), pagal sutartį (bendrą visam daugiabučiam namui), kurią pasirašo geriamojo vandens tiekėjas ir vartotojų vardu – pastato valdytojas, kiekvienam vartotojui priklausančia dalimi iš atsakovo perka vartotojai (o ne pastato valdytojas). Šią kiekvieno vartotojo dalį sudaro tiek geriamojo vandens kiekis pagal vartotojų butuose deklaruotus įrengtų karšto vandens skaitiklių parodymus, tiek viso karšto vandens ruošimui sunaudoto geriamojo vandens kiekio dalimi esanti konkrečiam vartotojui tenkanti geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, dalis nuo skirtumo, susidarančio tarp pastato įvadinio skaitiklio ir butuose įrengtų vandens apskaitos prietaisų rodmenų sumos.

Tiek pati Taisykles priėmusi Energetikos ministerija, tiek ir LVAT nurodė, jog pagal gyvenamojo namo geriamojo vandens įvade prieš karšto vandens ruošimo įrenginį esantį skaitiklį perkant geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti – jokių papildomų sąlygų vartotojams ar kitiems asmenims nėra nustatoma, sprendžiami tik vartotojų teisės apsirūpinti karštu vandeniu procesiniai (procedūriniai) aspektai, ir taikant Civilinio kodekso II knygos II dalies „Atstovavimas“ nuostatas (tame tarpe CK 2.132 straipsnio l dalis, 2.133 straipsnio l dalis, pagal kurią teisės ir pareigos pagal atstovo sudarytą sandorį atsiranda ne atstovui, tačiau atstovaujamajam (vartotojams)), geriamąjį vandenį iš tiekėjo pagal tiekėjo pateiktą ir su atstovu (pastato valdytoju) sudarytą sutartį perka ne pastato valdytojas, tačiau atstovaujamieji vartotojai.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ su ieškiniu sutinka, prašė ieškinį patenkinti.

Tretieji asmenys, jungtinės veiklos sutarties pagrindu atstovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini ), savininkus, D. V. ir G. Ž., prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovės D. B. pareikštas reikalavimas atitinka 2010-03-16 susirinkimo metu namo gyventojų išreikštą valią.

Išvadą byloje teikianti institucija – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pateikė išvadą (T. 2, b. l. 190-195, T. 3, b. l. 172-174). Pažymėjo, jog geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti nėra tiesiai tiekiamas kaip geriamasis vanduo, jie gauna jau kompleksinį produktą – karštą vandenį. Geriamasis vanduo yra tiekiamas tik iki pašildymo punkto, kuriame yra pagaminamas karštas vanduo. Jei gyventojas nori gauti tiesiogiai geriamąjį vandenį, tai jis gali rinktis individualų apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (T. 4, b. l. 89-107; 116-128; 135-136).

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą (T. 2, b. l. 186-188). Išvadoje nurodoma, jog byloje nustačius, kad CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo priimtas kolegialus visų atitinkamo daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimas dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, UAB „Vilniaus vandenys“ privalo sudaryti sutartis su visais vartotojais, kurie tik kreipiasi su tokiu reikalavimu, t.y. ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytas reikalavimas turėtų būti laikytinas pagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2014-01-30 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Nustatė, kad daugiabučio namo, esančio Liepkalnio g. 22, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu nuspręsta pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Daugiabučio namo,esančio (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Rasų valda“, 2010-04-30 raštu Nr. 223 pranešė atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ apie daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. UAB „Vilniaus energija“ 2010-05-03 raštu Nr. 008-02-6283p kreipėsi į atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“, siūlydama šalto vandens pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, laikyti negaliojančiomis, paaiškindama, jog atsakovas turi sudaryti geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo – pardavimo sutartis su vartotojais. Ieškovė D. B. 2010-08-18 raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, nurodydama, jog negauna apmokėjimo dokumentų, pagal kuriuos galėtų sumokėti už teikiamą šaltą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti. UAB „Vilniaus vandenys“ 2010-08-26 raštu pasiūlė raginti namo administratorių pasirašyti geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo sutartį arba laikinai atšaukti apsisprendimą dėl 2-ojo pasirūpinimo karštu vandeniu būdo ir grįžti prie iki šiol galiojusio 1-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. UAB „Vilniaus vandenys“ 2012-04-12 raštu informavo ieškovę, kad į atsakovą turi kreiptis vartotojų įgaliotas asmuo. 2013-09-16 sušauktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini ), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriuo metu pakartotinai patvirtintas 2010-03-16 sprendimas pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo būdą bei pritarta ieškovės pozicijai, nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Teismas konstatavo, kad gyventojams įstatymų nustatyta tvarka priėmus sprendimą pasirinkti konkretų apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei jį tinkamai įgyvendinus ir apie tai informavus tiekėjus, pastariesiems, kaip viešosios paslaugos teikėjams, atsiranda pareiga inicijuoti atitinkamų sutarčių sudarymą, o gyventojai įgyja teisę reikalauti, kad su jais atitinkamos sutartys būtų sudarytos. Tam, kad gyventojų sprendimas pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą būtų tinkamai įgyvendintas, būtina sudaryti ar pakeisti su vandens tiekėju sutartį, joje aptariant atsiskaitymo už šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti tvarką bei kitas sąlygas, būtinas tinkamai įgyvendinti gyventojų pasirinktą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Taigi, būtent sutarčių su nauju tiekėju sudarymas pripažintinas juridiniu faktu, keičiančiu anksčiau galiojusią apsirūpinimo karštu vandeniu tvarką ir kartu ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių vykdymo apimtį.

Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl asmens, turinčio teisės vartotojų vardu sudaryti sutartis, pasirinkus apsirūpinimo karštu vandeniu būda, turėtų būti vadovaujamasi CK 4.84 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Šiuo atveju gyventojams priimant sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu budo, daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini ), administravo UAB „Rasų valda“. Todėl, esant gyventojų sprendimui dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, įstatymo nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo administratorius (taip pat bendrija ar jungtinė veiklos sutarties pagrindu veikiantis asmuo), laikytinas teisėtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus atstovaujantis asmuo, galintis gyventoju vardu sudaryti geriamojo vandens teikimo karštam vandeniui ruošti ir nuotekų tvarkymo sutartis su atsakovu.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gavo informaciją apie gyventojų priimtą sprendimą pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei turėdamas duomenis, jog daugiabutį namą administruoja UAB „Rasų valda“, privalėjo inicijuoti atitinkamų sutarčių sudarymą/pakeitimą su vartotojais. Įrodymų, jog 2010-03-16 susirinkime dalyvavę asmenys nėra namo gyventojai ar butų ir kitų patalpų savininkai, atsakovas nepateikė. Kita vertus, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2013-09-16 buvo sušauktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame iš daugiabučiame name esančios 31 patalpos dalyvavo 18 butų ir kitų patalpų savininkų, kurie iš esmės pakartotinai patvirtino 2010-03-16 susirinkime priimtą sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu. Tai papildomai įrodo, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini ), gyventojų sprendimas, apsirūpinimo karštu vandeniu 2-uoju būdu, yra teisėtas, atitinkantis daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valią.

Sprendžiant ginčą, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011, kuriame konstatuota, jog pasirinkus 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, šiluma bei geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti nėra patiekiamas betarpiškai vartotojams, nes vartotojams (butams) yra patiekiamas kokybiškai kitas produktas – karštas vanduo bei būtinybė atsiskaityti už šilumą bei geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pagal atitinkamus skaitiklius, įrengtus prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, išplaukia iš pačios šio apsirūpinimo karštu vandeniu būdo esmės. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovui tenka pareiga visą parduodamą geriamąjį vandenį išdalinti vartotojams taip, kad kiekvienas jų susimokėtų už jo faktiškai suvartotą karšto vandens (sudedamąją jo dalį – geriamąjį vandenį) kiekį, apskaičiuotą pagal bute įrengtą karšto vandens apskaitos prietaisą ir vartotojui tenkančią vandens suvartojimo skirtumo, kuris susidaro tarp įvadinio ir butuose esančių skaitiklių parodymų, dalį, kaip neatitinkančius neatitinka 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo esmės. Tiekiamas geriamasis vanduo karšto vandens ruošimui turi būti apskaitomas pagal įvadinį skaitiklį, esantį prieš daugiabučiui skirto karšto vandens ruošimo įrenginį. Ši riba yra geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo – pardavimo vieta (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Už nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo – vartojimo ribos, atsako šilumos ir karšto vandens tiekėjas (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalis, 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog pasirinkus 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkėju yra individualus vartotojas bei tarp vartotojo bei atstovo atsiranda atstovavimo teisiniai santykiai. Teismas iš dalies su šiuo ieškovės argumentu sutiko ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovės nurodytais argumentais, jog tarp vartotojų ir jų teisėto atstovo (daugiabučio namo administratoriaus, bendrijos ar jungtinės veiklos pagrindu veikiančio subjekto) susiklosto atstovavimo teisiniai santykiai, taikomos per atstovą sudaryto sandorio pasekmes bei vartotojas yra pirkėjas. Aplinkybės, kad tarp vartotojų ir teisėtai gyventojus atstovaujančio asmens susiklosto atstovavimo teisiniai santykiai, neginčija ir pats atsakovas. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės interpretacija, jog gyventojų atstovas, turintis pasirašyti Geriamojo vandens teikimo karštam vandeniui ruošti ir nuotekų tvarkymo sutartį, turėtų būti suprantamas kaip tarpininkas, kuris vėliau perpardus ieškovei bei kitiems namo gyventojams geriamąjį vandenį kartam vandeniui ruošti, kadangi kaip jau minėta, tarp vartotojo ir atstovo susiklosto atstovavimo teisiniai santykiai, vartotojai yra geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkėjai, o tai, kad vartotojai su atsakovu turi atsisakyti už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pagal atitinkamus skaitiklius, įrengtus prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, išplaukia iš aptariamo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo esmės, t. y. vartotojui tiesiogiai pateikiamas ne geriamas vanduo, bet šilumos tiekėjo paruoštas kokybiškai kitas produktas – karštas vanduo (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė (ieškovė D. B.) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas klaidingai aiškina ieškovės poziciją. Ieškovė nereiškė reikalavimo, kad geriamąjį vandenį, skirtą karšto vandens ruošimui, atsakovas jai parduotų pagal jos bute esančio karšo vandens skaitiklio rodmenis. Ieškovė siekia, kad gyvenamojo namo įvade atsakovas parduotų ieškovei jai tenkančią į gyvenamąjį namą patiekto geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, dalį, o ieškovė galėtų individualiai atsiskaityti už šią dalį. Konkretaus būdo, kuriuo atsakovas nustatys šią dalį prašomame įforminti sutarties pavyzdyje nėra. Taigi, ieškovė sutinka, kad įvadinis skaitiklis yra geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo-pardavimo vieta. Ir būtent šioje vietoje ieškovė siekia nupirkti iš atsakovo jai tenkančią geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, dalį.

Energijos tiekėjas savo parduodamą energijos rūšį paduoda konkrečiam vartotojui. Sutarties 7.6 punkte įtvirtinta vartotojo pareiga deklaruoti butuose įrengtų suvartoto karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, nėra geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pardavimo riba, tačiau priemonė, kuri leidžia atsakovui tinkamai vykdyti pareigą parduoti kiekvienam vartotojui jam priklausančią geriamojo vandens, apskaityto įvadinio skaitiklio, dalį.

Apeliantė pažymėjo, kad jos siūloma sutartis neprieštarauja pasirinkto 2-jo būdo esmei, ir analogiškais principais parduodama UAB „Vilniaus energijos“ šiluma karšto vandens pašildymui. Ieškovė nesiekia pirkti karšto vandens kaip kompleksinio produkto ar jį pirkti savo bute. Ieškovė siekia individualiai pikti atskiras karšto vandens dalis namo įvade pagal įvadinių skaitiklių rodmenis ir atsiskaityti už jos faktiškai suvartotą energijos kiekį ir jai tenkančią šių produktų kiekį, kuris susidaro iš skirtumo tarp įvadinio skaitiklio ir butuose įrengtų skaitiklių rodmenų. Šią dalį turi paskaičiuoti tiekėjas.

Tarpinės grandies tarp geriamojo vandens tiekėjo ir vartotojo negali būti, nes 2 būdas aiškiai skirtas energijos pirkimui iš tiesioginių energijos tiekėjų. Priešinga pozicija buvo atsakovo, o ne ieškovės, kaip nurodė teismas, atmesdamas ieškinį.

Apeliantė pažymėjo, kad nešildomą geriamąjį vandenį atsakovas be jokių kliūčių parduoda kiekvienam vartotojui individualiai, todėl ir geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti turėtų pardavinėti lygiai taip pat.

Teismas sutiko su daugeliu ieškovės argumentų, tačiau nepagrįstai dalį atsakovo pozicijos priskyrė ieškovei.

Šalies argumentai

Apeliantas (trečiasis asmuo ieškovės pusėje UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodė, kad teismo sprendimo motyvai yra prieštaraujantys, supainiota ieškovės ir atsakovo pozicija. Teismas neįvertino, kad būtent įvadinio skaitiklio vieta ieškinyje nurodyta kaip pirkimo-pardavimo vieta. Teismas iš viso nenurodė kas iš atsakovo turi nupirkti geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekį. Teismas iš esmės panaikino 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, paliekant tai atsakovo diskrecijai, kuriam toks būdas nėra naudingas. Atsakovas supainioja energijos apskaitos namo įvade ir atsiskaitymo ribos namo įvade sąvokas. Tai, kad LVAT išaiškino, jog geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti parduodamas pagal gyvenamojo namo geriamojo vandens įvade prieš karšto vandens ruošimo įrenginį esantį skaitiklį, nėra tapatu teiginiui, kad ir atsiskaityti tiekimo vartojimo riba taip pat yra namo įvadas. Pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo įstatymo 23 str. 1 d. atskaitymo riba yra butas, išskyrus, ji kitaip nusprendžia 100 proc. savininkų. Tokiu atveju už geriamąjį vandenį karštam vandeniui pašildyti turi būti atsiskaitoma tais pačiais principais, o paprastos daugumo, taikytinos pasirenkant 2-ąjį būdą, neužtenka. Teisės aktai nenumato kolektyvinio atsiskaitymo modelio. Taisyklė, kad atsiskaitoma pagal įvadinio skaitiklio parodymus, nereiškia, kad tiekėjas tokį visą energijos kiekį gali parduoti tik bendrai visiems vartotojams pagal vieną sąskaitą namui. Apeliantas pažymėjo, kad byloje keliams reikalavimas yra susijęs su viešuoju interesu, kadangi dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų ir kiti gyventojai, pasirinkę 2-ąjį būdą, negali realizuoti savo teisių ir dėl to patiria papildomus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad atsakovas nekvestionuoja ieškovės teisės pasirinkti ir realizuoti apsirūpinimo karštu vandeniu 2-ąjį būdą. Atsakovas kvietė pasirašyti sutartis. Byloje ginčas kilo dėl to kas turi paskirstyti namo gyventojams skirtumą tarp įvadinio šalto vandens skaitiklio ir skaitiklių, esančių butuose, rodmenų ir pateikti sąskaitas apmokėjimui. Atsakovas, vadovaudamasis LVAT 2011-12-15 sprendime išdėstytais išaiškinimais, teigia, kad ieškovės pateikta pasirašyti sutartis neatitinka LR Šilumos ūkio įstatymo ir LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių antro būdo esmės ir jo įgyvendinimo tvarkos. Atsakovas teigia, kad apskaičiuoti individualiai mokėtinas sumas turi namo administratoriaus funkcijas atliekantis subjektas. Jis savininkų vardu pasirašo sutartį su atsakovu dėl šalto vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo ir ją vykdo, jis realizuoja savininkų valią dėl būdo pasirinkimo, bet nėra komercinis tarpininkas, kuris nusiperka vandenį ir jį perparduoda namo gyventojams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Tarp šalių liko ginčas dėl teisės apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu įgyvendinimo, ieškovei siekiant sudaryti su atsakovu geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Apeliantų argumentai iš esmės susiję su tuo, kad ieškovė siekia individualiai apmokėti už jai suteiktas paslaugas pagal įvadinių skaitiklių rodmenis ir atsiskaityti už jos faktiškai suvartotą energijos kiekį ir jai tenkančią šių produktų kiekį, kuris susidaro iš skirtumo tarp įvadinio skaitiklio ir butuose įrengtų skaitiklių rodmenų. Apeliantų nuomone atitinkamą kiekvieno buvo savininko mokėtiną už paslaugas dalį turi apskaičiuoti atsakovas. Būtent tokiomis sąlygomis ieškovė prašė įpareigoti atsakovą sudaryti minėtą sutartį.

Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausias teismas išaiškino, kad keičiant karšto vandens tiekimo būdą sutartiniams santykiams pakeisti neužteko tik vienos šalies (gyventojų) sprendimo keisti vandens karštam vandeniui ruošti tiekėją priėmimo. Dėl geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti daugiabučiuose namuose techninės ir teisinės specifikos daugiabučio namo savininkai turėjo pasirinkti ir įgalioti atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeisti sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudaryti naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (Taisyklių 361, 362 punktai). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamam teisiniam santykiui Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos netaikytinos – geriamojo vandens tiekimas karštam vandeniui ruošti reglamentuojamas Šilumos ūkio, Taisyklių nuostatų. Dėl to teisėjų kolegija nepasisakė ir dėl kasatoriaus nurodomos ,,apskaitos ribos“ ir ,,atsiskaitymo ribos“ bei kitų argumentų, susijusių su šio įstatymo nuostatų aiškinimu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014.

Taigi, minėta teismų praktika patvirtina, jog ieškovės reikalaujama sudaryti sutartis, kurioje ji siekia įpareigoti atsakovą atlikti kiekvieno vartotojo mokėjimo dalies paskirstymą ir paskaičiavimą, apmokėjimo dokumentų pateikimą kiekvienam vartotojui ir pan. (sutarties 5.6, 6.2, 6.3, 7.6, 7.9, 7.11 ir kt.) neatitinka LR Šilumos ūkio įstatymo ir LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių antrojo būdo esmės, pagal kurį šiluma bei geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti nėra patiekiamas betarpiškai vartotojams, nes vartotojams patiekiamas kokybiškai kitas produktas – karštas vanduo. Tą patvirtina ir byloje esanti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos motyvuota išvada šioje byloje, kuriai apeliacinės instancijos teismas pritaria, todėl nekartoja, ir 2011-12-15 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai adm. byloje Nr. I-442-18/2011.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti sudaryti su atsakovu sutartį jos nurodytomis sąlygomis. Apeliantų nurodytas netikslumas dėl tam tikros šalies pozicija apie vartotojų atstovo (valdytojo ar kt.), kuris vartotojų vardu pasirašo sutartį su atsakovu, statusą, yra neesminis, nes teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas ir teisingai išsprendė ginčą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2014-01-30 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėRūta Petkuvienė