Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-27 · Civilinė byla Nr. 2A-2633-614/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
2A-2633-614/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10169-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
M. P., F. S., A. K., V. K.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2633-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10169-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei J. P., atsakovams F. S., A. K. ir V. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo AB SEB bankas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. P. galutinai sutikslinusi reikalavimus ieškiniu prašė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių J. P. ir M. P. santuoką, įregistruotą 2008-08-14 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3314, padalinti šalių santuokoje įgytą turtą jos nurodytomis dalimis pagal jos pateiktą turto padalijimo būdą, pripažinti 0,1117 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 28 560,56 Lt vertės, jos asmenine nuosavybe. Ieškovė prašo padalinti tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, priteisti jai: negyvenamąją patalpą - sandėliuką, kurio plotas 2,07 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1200 Lt; 0,0388 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 900 Lt; 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 Lt; transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą 1998 m. ieškovės vardu, kurio vertė 2000 Lt. Atsakovui M. P. prašė priteisti: transporto priemonę FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1996 m. registruotą M. P. vardu, kurio vertė 2000 Lt. Ieškovė, atsižvelgdama į kiekvienam sutuoktiniui tenkančias idealiąsias dalis santuokoje įgyto turto ir priteistino turto natūra vertę, sutiko sumokėti atsakovui jai tenkančio turto didesnės dalies piniginę kompensaciją. Ieškovė taip pat prašė pripažinti prievolę bankui AB SEB bankui pagal 2006-06-08 Kredito sutartį Nr. 1550618010935-04, su vėlesniais pakeitimais pagal 2007-09-14 ir 2009-05-06 susitarimus po santuokos nutraukimo abiejų šalių solidaria prievole iki šios prievolės visiško įvykdymo. Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai santuokinę pavardę ”P.”, išlaikymo sau nereikalauja, kadangi yra darbinga ir pati gali save išlaikyti. Ieškovė J. P. prašė netenkinti atsakovo M. P. priešieškinio jos išdėstytais atsiliepime į patikslintą priešieškinį motyvais, ji pripažįsta, kad susipažino su ieškovu M. P. 2002 metais, vėliau kartu apsigyveno, tačiau neigė, kad ji su M. P. iki santuokos įregistravimo bendrai vykdė verslą ar kitokią veiklą, teigė, kad iki santuokos įregistravimo jie tik kartu gyveno, tačiau nevedė bendro ūkio, niekada nesitarė dėl bendros nuosavybės ir jų nesiejo santykiai, būdingi santuokoje gyvenantiems asmenims, o turtas iki santuokos buvo įgytas tik jos asmeninėmis ir jos motinos atsakovės F. S. lėšomis.

Atsakovas M. P. alutinai sutikslinęs reikalavimus priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti bendrai su ieškove J. P. įgytą turtą pagal jo siūlymą. Nurodė, kad atskiru nekilnojamojo turto objektu kaip bendroji jungtinė nuosavybė yra įregistruotas sandėliukas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 1200 Lt. Sandėliukas visą laiką buvo naudojamas atsakovo versle - jame laikomos smulkios statybinės medžiagos, įrankiai, juo naudojasi ir tebesinaudoja išimtinai iki šiol atsakovas, todėl prašė jį priteisti natūra atsakovui. Atsakovas prašė atsakovės F. S. vardu registruotą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine jo ir ieškovės J. P. nuosavybe ir jį padalyti pagal jo pasiūlymą, pripažinti negaliojančia buto (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AG-791 dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad buto pirkėjai yra M. P. ir J. P. Atsakovas prašė padalinti kilnojamąjį turtą, esantį bute, M. M. g. 7-66, Vilniuje, - svetainės baldus (3+2+1) ir staliuką - 4500 Lt vertės; komodą - 400 Lt vertės; šviestuvą Achley - 550 Lt vertės; valgomąjį stalą -500 Lt vertės; kompiuterį - 1000 Lt vertės; šviestuvą krištolinį - 1250 Lt vertės; virtuvės baldus - 6500 Lt vertės; orkaitę, kaitlentę - 900 Lt vertės; šaldytuvą - 500 Lt vertės; mikrobangų krosnelę - 250 Lt vertės; lauko baldus - 300 Lt vatės; namų kiną - 400 Lt vertės. Bendra kilnojamojo turto vertė - 17050 Lt, sutiko su ieškovės nurodytomis kilnojamojo turto vertėmis šiai dienai, atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir su ieškovės siūlymu kilnojamąjį turtą dalinti natūra, prašo jam priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: svetainės baldus (3+2+1) ir staliuką - 4500 Lt; komodą - 400 Lt; šviestuvą Achley - 550 Lt; valgomąjį stalą- 500 Lt; kompiuterį - 1000 Lt; šviestuvą krištolinį - 1250 Lt; viso turto už 8200 Lt; ieškovei J. P. prašo priteisti virtuvės baldus - 6500 Lt; orkaitę, kaitlentę - 900 Lt; šaldytuvą - 500 Lt; mikrobangų krosnelę - 250 Lt; lauko baldus - 300 Lt; namų kiną - 400 Lt, viso turto už 8850 Lt. Nurodė, kad atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto yra 325 Lt (8850-8200/2=325). Atsakovas M. P. prašė pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra jungtine nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto masę; pripažinti negaliojančia 1218/3800 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2010-11-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-7292 dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad žemės sklypo dalies pirkėjai yra M. P. ir J. P.; pripažinti negaliojančia pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2011-07-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-5314 dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad pastato pirkėjai yra M. P. ir J. P. (Apsimestiniai sandoriai, CK 1.87 str.); pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2583-7, sudarytą 2014-03-25 tarp atsakovų F. S. ir V. K. bei A. K. negaliojančia kaip sudarytą tik dėl akių ir kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms (sudarytą ne turto savininko) (CK 1.86 ir 1.80 str.); pripažinti gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priklausančias 1218/3800 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine M. P. ir J. P. nuosavybe ir įtraukti į dalijamo turto masę. Atsakovas M. P. prašė padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: atsakovui M. P. priteisti sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50000 Lt vertės), sandėliuką kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1200 Lt), automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (2000 Lt); kilnojamąjį turtą: svetainės baldus (3+2+1) ir staliuką - 4500 Lt; komodą - 400 Lt; šviestuvą Achley - 550 Lt; valgomąjį stalą - 500 Lt; kompiuterį - 1000 Lt; šviestuvą krištolinį - 1250 Lt. Ieškovei J. P. priteisti sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (100000 Lt vertės), butą, esantį M. M. 6-77, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 4400-1277-5865:3314, su jam tenkančia 1/240 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi (330000 Lt), kilnojamąjį turtą: virtuvės baldus - 6500 Lt; orkaitę, kaitlentę - 900 Lt; šaldytuvą - 500 Lt; mikrobangų krosnelę - 250 Lt; lauko baldus - 300 Lt; namų kiną - 400 Lt, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam priklausančias 1218/3800 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (350000 Lt), automobilį Renaut Megane, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Lt). Priteisti M. P. iš J. P. piniginę kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančią didesnę turto dalį 155 175 Lt. Pažymėjo, kad kreditas AB SEB banke buvo paimtas vieno iš ankstesnių jo ir J. P. butų pirkimui ir įrengimui, vėliau keičiant butus, buvo keistos ir kredito sutarties sąlygos, todėl gauti paskolos pinigai buvo išleisti ne pragyvenimui, kaip teigia ieškovė, o investuoti į nekilnojamąjį turtą. Kadangi bankas išreiškė poziciją, kad prievolė liktų solidari, ji paliktina solidaria prievole.

Atsiliepimas

Atsakovė F. S. prašė atmesti atsakovo M. P. priešieškinį. Nurodė, kad savo santaupas deklaravo dar 2005 m., oficialiai deklaravo, kad turi susitaupiusi 200 000 Lt bei yra paskolinusi 70 000 Lt. Vėliau įgydama ir perleisdama nekilnojamąjį turtą, papildomai įgijo asmeninių lėšų, kurios leido jai įsigyti įvairaus nekilnojamojo turto, jį renovuoti, įrengti, taip pat išlaikyti save bei įgyti asmeninėn nuosavybėn atsakovo nepagrįstai prašomą pripažinti sutuoktinių bendru turtu nekilnojamąjį turtą - butą, žemės sklypo dalį su namu. Atsakovo teiginiai visiškai neatitinka tikrovės, nes jos vardu buvo registruotas tik jos asmeniškai įsigytas turtas arba tas turtas, kurį jai padovanojo duktė J. P., kurį pastaroji taip pat įgydavo savo asmeninėmis lėšomis. Duktė turėjo pakankamai galimybių asmeninėn nuosavybėn įgyti įvairaus turto, dalį jo padovanoti atsakovei, duktė nuo seno užsiėmė verslu, turėjo nemažai santaupų, dar iki susipažinimo su M. P. buvo įgijusi daug nekilnojamojo turto, jį pelningai parduodavo, buvo sukaupusi ir oficialiai deklaravusi nemažai santaupų (turėjo apie 300 000 Lt). Visą atsakovei dovanotą nekilnojamąjį turtą duktė J. P. buvo įgijusi dar iki jos ir M. P. santuokos, panaudojant tik jai asmeniškai priklausančias lėšas, tiek sukauptas laikui bėgant, tiek ir gautas pardavus savo asmeninį turtą. Atsidėkodama dukrai, atsakovė vėliau padovanojo jai savo asmeniškai įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su automobilio stovėjimo aikštele. Atsakovas M. P. visiškai nepagrįstai prašo nutraukiant santuoką padalinti kilnojamąjį turtą - virtuvės baldus su kaitlente ir orkaite bei mikrobangų krosnele. Šiuos kilnojamuosius daiktus ji įgijo asmeniškai savo lėšomis, sudarė pirkimo- pardavimo sutartis bei pilnai apmokėjo už šį turtą savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad nekilnojamąjį turtą 1218/3800 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirko ir namą statė jis su J. P. bendromis lėšomis, kad namo statybomis rūpinosi išimtinai jis, ir kad šį turtą paskubomis perleido J. P. savo pusbroliui. M. P. teiginiai apie apsimestinį sandorį neatitinka tikrovės. F. S. nurodė, kad namą ji statėsi sau, ji apmokėjo statybas, o M. P. buvo pasitelktas tik pagalbon, už ką jam buvo papildomai sumokėta. Atsakovė nurodė, kad prieš nusiperkant šį nekilnojamąjį turtą, ji buvo pasirašiusi preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios terminas buvo ne sykį pratęstas; vėliau sudarė pagrindines šio turto pirkimo-pardavimo sutartis; už įgytą turtą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Namo statybai jos vardu buvo išduotas statybos leidimas, statybos dokumentais, jų įforminimu taip pat rūpinosi pati, statybą finansavo savo lėšomis. Nors už kai kurias medžiagas ar paslaugas jų tiekėjams sumokėdavo M. P., tačiau tam būdavo panaudojamos jam duotos lėšos, už kurių panaudojimą M. P. vėliau atsiskaitydavo F. S..

Atsakovai A. K. ir V. K. prašė atmesti atsakovo M. P. priešieškinio reikalavimą.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintus priešieškinius nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir priešieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimu (dėl rašymo apsirikimo nurodyta 2014 m. kovo 23 d.) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė J. P. ir M. P. santuoką, įregistruotą 2008 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.3314, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei J. P. palikti santuokinę pavardę „P.“. Padalino ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:

Pripažino ieškovei J. P. nuosavybės teisę į:

1/240 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9068 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7117,99 EUR (24 577 Lt).

lengvajį automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 579,24 EUR (2000 Lt);

0,0388 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 260,66 EUR (900 Lt).

Pripažino atsakovui M. P. nuosavybės teisę į:

negyvenamąją patalpą –sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 347,54 EUR (1200 Lt);

lengvąjį automobilį FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 579,24 EUR ( 2000 Lt).

Priteisė ieškovei J. P. šiuos kilnojamuosius daiktus:

svetainės minkštų baldų komplektą (3+2+1) ir žurnalinį staliuką 1303,29 EUR (4500 Lt) vertės;

šviestuvą Achley – 159,29 EUR (550 Lt) vertės, kompiuterį 289,62 EUR (1000 Lt) vertės; mikrobangų krosnelę –72,41 EUR ( 250 Lt) vertės.

Priteisė atsakovui M. P. šiuo kilnojamuosius daiktus:

komodą – 115,85 EUR (400 Lt) vertės; valgomąjį stalą -144,81 EUR (500 Lt) vertės; krištolinį šviestuvą – 362,03 EUR (1250 Lt) vertės, šaldytuvą -144,81 EUR (500 Lt)vertės; lauko baldus – 86,89 EUR (300 Lt) vertės; namų kiną – 115,85 EUR (400 Lt) vertės.

Pripažino ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. bendrąja jungtine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė kartu su 1/240 žemės sklypo dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), sudaro 95 574,61 EUR (330 000 Lt), ir priteisė ieškovei J. P. natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažino ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. bendrąja jungtine nuosavybe 0.1117 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0.2318 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir padalinti juos, priteisiant ieškovei J. P. nuosavybės teise 0.2318 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 28962 EUR (100 000 Lt) vertės, atsakovui M. P. priteisiant nuosavybės teise 0.1117 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 14481 EUR (50 000 Lt) vertės.

Priteisė atsakovui M. P. iš ieškovės J. P. 44 941,79 EUR dydžio piniginę kompensaciją.

Pripažino prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal šalių J. P. ir M. P. 2006-06-08 sudarytą su banku Kredito sutartį Nr. 1550618010935-04 su vėlesniais 2007-09-14 ir 2009-05-06 susitarimais dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo solidariąja bendraskolių J. P. ir M. P. prievole kreditoriui iki šios prievolės pilno įvykdymo.

Priteisė iš ieškovės J. P. atsakovui M. P. žyminį mokestį 115,85 EUR (400 Lt) ir išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti 767,84 EUR (2651,20 Lt). Priteisė iš atsakovo M. P. ieškovei J. P. išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 420,53 EUR (1452 Lt). Priteisė iš ieškovės J. P. į valstybės biudžetą 2476,54 EUR (8551 Lt) žyminį mokestį ir 19 EUR (65,60 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteisė iš atsakovo M. P. į valstybės biudžetą 4,70 EUR (16,24 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. santuoka įregistruota 2008-08-14. Abu sutuoktiniai teigia, kad šeima yra galutinai iširusi ir ją išsaugoti nėra jokios galimybės, jie vaikų nesusilaukė, nuo 2014 metų sausio mėnesio gyvena atskirai, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio.

Teismas nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 d. 1 p., 2 d.). Bylos dokumentais nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo seka, kad ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. vardu 2009-10-12 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.AG-2091 pagrindu įregistruota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. sutinka, kad šis turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir šio daikto vidutinė rinkos vertė bylos nagrinėjimo dienai yra 1200 Lt. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-25 išrašo taip pat seka, kad ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. vardu 2011-11-29 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.3137 pagrindu įregistruota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė į 0,0388 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. sutinka, kad šio sklypo vidutinė rinkos vertė bylos nagrinėjimo dienai sudaro 900 Lt, žemės sklypas atiduotas viešam naudojimui – vaikų žaidimo aikštelei įrengti, ieškovė šį sklypą prašo priteisti jai natūra, atsakovas sutinka, kad šis sklypas būtų priteistas ieškovei, sumokant jam pusės jo vertės piniginę kompensaciją. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-10-28 išrašo taip pat seka, kad ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. vardu 2009-08-20 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.AG1814 pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į 1/240 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9068 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sklypo dalies vertę teismas nustatė pagal VĮ Registrų centras pateiktą sklypo dalies vidutinę rinkos vertę ir tai sudaro 24 577 Lt. Ieškovė J. P. prašo šį sklypą natūra priteisti jai, atsakovui M. P. priteisti iš jos piniginę kompensaciją.

Iš byloje pateikto VĮ Regitra 2014-01-22 pažymų apie Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje esančią informacija matyti, kad ieškovės J. P. vardu santuokoje įsigytas lengvasis automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt; atsakovo M. P. vardu santuokoje įsigytas lengvasis automobilis FORD GALAXY, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt. Šalys šiuo metu kiekvienas iš jų faktiškai naudojasi šiais automobiliais, nurodo vienodą jų vertę ir sutinka, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam iš jų būtų priteistas faktiškai naudojamas automobilis.

Atsiliepimas

Atsakovė pagal priešieškinį F. S. nurodė, kad apsigyvenusi bute (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ir savo vardu įgijo virtuvės baldus, kaitlentę, orkaitę, ir tai patvirtina pateikiamos sutarties, sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvito, mokėjimo nurodymo, kasos čekių kopijos. Teismas sprendė, kad virtuvės baldus, kaitlentę, orkaitę įsigijo atsakovė F. S. ji išvardintų kilnojamųjų daiktų įsigijimo metu gyveno bute, kuriame yra įmontuoti išvardinti kilnojamieji daiktai, ji šiais daiktais faktiškai naudojosi. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad iš sutuoktinių kilnojamųjų daiktų masės turi būti išjungiami šie kilnojamieji daiktai: virtuvės baldai, orkaitė, kaitlentė.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad minkštų baldų komplektas ir žurnalinis staliukas yra įsigyti 2007-12-29 bendrovėje UAB „Auster ir Ko“ ieškovės vardu iki santuokos su atsakovu sudarymo. Kanangi teismas pripažino, jog ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. 2007 m. jau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, minkštų baldų komplektas ir žurnalinis staliukas, įgyti ieškovės vardu 2007-12-29, kurių vertė 4500 Lt, įtrauktini į dalintinų tarp ieškovės J. P. ir atsakovo M. P. kilnojamųjų daiktų masę. Teismas padalindamas šiuos daiktus vadovavosi lygių sutuoktinių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalių principu ir pripažinoa kiekvienam nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto bei padalino iš esmės šalių prašytu būdu natūra.

Nagrinėdamas šalių ginčą dėl turto įsigijimo iki šalių santuokos, kurį atsakovas prašė pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe ir padalinti, teismas nurodė, jogLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2009). Teismų praktikoje sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto VĮ Registrų centras išrašo seka, kad atsakovės F. S. vardu 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AG-791 pagrindu buvo įregistruota asmeninės nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini). Šį butą 2009-04-17 dovanojimo sutarties Nr. SK-1809 pagrindu F. S. perleido asmeninėn nuosavybėn J. P..

Šalių, liudytojų paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. pradėjo gyventi kartu 2003 metais, tai yra dar iki santuokos sudarymo, gyvendami kartu ėmė vertis verslu - pirko nekilnojamąjį turtą jį remontuodavo ar įrengdavo, perparduodavo brangiau. Atsakovas M. P. turėjo verslo liudijimus remonto darbams, vėliau buvo įregistruota individuali veikla pagal individualios veiklos pažymą. Atsakovas M. P. įrenginėjo butus, vykdė remonto-statybos darbus, ieškovė J. P., kaip finansininkė, tvarkė visus finansinius ir teisinius reikalus - apmokėdavo sąskaitas, mokėdavo mokesčius, sudarydavo ir įregistruodavo sutartis ir pan. Atsakovas teigia, kad verslas sekėsi gerai, todėl per bendrą gyvenimą šalys sukaupė nemažą turtą, tačiau dalis jų turto buvo įregistruota ieškovės motinos F. S. vardu, tikslu sumažinti mokamus valstybei mokesčius. Atsakovas M. P. teigia, kad jie su J. P. sudarydavo įvairių sandorių, tame tarpe dovanojimo tarp jų ir jų tėvų (tame tarpe ir atsakovo tėvo Z. P.), tačiau visada visi pinigai sugrįždavo jiems į banko sąskaitas (dažniausiai į ieškovės banko sąskaitas). Atsakovo M. P. nurodytas aplinkybes, kad jie nuolat pirkdavo-parduodavo nekilnojamąjį turtą, pirkdavo neįrengtą, o parduodavo įrengtą sudarydavo dovanojimo sandorius su tėvais, įrodo byloje esantys VĮ „Registrų centras“ išrašai. Byloje pateikti atsakovo M. P. ir ieškovės J. P. banko sąskaitų išrašai patvirtina atsakovo M. P. teiginius, kad sumos pagal sudaromus sandorius įeidavo ir išeidavo iš ieškovės banko sąskaitų, nepaisant to, kieno vardu - jų ar jų tėvų - buvo sudaromi sandoriai. Dalį gautų pinigų ieškovė pervesdavo į atsakovo sąskaitą, jis išgrynindavo pinigus, už kuriuos pirkdavo statybines medžiagas ir jas panaudodavo įrenginėjant įsigytus butus. Teismas sprendė, kad byloje esantys atsakovo banko sąskaitos išrašai ir kvitai taip pat patvirtina, kad atsakovas be tų darbų, kuriuos atlikdavo nupirktuose butuose, nuolat atlikdavo statybos-remonto darbus kitiems užsakovams, iš kurių gaudavo pajamas ir skirdavo jas bendro turto gausinimui. Teismo vertinimu, atsakovo M. P. teiginius, kad jau iki santuokos sudarymo jis su J. P. vedė bendrą ūkį ir kartu pirko nekilnojamuosius daiktus, įrodo ir 2006 m. birželio 8 d. sudaryta su AB SEB banku Kredito sutartis Nr.1550618010935-4, pagal kurią ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. gavo kreditą buto (duomenys neskelbtini), pirkimui, kuris vėliau buvo parduotas ir gautos lėšos panaudotos jau kito nekilnojamojo turto įsigijimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad atsakovas M. P. ir J. P. iki santuokos įregistravimo daugiau nei penkerius metus gyveno kartu, neginčija ir pati ieškovė J. P. Šią aplinkybę, o taip pat šalių bendrą verslą, bendro ūkio vedimą teismo posėdyje patvirtino ir eilė liudytojų. Svarbi aplinkybė ir ta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas keli mėnesiai iki J. P. ir M. P. oficialios santuokos įregistravimo – 2008-03-19, šiame bute atsakovas M. P. ir ieškovė J. P. apsigyveno kartu nuo jo įsigijimo ir gyveno iki 2014 m. metų sausio mėnesio, kai šalių santykiams pablogėjus, atsakovas buvo priverstas palikti šį butą.

Teismas nurodė, kad nors butas M. M. g. 7-66, Vilniuje, buvo pirktas ieškovės J. P. motinos F. S. vardu ir po to padovanotas ieškovei J. P. Bylos aplinkybės duoda teismui pagrindą spręsti, kad minėtas butas buvo pirktas Jurgitai ir M. P. Nors už butą buvo sumokėta iš atsakovės F. S. banko sąskaitos, tačiau kaip ir teigia atsakovas, pasirinkus ankstesnį modelį, kai turtas įgyjamas už bendrus M. P. ir J. P. pinigus kito asmens vardu, ir vėliau padovanojamas ieškovei J. P. Atsakovas M. P. nurodo, kad tai buvo bendros lėšos, kurias J. P. ir M. P. buvo sukaupę iki 2008 metų. Butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas neįrengtas (90 procentų baigtumas), buto įrengimui buvo panaudoti J. P. ir M. P. bendri pinigai, gauti pardavus anksčiau turėtą turtą, kuris buvo įgytas iš dalies gautos iš banko paskolos pinigais. Nustatyta, butas (duomenys neskelbtini), buvo pilnai įrengtas atsakovo M. P. darbu. Butą pilnai įrengus, buvo nupirkti kilnojamieji daiktai, kurie yra šiame bute iki šiol ir nėra pasidalinti tarp M. P. ir J. P. Teismas sprendė, kad M. P. teiginį, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo perkamas Jurgitai ir M. P., patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. jau po santuokos sudarymo įregistravo savo vardu, o ne atsakovės F. S. vardu, nupirktą žemės sklypo dalį, esančią po gyvenamuoju namu, kuriame yra ginčo butas, tai yra ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. 2009-08-20 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.AG1814 pagrindu įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1/240 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9068 ha, esančio po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ieškovę J. P. ir atsakovą M. P. iki jų santuokos įregistravimo, siejo bendros jungtinės veiklos sutartiniai santykiai. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas M. ir J. P. nuosavybėn, tai yra jiems faktiškai vykdant bendrą veiklą ir apmokėtas iš tos veiklos gautomis bendromis lėšomis, vėliau iš jų bendrų lėšų ir kartu pilnai įrengtas. Atsakovo M. P. priešieškinis šioje dalyje tenkintinas, pripažinus, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas atsakovo M. P. ir ieškovės J. P. bendromis lėšomis kaip jungtinė atsakovo M. P. ir ieškovės J. P. nuosavybė ir preziumuojant, kad jų dalys įsigyjant šį turtą buvo lygios. Teismas sprendė, kad butas (duomenys neskelbtini), kartu su 1/240 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9068 ha, esančio po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei J. P., atsakovui M. P. priteisiant iš ieškovės J. P. jo dalies piniginę kompensaciją.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-25 išrašo nustatyta, kad atsakovo M. P. vardu 2006-09-21 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 0.1117 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-25 išrašo seka, kad ieškovės J. P. vardu 2006-09-21 turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 0.2318 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. P. nurodė, kad jis sutinka su ieškovės J. P. ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nupirktas iki oficialios santuokos ir įregistruotas M. P. vardu, buvo pirktas iš bendrų lėšų, turint tikslą bendrai panaudoti jų abiejų versle ir gauti pajamas, teigia, kad ir ieškovės J. P. vardu įregistruotas sklypas, esantis toje pačioje vietoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nupirktas tuo pat metu ir lygiai taip pat iš bendrai sukauptų lėšų ir turint tikslą bendrai panaudoti šalių tuo metu jau buvusios faktinės šeimos poreikiams. Todėl ne tik jo vardu esantis sklypas, bet ir ieškovės vardu esantis sklypas - abudu pirkti kartu tomis pačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu tikslu - pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintini. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. žemės sklypų įsigijimo metu jau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu tvarkė gaunamas pajamas ir turėjo tikslą panaudoti įgyjamą turtą bendriems interesams, teismas padarė išvadą, jog ta aplinkybė, kad už sklypus sumokėjo ieškovė, nereiškia, kad ji sumokėjo vien savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovė prašo atsakovo M. P. vardu įgytą iki santuokos sklypą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu jai priklausantį sklypą, pirktą tuo pat metu tomis pačiomis aplinkybėmis, palikti jos asmeninėje nuosavybėje ir netraukti į dalintino turto masę. Tokį ieškovės J. P. reikalavimą teismas vertino kaip nepagrįstą. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu abu sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir padalijo juos priteisdamas atsakovui M. P. jo vardu registruotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei J. P. priteisdamas jos vardu įregistruotą sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovei J. P. priteistinas sklypas yra dvigubai vertingesnis, atsakovui M. P. iš ieškovės J. P. priteistina 75 000 Lt piniginė kompensacija. Teismas sprendė, kad turi pagrindą priteisti atsakovui M. P. iš ieškovės J. P. ne didesnę, nei prašo pats atsakovas M. P., piniginę kompensaciją, kuri sudaro 155 175 Lt ( 44 941 EUR).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė J. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyse dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl 0.1117 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0.2318 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra šalių nuosavybe ir jų padalijimo. Priteisiant iš ieškovės atsakovui 44 941,79 EUR (atitikmuo 155 175 Lt) dydžio piniginę kompensaciją ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovo M. P. priešieškinį dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2318 ha bendro ploto, VĮ „Registrų centras“ įregistruotas J. P. vardu), (duomenys neskelbtini) (0,1117 ha bendro ploto, VĮ „Registrų centras“ įregistruotas M. P. vardu), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmesti.

Apeliantė prašė nustatyti, kad žemės sklypo 1/240 dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra be vertės, kadangi šio sklypo negalima naudoti kitaip, nei šiuo metu yra panaudotas, t. y. užstatytas.

Apeliantė J. P. taip pat prašė pašalinti iš dalintino turto balanso baldus, įsigytus iš UAB „Auster ir Ko“ iki santuokos sudarymo, kurių vertė sudaro 1303,29 Eur, ir iš naujo padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t. y. ieškovei J. P. natūra priteisti šiuos baldus: komodą - 400 Lt vertės; kompiuterį - 1000 Lt vertės; šviestuvą krištolinį - 1250 Lt vertės; viso už 2650,00 Lt (767,49 Eur), o atsakovui šiuos baldus: šviestuvą Achley - 550 Lt vertės; valgomąjį stalą -500 Lt vertės; šaldytuvą - 500 Lt vertės; mikrobangų krosnelę - 250 Lt vertės; lauko baldus - 300 Lt vertės; namų kiną - 400 Lt vertės, viso už 2500,00 Lt vertės (724,05 Eur). Prašė sumažinti iš jos priteistos M. P. kompensacijos dydį nuo 44 941,79 EUR (atitikmuo 155 175 Lt) iki 267,90 Eur (atitikmuo 925,00 Lt) už santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą.

Apeliantė J. P. taip pat prašė patenkinti jos ieškinio reikalavimą ir pripažinti 0,1117 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras įregistruotą M. P. vardu, asmenine J. P. nuosavybe. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas ginčo dalyje dėl nuosavybės teisės į butą, adresu (duomenys neskelbtini), padarė abstrakčias ir faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas. Iš nuoseklios byloje esančių dokumentų turinio tyrimo ir vertinimo analizės akivaizdžiai matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš asmeninių ieškovės motinos F. S. lėšų, t. y. F. S. buto pardavėjui - UAB „Eika“ pagal būsto pirkimo preliminarią sutartį 2007-06-26 sumokėjo 18525,00 Lt avansą; 2007-12-28 sumokėjo 18525,00 Lt avansą, o likusi suma – 324383,00 Lt buvo pervesta pardavėjui 2008-04-11 po pagrindinės buto 2008-03-19 pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Aplinkybės, kad butą F. S. įsigijo iš asmeninių lėšų atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo. Byloje nėra jokių įrodymais pagrįstų duomenų apie šalių vykdytą bendrą verslą, gaunant iš šio verslo konkrečias, įrodymais pagrįstas, nurodant kiekvienos šalies dalį atskirai, pajamas, kurių pakaktų šalių pragyvenimui ir dar ginčo butui įsigyti. Atsakovo teigimu, butas įsigytas ne iš asmeninių F. S. lėšų, o iš tų lėšų, kurios buvo gautos pardavus turtą, įgytą panaudojant bendras J. P. ir M. P. lėšas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie parduotą turtą, kuris buvo įgytas už bendras J. P. ir M. P. lėšas. Atsakovo nurodomas paskolinis butas, pagal byloje esančius duomenis – butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas, pasinaudojant banko suteikta paskola, buvo parduotas 2009-05-25, t.y. jau po to, kai F. S. savo asmeninėn nuosavybėn buvo įsigijusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsiskaičiusi su pardavėju. Ieškovė dar nebūdama net pažįstama su atsakovu, 1995 m. išimtinai savo asmeninėmis lėšomis įsigijo asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą ir sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2006 m. kovo 9 d. pardavė, gaudama nemažą 210000,00 Lt sumą. Šios gautos pajamos neginčijamai yra laikomos asmeninėmis J. P. pajamomis. Dalį aukščiau minimų lėšų ieškovė panaudojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), įsigijimui. Šis butas buvo įsigytas praėjus vos savaitei po aukščiau minimo nekilnojamojo turto pardavimo, t.y. 2006 m. kovo 16 d. už 126000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), buvo įsigytas už lėšas, gautas ieškovei realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, jis taip pat yra laikytinas asmeniniu ieškovės turtu. 2007 m. birželio 19 d. J. P. motina F. S. sudarė preliminarią sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pagal šią sutartį F. S. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo bendrą 37050,00 Lt sumą. 2007 m. spalio 11 d. ieškovė J. R. (P.) asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kuris kaip jau aukščiau yra aptarta, buvo įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų) neatlygintinai perleido savo motinai F. S. Neatlygintinai įgijusi asmeninėn nuosavybėn šį nekilnojamąjį turtą F. S. 2007 m. lapkričio 22 d. jį pardavė, iš šio sandorio gaudama 315000,00 Lt asmeninių pajamų. Šios lėšos buvo panaudotos atliekant mokėjimus pagal pagrindinę ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Svarbi ir ta aplinkybė, kad F. S. įsigyjant nuosavybėn ginčo butą, jo statybos baigtumas sudarė 90 proc., todėl butas buvo įrenginėjamas tik likusioje 10 proc. dalyje. F. S. padovanojo butą J. P. jau 100 proc. baigtumo. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo pripažinti ginčo butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas M. P. galėjo įrodyti savo indėlį 10 proc. buto įrengimo dalyje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ne iš bendrų J. P. ir M. P. lėšų, tačiau iš asmeninių F. S. lėšų. Šių aplinkybių ieškovė ir atsakovė (ieškovės motina) neprivalėjo įrodinėti pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame procese, o priešingai, įrodymus privalėjo pateikti atsakovas M. P. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad minėtas butas buvo įrengtas tik išimtinai M. P. darbu, kadangi darbus, susijusius su buto įsirengimu, atliko ir kiti asmenys. Pripažindamas šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, turėjo nustatyti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui aplinkybes, patvirtinančias, kad nuo 2009 m. balandžio 17 d. šis turtas buvo iš esmės pagerintas; pagerintas santuokos metu ir iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar sutuoktinio darbu. Sandorio sudarymo dieną butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pilnai įrengtas, todėl nereikėjo atlikti jokių šio turto pagerinimo darbų. Iš byloje esančių įrodymų turinio matyti, kad F. S. 2008 m. pirko kilnojamuosius daiktus į įsigytą būstą, užsakinėjo būstui baldus, duris. Šias aplinkybes patvirtina konkretaus turto įsigijimo dokumentai. Vien tas faktas, kad kai kuriuose kilnojamojo turto (statybinių medžiagų, baldų) įsigijimo dokumentuose yra nurodyta sandorio šalis F. S., o parašas nėra jos, vertinant įrodymų visumą, o ne atsietinai pavienius įrodymus, nesudaro pagrindo teigti, kad turtą įsigijo ne F. S. Jei F. S. vardu įgijęs kilnojamuosius daiktus asmuo būtų siekęs tam tikrą kilnojamąjį turtą įgyti savo vardu, būtų sudaręs atitinkamus susitarimus su daiktų ir/ar medžiagų tiekėjais bei rangovais ne F. S., o savo naudai. F. S. atsakovui pervedė 20000,00 Lt darbams atlikti bei statybinėms medžiagoms pirkti. M. P. atlikti kai kurie darbai F. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ir jų atlikimui reikalingos medžiagos buvo finansuojami asmeninėmis F. S. lėšomis, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine J. P. ir M. P. nuosavybe. 2009 m. balandžio 17 d. dovanojimo sandorio pagrindu J. P. įgijo asmeninėn nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai, tarp jų ir F. S., įsigydami nuosavybėn butus iš statytojo UAB „Eika“ nenusipirko nuosavybėn proporcingai įsigyjamiems butams ir kitoms patalpoms žemės sklypo, ant kurio pastatytas pats gyvenamasis namas. Remiantis VĮ Registrų centras NTR išrašu - pažymėjimu, šį žemės sklypą savininkai nuosavybėn įsigijo iš statytojo tik 2009 metais. Dėl to dalis žemės sklypų buvo parduota ne tiems asmenims, kurie iš statytojo/pardavėjo įsigijo butus iš karto po namo statybos užbaigimo, tačiau tiems asmenims, kurie žemės sklypo pirkimo - pardavimo dieną buvo faktiniai butų savininkai. Šiuo atveju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dieną ginčo buto savininkė buvo ne F. S., tačiau ieškovė J. P., todėl su ja ir buvo sudaryta 1/240 dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Vien ta aplinkybė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo F. S., o 1/240 dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), po kurio laiko už simbolinę 13,00 Lt sumą įsigijo J. P., kuri žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo dieną buvo teisėta buto savininkė, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad šalys siekė įsigyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir minėtą butą dar iki santuokos sudarymo.

Ieškovė iš dalies nesutinka su teismo nustatytu kilnojamųjų daiktų balansu, t. y. nesutinka, kad į dalintino kilnojamojo turto balansą būtų įtraukti 4500,00 Lt vertės svetainės baldai ir staliukas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl baldų, įsigytų iki šalių santuokos sudarymo, padalinimo, turėjo nustatyti aplinkybes, kokia dalimi prie šio turto įsigijimo prisidėjo kiekviena iš šalių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė aplinkybių, kad 2007-12-29 prekių užsakymo/pardavimo sutarties Nr.AKR Nr. 662 metu prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Pastarajam neįrodžius savo indėlio, įsigyjant šį turtą, teismas nepagrįstai įtraukė baldus, įsigytus iš UAB „Auster ir Ko“, į bendro ir dalintino turto balansą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad J. R. (P.) 2007 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį su UAB „Auster ir Ko“ , iš kurio turinio matyti, kad J. R. įsigijo baldus (svetainės baldus) ir žurnalinį staliuką už 7738,00 Lt. Minėtą turtą pašalinus iš dalintino turto balanso, reikalinga iš naujo tarp šalių dalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t. y. ieškovei J. P. natūra priteisti šiuos baldus: komodą - 400 Lt vertės; kompiuterį - 1000 Lt vertės; šviestuvą krištolinį - 1250 Lt vertės; viso už 2650,00 Lt (767,49 Eur), o atsakovui šiuos baldus: šviestuvą Achley - 550 Lt vertės; valgomąjį stalą -500 Lt vertės; šaldytuvą - 500 Lt vertės; mikrobangų krosnelę - 250 Lt vertės; lauko baldus - 300 Lt vertės; namų kiną - 400 Lt vertės, viso už 2500,00 Lt vertės (724,05 Eur). Tokiu būdu padalinus santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 21,72 Eur (767,49 Eur - 724,05 Eur/2). Ieškovės darbui yra reikalingas kompiuteris, kuriuo ji faktiškai naudojasi, todėl tikslingiausia šį turtą priteisti jai. Ieškovei turi būti priteistina komoda ir krištolinis šviestuvas, kurie buvo specialiai pritaikyti prie buto interjero.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad 2004-05-26 buvo sudarytos trys preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys su fiziniu asmeniu V. J. L., pagal kurias ieškovė J. P. (R.) įsipareigojo nupirkti 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), sumokėdama pagal kiekvieną iš šių sutarčių bendrą 14000,00 Lt dydžio avansinį mokėjimą (atitinkamai pagal dvi sutartis po 4000,00 Lt, o trečią – 6000,00 Lt). Kadangi pirminio žemės sklypų pardavėjo V. J. L. teises į parduodamus žemės sklypus perėmė UAB „Sklypo energija“, vystydama nekilnojamojo turto – žemės sklypo projektą, todėl 2005-06-10 buvo sudaryta žemės sklypo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią J. P. (R.) nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje už 29774,60 Lt nusipirko 1120 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį ir 1198 kv.m. žemės sklypo dalį nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje už 30999,09 Lt, o atsakovas M. P. pagal šią sutartį nusipirko 1117 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje už 28560,56 Lt. Šie žemės sklypai, remiantis 2006-09-11 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8415-41 Dėl privačios žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone bei 2006-09-21 Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties pagrindu buvo atidalinti iš bendrosios nuosavybės, ieškovės vardu įsigyti du žemės sklypai buvo sujungti į vieną žemės sklypą (įsigyta 1120 kv. m. dydžio žemės sklypo dalis ir 1198 kv.m. žemės sklypo dalis), kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. P. vardu registruotam 0.1117 ha ploto žemės sklypui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. P. (R.) atsiskaitant už visus žemės sklypus pagal aukščiau minimas sutartis, tarp jų ir M. P. vardu įsigytą žemės sklypą, buvo atlikti šie mokėjimai: 2004-05-28 J. R. (P.) bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke, sumokėjo 14000,00 Lt V.J. L. pagal aukščiau minimas preliminariąsias sutartis. 2005-06-07 J. R. (P.) bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke atliko du mokėjimus, atitinkamai 10 280,00 Lt sumai ir 20 387,00 Lt sumai. 2006-10-26 ir 2006-10-31 J. R. (P.) dviem bankiniais pavedimais iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Snoras“, sumokėjo atitinkamai 15 499,54 Lt ir 29167,58 Lt UAB „Sklypo energija“. Atsakovas M. P. objektyviai galėjo įsigyti nuosavybėn žemės sklypą už savo turimas pinigines lėšas ir kieno lėšomis pardavėjui buvo sumokėta šio žemės sklypo kaina. Aplinkybę, koks asmuo siekė įsigyti žemės sklypus nuosavybėn, patvirtina pasirašytos preliminarios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys, t. y. kad jau nuo 2004 m. (preliminariųjų sutarčių sudarymo) buvo aiškiai išreikšta ieškovės J. R. (P.) valia žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas objektyviai turėjo piniginių lėšų, kad 2005 m. galėtų įsigyti žemės sklypą/sklypus ir už juos atsiskaityti su pardavėju. Byloje esančios M. P. pajamų deklaracijos, šių deklaracijų duomenys, už 2003, 2004 ir 2005 patvirtina aplinkybę, kad jis negalėjo turėti piniginių lėšų žemės sklypui, o tuo labiau dviems sklypams, įsigyti. To neginčijo ir atsakovas, jas patvirtina ir žemės sklypų pardavėjo 2014-02-14 UAB „Sklypo energija“ pažyma, iš kurios turinio akivaizdu, jog už visus tris žemės sklypus sumokėjo J. R. (P.). M. P. 2005-06-10 sudarytas žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandoris yra iš dalies apsimestinis (jo įsigyjamo 0,1117 ha bendro ploto žemės sklypo dalyje), t. y. sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, kuria faktiškai buvo J. R. (P.), todėl ginčą nagrinėjęs teismas privalėjo aiškintis bylai reikšmingas aplinkybes, nustatant, ar 2005-06-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl atsakovo turto įsigijimo jo nuosavybėn nėra apsimestinis sandoris dėl apsimestinės šalies (apsimestinis pirkėjas), o tikroji sandorio šalis yra ieškovė. Nustačius šio sandorio apsimestinumo faktą, sudarytas sandoris dalyje dėl 0,1117 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo M. P. nuosavybėn, turi būti pripažintas negaliojančiu, nustatant, kad tikroji sandorio šalis – J. P., kuri siekė įgyti turtą (visus tris žemės sklypus) asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė iki pažinties su atsakovu momento turėjo keletą objektų savo asmeninėje nuosavybėje, kuriuos realizavusi gaudavo atitinkamas piniginių lėšų sumas už parduotą turtą, šias sumas atitinkamai investuodavo. Be to, ieškovė turėjo ir nemažas sumas grynųjų pinigų. Ieškovė J. P. 2001 m. liepos 5 d. pardavusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautas lėšas panaudojo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui (tiek pradiniam, tiek ir vėlesniems įnašams). Atsakovo savo paaiškinimais patvirtino, kad jo įgytas žemės sklypas buvo tik formaliai. Aplinkybes, kad ginčo žemės sklypus siekė įsigyti ieškovė savo asmeninėn nuosavybėn patvirtino ir byloje apklausta atsakovo iniciatyva kviesta liudytoja R. M. – P. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šalių turimi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra vertinami bendra 150000,00 Lt suma. VĮ „Registrų centro“ duomenimis šio žemės sklypo vertė 2015-01-01 dienai tesudaro 1500,00 Eur. Net ir tuo atveju, jei abiejų ginčo sklypų bendra vertė būtų sudariusi 150000,00 Lt, nėra aišku, kokiu būdu iš ieškovės teismas priteisė atsakovui net 75000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Kompensacija galėtų sudaryti ne 75000,00 Lt, tačiau 25000,00 Lt (150.000,00 Lt/2-50000,00 Lt atsakovui atitenkančio turto natūra vertė). Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje neapdairiai ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prašo atsakovo vardu įgytą iki santuokos sklypą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas turėjo vertinti kiekvieno procesinio dokumento turinį, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo padaryta ir neatsižvelgta į ieškovės galutinius ieškinio reikalavimus, nebuvo teisingai kvalifikuotas tarp šalių kilęs ginčas. 2015-03-03 teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ieškovė aiškiai ir nuosekliai dėstė aplinkybes, dėl kokių priežasčių vienas sklypas buvo įsigytas M. P. vardu, paneigdama aplinkybes apie bendro gyvenimo kūrimą ir bendrosios nuosavybės įsigijimą. Ieškovė J. P., būdama įsitikinusi, kad atsakovas neturi jokių teisinių ir moralinių svertų pretenduoti į jos asmeninę nuosavybę, o tuo labiau ją prisiteisti, net nesitikėjo, kad nekilnojamasis turtas, kurie buvo įsigyti išimtinai asmeninėmis ieškovės lėšomis, skundžiamu teismo sprendimu bus dalijami tarp sutuoktinių kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl reikalinga pateikti naujus įrodymus, pagrindžiančius turto vertę, siekiant, kad būtų priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas. Teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad žemės sklypo (žemės sklypo dalies), ant kurio stovi namas (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 24 577 Lt, neatsižvelgęs į ieškovės poziciją šio turto rinkos vertės klausimu, t.y. kad žemės sklypas po gyvenamuoju namu be paties buto praktiškai neturi jokios vertės, nes buvo įsigytas iš pardavėjo UAB „Eika“ už 13,00 Lt. Ieškovė kreipėsi į specialistą dėl turto vertės nustatymo, siekiant nustatyti užstatyto žemės sklypo vertę. Iš pridedamos specialisto išvados turinio matyti, kad žemės sklypas, esantis M(duomenys neskelbtini), yra be vertės.

Atsiliepimas

Atsakovė F. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodo, kad su apeliantės argumentais sutinka. Pirmos instancijos teismas neanalizavo ir nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių, netyrė jas patvirtinančių įrodymų, kas susiję su butu esančiu (duomenys neskelbtini).

Atsakovai A. K. ir V. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo teismo sprendimą dalyje, kuri susijusi su atsakovai spalikti nepakeistą.

Atsakovas M. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliantės prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus, prijungti prie bylos atsakovo papildomai teikiamą įrodymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kad iki šio buto įsigijimo šalys ilgą laiką – apie penkerius metus - gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu pirkdavo-parduodavo nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu gaudavo pajamas, turto pirkimui ir įrengimui kartu ėmė banko paskolą, ją keisdavo, keisdami būstus, kas patvirtina buvus susitarimą kartu įgyti ir būstą (duomenys neskelbtini), bendram gyvenimui, kuris yra santuokos nutraukimo dienai. Atsakovas jį įrengė savo jėgomis, darbu ir bendromis šalių lėšomis, kas įrodyta gausia rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais. Skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas neginčijo, jog butas buvo pirktas iš asmeninių F. S. lėšų. Atsakovas nuo pat pradžių nuosekliai ginčijo šį faktą ir visomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėjo, kad butas pirktas iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų. Apeliantė pirmosios instancijos teisme, atsakydama į jai užduotus klausimus, patvirtino, kad šis butas įgytas jos lėšomis ir nurodė, kad butas įgytas pardavus turėtą butą (duomenys neskelbtini), už gautas lėšas pardavus šį turtą buvo įgytas ginčo butas. Apeliantė pati teisme pripažino, kad šis ginčo butas įgytas ne už F. S. lėšas. Ginčo butas įgytas pardavus butą (duomenys neskelbtini), kuriam pirkti ir įrengti buvo panaudotos abiejų šalių lėšos, jų abiejų vardu gautas banko kreditas, kuris negrąžintas iki šiol ir šalys tebėra solidariai už jį atsakingos. Parduodant ankstesnį šalių butą ir įgijant šį ginčo butą Mažvydo gatvėje, šalių solidarios banko paskolos užtikrinimui hipoteka buvo perkelta naujajam šalių butui Mažvydo gatvėje, ir iki šiol solidari šalių paskola yra užtikrinta ginčo buto hipoteka, kas matyti iš byloje esančio NTR išrašo, ir ši aplinkybė taip pat įrodo, kad butas buvo įgyjamas bylos šalių, o ne apeliantės motinos. Skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčo butas, pripažinus, kad jį įgijo sugyventiniai, galėjo būti pripažintas tik bendrąja daline, o ne jungtine nuosavybe, todėl teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nustatė, kad šalys įgijo ginčo butą kaip bendraturčiai iki santuokos sudarymo, kartu įrengė jį po santuokos sudarymo, gyveno ginčo bute, ir valdė bei naudojosi juo bendrai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas asmeniškai šį butą įrengė nuo pat pradžių iki galo. Iki santuokos šalis sieję bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai po santuokos sudarymo ir atliktų esminių turto pagerinimų, pasikeitė į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl ginčo turtas šalims dalytinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas nesutinka su apeliantės nuomone, kad byloje nėra jokių duomenų apie šalių vykdytą bendrą verslą, gaunant konkrečias pajamas. Iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ išrašų bei nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių akivaizdžiai matyti, kad šalims gyvenant kartu kaip sugyventiniams buvo nuolat perkamas-parduodamas nekilnojamasis turtas, be to, perkamas neįrengtas, parduodamas įrengtas. Analizuojant sandorius, turto judėjimą, ir įvertinant tą aplinkybę, kad apeliantė yra buhalterinį išsilavinimą turintis asmuo, akivaizdu, kad nuo 2005 metų, kai šalys tikrai gyveno kartu, šalys įgijo (sukaupė) bendrą turtą, gaudamos pridėtinę vertę iš nekilnojamojo turto perpardavimo, kuris buvo panaudotas ginčo turto įgijimui. „Paskolinis“ butas (pirktas už banko paskolą, paimtą abiejų šalių) buvo (duomenys neskelbtini), ir parduotas jis buvo tik 2009 metais, tuo tarpu ginčo butas pirktas 2008 metais, nutyli, jog banko paskola kartu paimta butui (duomenys neskelbtini) pirkti, vėliau buvo ne kartą keičiama, didinama, įsigyjant kitus butus, tame tarpe butą (duomenys neskelbtini), kurie buvo parduoti prieš pat įsigyjant butą M. gatvėje. Apeliantė nurodo, kad butą (duomenys neskelbtini) ji įgijo už lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su sodo pastatu adresu (duomenys neskelbtini), 2006 m. Tačiau 2006 m. apeliantės vardu buvo įgyti du butai, dar vienas 2007 m. pradžioj, taip pat jos motinos vardu 2006 m. buvo įgytas dar vienas butas, visi nebaigtos statybos, visi įrenginėti atsakovo. Be to, teismo posėdyje apeliantė ne vieną kartą pareiškė, kad sodą turėjo motina, ji jį pardavė ir šitie pinigai buvo investuoti į namo statybą Avižieniuose. Pati F. S. taip pat tvirtino, kad ji turėjo sodą, kurį pardavė. Taigi apeliantė ir jos motina nuolat painiojosi savo paaiškinimuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino esančius įrodymus ir visą turto judėjimą pagal bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus, didesnio tikėtinumo taisyklę. Be buto (duomenys neskelbtini), kurį apeliantė padovanojo savo motinai ir pastaroji iš karto jį pardavė, buvo parduoti dar du butai - (duomenys neskelbtini), pirktas nebaigtas statyti 2006-10-30, parduotas pilnai įrengtas 2007-08-27, ir butas (duomenys neskelbtini), pirktas nebaigtas statyti 2007-03-14, parduotas pilnai įrengtas 2007-12-12, M. P. vardu 2005-05-05 pirktas butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2006-11-23, 2005-05-06 pirktas butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2007-03-16. Taigi prieš įsigijant ginčo butą buvo parduoti net penki šalims kartu gyvenant kaip sugyventiniams įgyti ir atsakovo darbu bei bendromis lėšomis įrengti butai, buvę registruoti ieškovės ir atsakovo vardu. F. S. teisme turėjo pripažinti, kad už ją ties jos pavarde visur pasirašiusi apeliantė, nes būtent ieškovė kartu su atsakovu supirko visą kilnojamąjį turtą. F. S. buvo visiškai pasyvi, nerodė jokios iniciatyvos įgydama turtą nuosavybėn, nesidomėjo įgijamu jos vardu turtu, pati asmeniškai niekur nedalyvavo, viską buvo patikėjusi dukrai, nes, jos pačios paaiškinimu, tame tarpe ir procesiniuose dokumentuose, nuo pat pradžių ketino tą turtą padovanoti dukrai, yra reikšminga, nes įrodo, kad ginčo butą ir jame esantį kilnojamąjį turtą įgijo šalys savo poreikiams ir savo interesais. Minėtas kilnojamasis turtas buvo įgytas F. S. vardu jai asmeniškai įgijime nedalyvaujant, faktiškai klastojant jos parašus visuose dokumentuose. Aplinkybė, kad atsakovui F. S. buvo pervedusi tam tikrą pinigų sumą kaip „sąskaitos papildymą“ tik patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad visi pinigai po visų sandorių, kuriuos sudarydavo apeliantės motina ar atsakovo tėvas, sugrįždavo į šalių sąskaitas, didžiąja dalimi į ieškovės. Duotuoju atveju į atsakovo sąskaitą buvo pervesta dalis pinigų, kuriuos grąžino ieškovės motinai UAB „Mabilta“ 2008-05-10 pavedimu už buvusį jos vardu (bet realiai šalių) rezervuotą butą, kurio šalys nusprendė atsisakyti, ir tai puikiai matyti iš to paties banko išrašo. Pavedime nėra nurodyta, kad tai užmokestis už darbą ar statybines medžiagas. Tarp ieškovės ir jos motinos nuolat judėjo didelės pinigų sumos, ypač po „dovanotų“ butų pardavimo, tai patvirtina ir byloje esantys banko sąskaitų išrašai. Žemės sklypo dalis buvo parduota tuo metu buvusiems faktiniams buto savininkams. Taigi apeliantė pati pripažįsta, kad žemės sklypo dalies pardavimo metu ginčo buto faktiniai savininkai buvo abu sutuoktiniai, nes kitu atveju ieškovė būtų įsigijusi žemės sklypo dalį savo asmeninėn nuosavybėn. Jokių įrodymų, kad šis turtas priklausytų asmeninės nuosavybės teise ieškovei, bendrosios jungtinės sklypo dalies nuosavybės teisės ieškovė neginčijo, todėl žemės sklypo dalies įgijimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra vienas iš įrodymų, kad tam momentui šalys butą laikė bendru jų turtu. Nekilnojamas turtas, kurio įtraukimą į balansą ginčija apeliantė, yra eilinis baldų komplektas, stovėjęs ir tebesantis sutuoktinių namuose, kuris, akivaizdu, buvo naudojamas abiejų sutuoktinių reikmėms. Bendro ūkio vedimas ir pasireiškia tuo, jog šalys kartu tvarko finansinius reikalus, todėl nepagrįsta reikalauti, jog dėl kiekvieno namų apyvokos daikto įsigijimo būtų pateikti rašytiniai įrodymai, kokia dalimi kiekvienas iš sugyventinių prisidėjo prie įgyjamo turto. Apeliantė prašo priteisti jai kompiuterį (kuris ir taip jai priteistas pirmosios instancijos teismo sprendimu), o šviestuvas ir komoda nėra neatsiejamai su nekilnojamuoju daiktu susiję daiktai, kurie negalėtų būti pašalinti be žalos butui, todėl toks apeliantės reikalavimas yra nepagrįstas. Apeliantė patikslintu ieškiniu prašė atsakovo M. P. vardu įregistruotą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo pirminiu ieškiniu ieškovė prašė šį sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vėliau, pakeitusi savo poziciją ir prašydama M. P. vardu pripažinti sklypą jos asmenine nuosavybe, ieškovė nenurodė jokių pagrindų, kodėl šis sklypas turėtų būti pripažintas jos asmenine nuosavybe. Vien ta faktinė aplinkybė, kad iš jos sąskaitos buvo padarytas pavedimas už žemės sklypą, nepaneigia atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo sudarytu sandoriu. Atsakovo sudaryto sandorio ieškovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad sandoris buvo apsimestinis dėl sandorio šalies, nebuvo pareikštas reikalavimas iš dalies pripažinti sandorį negaliojančiu. Kai buvo perkami sklypai, šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl vienas iš sklypų buvo pirktas M. P. vardu, įrodo, kad šis turtas buvo ketinamas įgyti kaip bendra šalių investicija lygiomis dalimis. Atsakovas iki pradėdamas gyventi su ieškove prekiavo Gariūnuose, važinėjo prekių į Lenkiją, verslavo, remontuodavo butus ir turėjo sukaupęs pakankamai dideles pinigines lėšas, kurias panaudojo vėliau kartu su ieškove pirkdamas-parduodamas turtą ir jį gausindamas. Teismui teikiama M. P. vienkartinė turėto turto ir piniginių lėšų deklaracija, pateikta VMI 2005-04-26, kuri be byloje esančių įrodymų, papildomai patvirtina, kad atsakovas buvo sukaupęs pakankamai daug (215 000 litų) piniginių lėšų ir buvo finansiškai pajėgus lygia dalimi prisidėti prie įgyjamo turto. Kad atsakovas valdė pakankamai stambias pinigines lėšas įrodo ir ta aplinkybė, kad 2005 metų gegužę atsakovo M. P. vardu buvo nupirkti net du butai iš karto. Didžiausi mokėjimai už ginčo sklypus buvo padaryti 2005 m. viduryje ir 2006 m. pabaigoje, kai byloje esančiais rašytiniais įrodymais akivaizdžiai įrodyta, kad tuo metu bylos šalys kartu jau buvo paėmusios banko paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti, kartu keitusios tą paskolą (didinusios), pirkusios eilę butų – tai yra besivertusios bendra veikla, todėl šalių indėlis į šio turto įsigijimą buvo vienodas. Skunde nurodytu garso įrašo laiku, atsakovas teigė, kad jis operavo grynaisiais pinigais, o šalims gyvenant kartu nebuvo prasmės įnešinėti jo pinigus į banką ir atlikti pavedimą, pabrėžė, kad vis tiek pinigai buvo tvarkomi bendrai. Sklypai buvo įgyti kaip dalis bendroje su trečiaisiais asmenimis nuosavybėje, buvo ruošiami atidalijimo, o vėliau žemės paskirties keitimo projektai. Taigi, santuokos metu šalys investavo į šio turto vertės padidėjimą, užsakinėjo projektus žemės paskirčiai pakeisti, dėl atliekamų ir atliktų darbų iš esmės pasikeitė šio turto vertė. 2004 metų vasarą pardavus atsakovei savo turėtą butą (ieškovė dovanojo motinai, o motina iš karto pardavė, tačiau pinigai buvo pervesti ieškovei, beje, pirkėjas T. B. pervedė gerokai didesnes pinigų sumas nei oficialioje sutartyje buvo nurodyta pardavimo kaina), kuriame šalys jau gyveno kartu, t.y. atsakovas pradėjo gyventi su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šalys sudėjo turimas lėšas ir pradėjo vieną po kito pirkti-įrengti-parduoti butus. 2005-05-06 apeliantės vardu buvo pirktas butas S. N. 101-268 (nebaigta statyba), atsakovo M. P. vardu 2005-05-05 buvo pirktas butas (duomenys neskelbtini) (nebaigta statyba) ir 2005-05-06 buvo pirktas butas (duomenys neskelbtini) (nebaigta statyba), taigi, šalių vardu per 2 dienas buvo nupirkti net trys butai iki žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo, iš karto po to 2005-06-10 pirkti trys ginčo sklypai; šalių susitarimu atsakovo vardu buvo pirkti du butai, o ieškovės – vienas, todėl su sklypais buvo padaryta atvirkščiai – ieškovės vardu pirkti du sklypai, o atsakovo – vienas, kas akivaizdžiai įrodo, kad šalys lygiomis dalimis investavo į nekilnojamąjį turtą. Ir toliau 2006 metais ir vėlesniais vienas po kito kiti butai pirkti-įrengti-parduoti, tik jau visi ieškovės arba jos motinos vardu. 2002-iems metams, kai šalys pradėjo draugauti kaip pripažįsta abi, apeliantė turėjo tik du nekilnojamojo turto objektus – butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sodą). Jos motina neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Gerokai iki 2002 m. parduotas ieškovės turėtas turtas galimai ir buvo investuotas į 2002 m. turimą turtą. Jokiais įrodymais nėra patvirtinta, kad už parduotą butą (duomenys neskelbtini) gautas lėšas apeliantė panaudojo ginčo sklypų pirkimui. Apeliaciniame skunde pateikta lentelė tik įrodo, kad ieškovei nepakako lėšų turto judėjimui remiantis tais duomenimis, kurie pateikiami lentelėje. Šioje byloje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl ginčo turto, tame tarpe ir dėl sklypų verčių - atsakovo vardu registruoto sklypo vidutinė rinkos vertė bylos nagrinėjimo dienai - 50000 Lt, ieškovės vardu registruoto sklypo (būsimų 2 sklypų) vertė - 100000 Lt. Šie sklypai yra skirti gyvenamųjų namų statybai, sutvarkyti ir išplatinti keliai, atvesta elektra, tad jų vertė jokiu būdu neatitinka registruotos masinio vertinimo vertės. Žemės sklypo dalį, priskirtą butui (duomenys neskelbtini), šalys įvertino kartu su pačiu butu ir nustatė bendrą šio turto vertę. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovė išsakė tik prielaidą dėl žemės sklypo vertės. Nepriimtinas (nepalankus, netikėtas ar pan.) šaliai pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrindas teikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. Jokių kitų savalaikio įrodymų nepateikimo motyvų ir/ar pagrindų apeliantė nenurodo, todėl jos prašymas dėl įrodymų prijungimo, atmestinas. Būdama vieniša gaunanti tik minimalias pajamas pensininkė F. S. iki 2002 metų, t.y. iki šalims pradedant gyventi kartu, neturėjo jokio turto, glaudėsi sodo namelyje, priklausiusiame ieškovei. Ieškovė, kaip pati teigia, nuolat vertėsi investicijomis ir buvo labai turtinga moteris (nors objektyviai turėjo tik 2 nekilnojamojo turto objektus – butą ir sodą), tuo tarpu prieš šalių ištuoką apeliantės motina turėjo nusipirkusi ir padovanojo ieškovei brangų butą M. gatvėje, beveik tuo pat metu pasistatė virš 300 kv.m namą. Ieškovė, būdama sėkminga verslininkė, santuokos pabaigoje nebeturėjo nieko savo uždirbto, nieko savo lėšomis įgyto, kažkur pradingo visi paskolos pinigai, visos gautos lėšos už parduotus butus, pradingo ir atsakovo turėti pinigai, gauti už jo vardu pirktus ir parduotus du butus, už abiejų šalių jau santuokoje įgytą ir 2011 m. parduotą butą (duomenys neskelbtini). Aritmetinė klaida, padaryta sprendimo motyvuojamoje dalyje skaičiuojant kompensaciją už ieškovei atitekusį natūra brangesnį sklypą, neįtakojo rezoliucinės dalies rezultato, nes teismas priteisė mažesnę kompensaciją nei tektų atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. P. apeliacinio skundo ribose. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, o atsakovas į juos atsikirto pateikdamas savo rašytinius paaiškinimus.

Ginčas byloje tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar ieškovė katu su atsakovu iki santuokos sudarymo įgijo bendrą turtą - kilnojamus daiktus (2007-12-29 iš UAB „Auster ir Co“įsigytus baldus) ir nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. P. apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kad byloje ginčas kilo dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų įgyto turto teisinio statuso (iki šalių 2008-08-14 d. santuokos sudarymo), t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L. , byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Minimose bylose taip pat konstatuota, jog nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Kaip jau buvo minėta, šalys J. P. ir atsakovas M. P. santuoką įregistravo 2008-08-14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepilnai įrengtas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo įgytas ieškovės motinos – atsakovės F. S. vardu, keturi mėnesiai iki šalių santuokos sudarymo. 2009-04-17 buvo sudarytas dovanojimo sandoris, kuriuo F. S. butą padovanojo dukrai (ieškovei). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iki apsigyvendami ginčo bute būsimi sutuoktiniai jau penkerius metus gyveno kartu ir bendromis lėšomis bei atsakovo M. P. darbu šį butą įrengė. Šalys neginčija fakto, kad įrengus butą sutuoktiniai jame apsigyveno ir šis butas buvo jų bendra gyvenama vieta iki pat 2014 m. sausio mėn., kada pašlijo jų tarpusavio santykiai. Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad įrengiant butą ieškovės motinos vardu užsakyti baldai sutartyse ir sąskaitose pasirašyti ne pačios S. parašu (b.l. 30-36, 4 t.). Kaip girdima iš garso įrašo, ieškovė posėdžio metu pripažino dokumentuose pasirašiusi už motiną. Liudytojas G. S. paliudijo, kad atsakovas remontavo butą, o liudytojas nešiojo parketą. Liudytojas nurodė, kad šalys pirkdavo butus Perkūnkienyje, (duomenys neskelbtini) ir parduodavo, taip uždirbdavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus nepažeidė procesinių teisės normų. Teismas rėmėsi abiejų šalių rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais ir nustatė, kad J. P. ir M. P. bendrai pradėjo gyventi ir bendrą ūkį kaip sugyventiniai vesti 2003 m. Nors ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad su atsakovu kartu jie pradėjo gyventi 2006 m. antroje pusėje, jos pradiniame ieškinyje buvo nurodyta, kad jie su atsakovu susipažino ir pradėjo artimai bendrauti 2002 m. - 2003 m., kurį laiką kartu gyveno, o po to – susituokė. Kolegija sutinka su atsakovo pozicija, jog ieškovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs. Tuo tarpu atsakovas nuosekliai dėstė argumentus nuo pat bylos pradžios teigdamas, kad šalys susipažino ir kartu apsigyveno ieškovei priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), ir kurį laiką ten gyveno. Atsakovas nurodė, kad šis butas priklausė ieškovei, tačiau jame kartu gyvendami jie pasitarė, kad butą parduos, nes ieškovė norėjo namo, o tada pradėjo ieškoti žemės sklypų. Atsakovas teigė, kad kartu su ieškove jie pirkdavo neįrengtus butus, juos remontuodavo, o po to parduodavo. Ieškovė kaip buhalterė tvarkė piniginius reikalus, patarė butus užrašyti giminaičių vardu, dėl mokesčių. Butai kartais būdavo ieškovės vardu, kartais – jo, juos dovanodavo savo tėvams – atsakovo tėvui, ieškovės motinai, pinigai dažnai būdavo pervedami ieškovės ar jos motinos vardu. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino tikėtinumo principu įrodytomis visų įrodymų kontekste. Liudytoja D. P. paliudijo, jog atsakovas – jos brolis su ieškove kartu gyventi pradėjo 2003 m. ir kartu „pradėjo daryti pinigus“ - pirkdavo neįrengtus butus, atsakovas juos įrengdavo („darydavo“), o po to jie parduodavo brangiau. Iš liudytojų apklausos garso įrašo girdima, kad liudytojas V. K. paliudijo, jog daugiau kaip 10 metų pažįsta ieškovę verslo reikalais, dirbant su nekilnojamuoju turtu, ji kreipėsi dėl butų pardavimo. Liudytojas nurodė, kad sandoriai gerai pavyko, matydavo ir atsakovą M. P. (sakė – jis kaip vairuotojas atveždavo ieškovę). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojų parodymai taip pat patvirtina atsakovo argumentus. Kaip girdima iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, šalių bendrą gyvenimą ir verslą iš dalies patvirtino liudytojų L. T., D. P., J. L. parodymai. Liudytoja J. L. teismo posėdyje patvirtino, kad tvarkant žemės sklypų (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentus, buvo akivaizdu, kad J. P. ir M. P. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, liudytoja nurodė, kad ieškovė „perrašė sklypą vyrui“. Liudytojas V. K. patvirtino, kad kai buvo įgyjamas turtas ir vėliau parduodamas, dokumentus tvarkydavo ieškovė, tačiau kai procesas artėdavo prie pardavimo, tai pasirodydavo ir atsakovas M. P. Nors liudytojas vadino atsakovą vairuotoju, iš liudytojo parodymų akivaizdu, kad atsakovas veikloje dalyvavo. Liudytojos L. T., R. M. – P., D. J. Z. taip pat tvirtino, kad ieškovė turėjo verslą, turėjo daug pinigų, tačiau negalėjo objektyviai nurodyti kiek ar detalizuoti kokius sandorius šalys sudarė ar kokia investuotų lėšų kilmė. Pažymėtina, jog atsakovo argumentus apie pelną nešusį bendrą jo ir ieškovės verslą bei jo modelį iš dalies patvirtina ieškovės, atsakovo, atsakovo tėvo, ieškovės motinos sandorių eiga, kuri atspindėta Nekilnojamojo turto registro išrašuose su istorija, o taip pat ir atsakovo sąskaitos išrašuose. Antai iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2006-03-28 ieškovė atsakovui pervedė 20.000,00 Lt sumą (b.l. 46-64, 2 t.). Ieškovė nepagrindė dėl kokių kitų priežasčių, nei nurodė atsakovas, ji pervedė tokią sumą atsakovui. Atsakovo argumentus patvirtina ir rašytiniai įrodymai: iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad, kaip nurodė atsakovas, atsakovo vardu 2006 m., 2007 m. - iki šalių santuokos buvo registruoti du butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-18, 2 t.), kurie atsakovo buvo padovanoti atsakovo tėvui Z. P. Netrukus butai parduoti. Iš minėtos banko sąskaitos matyti, kad 2006-12-11 Z. P. atsakovui pervedė 27.965,00 Lt (po vieno iš butų pardavimo). Ieškovės vardu buvo registruoti butai (duomenys neskelbtini), kuris parduotas 2007-12-12, (duomenys neskelbtini), kuris parduotas 2009-05-25, (duomenys neskelbtini), kuris parduotas 2007-08-27, butas (duomenys neskelbtini) 2007-10-11 buvo padovanotas ieškovės motinai, po nepilno mėnesio parduotas ir kt. (b.l. 19-32, 2 t.). Atsakovas paaiškino, kad ieškovė patarė taip forminti sandorius, nes ėjo kalbos, kad bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Kolegijos vertinimu, klausant teismo posėdžio garso įrašą nei ieškovė, nei atsakovas nepagrindė tokių sandorių sudarymo logikos (ieškovė sakė - nupirkdavo iš mamos pinigų, po to mamai turėdavo atiduoti, todėl ir dovanodavo). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių bendro gyvenimo ir ūkio vedimo aplinkybes taip pat patvirtina šalių 2006-06-08 sudaryta kredito sutartis su AB SEB banku (Kredito sutartis Nr.1550618010935-4, b.l. 12-20, 1 t.), kurioje kredito gavėjais nurodyti tiek ieškovė, tiek atsakovas, jų adresas bendras, o kreditas išduotas butui (duomenys neskelbtini), pirkti. Ši kredito sutartis 2007-09-14 šalių kartu buvo pakeista (b.l. 21-22, 1 t.), dar kartą keista 2009-05-06, pagal šį pakeitimą šalys įsipareigojo įkeisti bankui butą (duomenys neskelbtini), kur jie nurodė gyvenantys (b.l. 23-24, 1 t.). Kaip matyti iš bylos įrodymų, jau gyvendami santuokoje 2009-08-20 sutuoktiniai bendron jungtinėn nuosavybėn įsigijo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo gyvenamasis namas, dalį iš pardavėjo UAB „Eika“ (b.l. 88-126, 1 t.). Taigi, šalių bendras gyvenimas nebuvo trumpas ar epizodinis. Duodama paaiškinimus teisme, ieškovės motina F. S. taip pat nurodė, kad atsakovą ji pažinojo nuo 2006 m. Nors ji neigė dukters ir atsakovo bendrą gyvenimą, sakė, kad verslą vystė ji su dukra, tačiau jos paaiškinimai buvo pakankamai prieštaringi ir vertintini kaip gynybinė pozicija. Vėliau F. S. nurodė, jog mirus vyrui apsigyveno kartu su dukra, jos sutarė, kad statys namą, ji sakė dukrai - „sakyk savo kavalieriui, tegu ieško žemės sklypo“. M. P. taip ir nurodė, kad gyvendami ieškovės bute jie sutarė jos butą parduoti, ieškoti žemės sklypo, kas, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, ir buvo daroma, 2006 m. buvo įgyti ginčo žemė sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant kartu 2007-12-28 buvo nupirkti ginčo baldai į butą, kuriame šeima nuolat gyveno.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksčiau nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinių ir kitų įrodymų visetą, atsižvelgdami į tai, jog atsakovo ir liudytojų teiginiai apie ieškovės ir atsakovo bendrą ūkį bei siekį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės sutapo su byloje esančiais rašytiniais dokumentais, vadovaudamiesi įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais ir protingumo bei teisingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2003 metų tvarkė bendrą ūkį, ginčo turtas buvo sukurtas sudėjus jų lėšas ir bendrą darbą, o ieškovės pateikti atsikirtimai ir pateikti jos sudaryti sandoriai nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas priešieškinį atmesti, nes jie nepaneigė byloje pateiktų įrodymų visumos. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai kolegijos nuomone taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas pripažintinas apeliantės asmenine nuosavybe.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai įrodymų, atskleidė ginčo esmę ir optimaliai padalino šalių kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kiek galima atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą jų valią, argumentus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, todėl keisti sprendimo šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo šeimos bylose teismo aktyvumas neturi būti suvokiamas kaip absoliutus, nes CPK 376 straipsnio nuostatos, kaip vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principo išimčių, suteikia teismui galimybę tik esant būtinybei veikti savo iniciatyva. Iš šeimos teisinių santykių kilusiose bylose, kuriose pagal ieškinio pagrindą ir paaiškėjusias bylos aplinkybes vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, teismas aktyvus tiek, kiek tai būtina šiai apsaugai užtikrinti, o sutuoktinių ginčuose, kuriose su vaikų teisėmis ir interesais susijęs elementas ne toks akivaizdus, – tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, be to, pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes nėra pagrindo pirmiau aptartais tikslais teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą - jo kiekį, vertę bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą yra šalių pareiga (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys nurodė viso turto vertę ir ginčo dėl įgyto turto verčių neiškėlė. Nesant ginčo dėl dalijamo turto vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šalių nurodytomis turto vertėmis.

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naują žemės sklypų vertinimo medžiagą, kitus rašytinius įrodymus. Naujus rašytinius įrodymus pateikė ir atsakovas. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kolegijos vertinimu nei apeliantė, nei atsakovas nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs juos priimti. Todėl teisėjų kolegija mano, kad nauji šalių įrodymai neturi būti prijungti prie bylos.

Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad motyvuojamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje skaičiuodamas kompensaciją už padalintus žemės sklypus padarė aritmetinę klaidą (kompensacijos suma turėjo būti nurodyta 25.000,00 Lt, o ne 75.000,00 Lt), tačiau kaip teisingai nurodo atsakovas, ši klaida neįtakojo teismo sprendimo teisėtumo ar nepagrįstumo, kadangi priteisdamas iš ieškovės galutinę piniginę kompensaciją atsakovui už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį, teismas apsiribojo atsakovo prašoma 44.941,79 EUR dydžio kompensacijos suma ir jos neviršijo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Bylinėjimosi išlaidos

2015-04-24 nutartimi pirmosios instancijos teismas atidėjo apeliantei 2.490,00 EUR žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (b.l. 52-53, 7 t.), todėl ši suma atmetus apeliantės skundą iš jos priteistina valstybei. Iš apeliantės atsakovui priteistinos 700 EUR atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 85, 7 t.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700,00 EUR (septyni šimtai eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš apeliantės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2.490,00 EUR (du tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai.

TeisėjaiOna GasiulytėEglė SurgailienėAndrius Verikas