Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbančios, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. liepos 26 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačiusi I. M. veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje, požymių (b.l. 6-9).

O. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 2023 m birželio 29 d. patvirtinime nurodoma, jog patvirtina, kad namo kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), triukšmauja, triukšmas panašus į šokinėjimus, kojų daužymą į grindis. Šį triukšmą girdėjo nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. birželio 28 d., kai prižiūrėjo kaimynės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvūnus. Triukšmas girdisi visoje laiptinėje, be to, šiame bute vakarais loja šuo. Nesupranta, kaip kaimynė gyvenanti su mažamečiu vaiku nuo sausio mėnesio visą tai kenčia (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos I. S. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 488 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą – šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Kaip matyti iš straipsnio dispozicijos, bet koks triukšmo šaltinis, trikdantis asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia administracinę atsakomybę. Taigi, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Pažymėtina, tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį yra būtina abiejų sąlygų visuma. Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo traukiamas tiesiogiai tą nusižengimą padaręs asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1235/2012, N3-1265/2006, N17-1468/2006, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020, AN2-56-795/2021 ir kt.), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios bylos aplinkybes ir nustatyti, ar yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Triukšmo vertinimas dažnai yra pakankamai subjektyvus dalykas. Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai kaimynai konfliktuoja ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), turi būti surinkti objektyvūs duomenys apie galimą viešosios rimties sutrikdymą, o situacija, kai tokių duomenų nėra, yra vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį reikia įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus; 5) vykdyti kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje; 6) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją, be kita ko, vykdo ir savivaldybių merai (iki 2023 m. rugsėjo 30 d. – ši pareiga buvo pavesta savivaldybių administracijoms), kurie vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 10 dalies 2 punktas).

Pareiškėja I. S. teismui pateiktą skundą motyvuoja tuo, kad Institucijos 2023 m. liepos 26 d. priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tyrėja netinkamai vertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus kaimynų patvirtinimus apie (duomenys neskelbtini), bute gyvenančios I. M. keliamą triukšmą bei šuns lojimą, jos rašytas trumpąsias žinutes SMS bei skunde ir prašyme nurodytas faktines aplinkybes, neprašė papildomų duomenų.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjos pateikto skundo argumentus, išklausęs pareiškėjos I. S. bei asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, I. M. paaiškinimus teisme, liudytojų A. M., A. S., B. J. parodymus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir 488 straipsnio 1 dalį, kadangi I. M. veiksmuose nebuvo nustatyti minėtų administracinių nusižengimų sudėties požymiai.

Nors pareiškėja I. S. savo 2023 m. gegužės 3 d. skunde (pareiškime) policijai nurodė, kad apsigyvendami 5-ame bute, kaimynai nepasirūpino kitų kaimynų sutikimu dėl šuns laikymo, nurodydama, jog dėl to pažeistas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis (b.l. 21), tačiau teismas pažymi, jog nei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintame Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraše gyvūnų laikytojams (savininkams) nėra įtvirtinta pareiga gauti daugiabučio namo bendrasavininkių sutikimą gyvūno įsigijimui ar jo laikymui nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl pareiškėjos skunde policijai nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2023 m. liepos 26 d. nutarimo ir pateiktos medžiagos, Institucijai gavus pareiškėjos I. S. skundą dėl triukšmo iš 5-ojo buto, Institucija išsiuntė I. M. šaukimą atvykti į komisariatą ir 2023 m. birželio 12 d. atvykusi I. M. pateikė paaiškinimą, iš kurio matyti, jog nuo tada, kai atsikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prasidėjo nuolatiniai kaimynės iš pirmo buto atėjimai ir skundai dėl grindų garso. Kaimynė nurodydavo, jog jie garsiai stumdo kėdes, stalus, tačiau jų stalas yra įmontuotas virtuviniame komplekte, o kėdžių tuo metu dar neturėjo. Šiuo metu bute gyvena keturi suaugę asmenys, tačiau kaimynės teigimu, ji viena garsiai vaikšto, tai ji pasakė jos vyrui ir pasiūlė nupirkti šlepetes. Jų šeimoje visi dirba ir ankstyvo ryto, vakaro bei nakties metu netriukšmauja. Jei sklinda triukšmas, tai tik buitinis – spintų, kavos aparato, dušo. Šuo neloja ir netriukšmauja, kodėl, kaimynė skundžiasi, nežino (b.l. 19). 2023 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad su I. M. buvo pravestas prevencinis pokalbis dėl neleistino priešingo visuomenei ar jos narių interesams elgesio. Taip pat pažymėta, jog Policijos registruojamų įvykių registre nuo 2023 m. sausio 1 d. užregistruoti I. S. pranešimai: 2023 m. gegužės 10 d., 22.47 val. ((duomenys neskelbtini)) dėl šuns keliamo triukšmo bei 2023 m. gegužės 23 d., 22.55 val. ((duomenys neskelbtini)) dėl keliamo triukšmo bei šuns lojimo. Vykę į įvykius policijos pareigūnai triukšmo bei šuns lojimo neužfiksavo. Pažymėtina, kad pareigūnai beldė į duris, tačiau jokio triukšmo ar šuns lojimo neužfiksavo. Tikslinant pranešimuose nurodytas aplinkybes, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoja O. S., kuri paaiškino, kad savo bute bei laiptinėje iš (duomenys neskelbtini) buto sklindančio triukšmo negirdi (penktas butas yra po jos butu), taip pat negirdi ir šuns lojimo, tačiau kaimynė iš 1-o buto buvo paprašiusi, kad pamaitintų gyvūnus, kol ji bus išvykusi. Nuėjusi į jos butą, girdėjo garsą iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris panašus į vaikščiojimą. (duomenys neskelbtini) buto durų niekas neatidarė. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai nesiriboja su (duomenys neskelbtini) butu. Būnant adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) buto triukšmas ar šuns lojimas girdimas nebuvo, pabeldus į buto duris, buto durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų gyventojai durų taip pat neatidarė. Prie pareiškimo pridėtuose prieduose pasirašiusi 7-to buto gyventoja D. U. yra registruota minėtame (duomenys neskelbtini) bute, tačiau jai skambinant nurodytu telefonu, ji neatsiliepė. Centrinėje duomenų bazėje nustatyta, jog 10-tame bute registruotų asmenų nėra, o patvirtinime dėl triukšmo pasirašiusios L. D. kontaktinių domenų centrinėje duomenų bazėje rasti nepavyko, šio asmens kitų kontaktinių duomenų pareiškėja nenurodė. 2023 m. liepos 26 d. telefonu bendrauta su I. S., kuri nurodė, kad D. U. gyvena (duomenys neskelbtini), kai grįžta į Lietuvą, gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat L. D. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuri šių metų birželio mėnesį atostogavo (duomenys neskelbtini) ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant nurodė, kad asmenų kontaktinių duomenų neturi, todėl susisiekti ir pabendrauti su 7-to ir 10-to butų gyventojomis nebuvo galimybės (b.l. 12-13). Taigi nei du kartus - 2023 m. gegužės 10 d. bei 23 d. - į pareiškėjos iškvietimą reagavę policijos pareigūnai, nei skundo aplinkybes tikslinant į daugiabutį vykusi tyrėja, triukšmo, sklindančio iš 5-ojo buto (ar šuns lojimo) fakto neužfiksavo.

Pareiškėja I. S. apklausiama teisme tvirtino, jog triukšmas iš 5-to buto sklinda iki šiol, dėl triukšmo pažeidžiama ne tik jos, jos vyro, bet ir jų mažamečio vaiko teisė į ramybę ir poilsį vakaro ir nakties metu. Nurodė, kad priekaištų turi tik 5-o buto gyventojai I. M., kadangi triukšmas prasideda tik jai sugrįžus į butą, o jos nesant bute, triukšmas iš minėto buto nesklinda. Aplinkybę dėl iš 5-o buto sklindančio triukšmo teisme patvirtino ir pareiškėjos sutuoktinis liudytojas A. S., kuris nurodė, jog dėl darbo keliauja, Lietuvoje būna ne nuolatos, tačiau šiais metais kovo - balandžio mėnesiais buvo grįžęs ir girdėjo triukšmą iš kaimynų buto, atrodė, kaip specialiai šokinėja, ir šuo buvo lojęs. Nuo pusės dešimtos iki pusės pirmos nakties sklinda triukšmas, triukšmas nepastovus, keičiasi triukšmo vieta ir triukšmas jam trukdo ilsėtis. Jis asmeniškai su kaimynais dėl triukšmo nekalbėjo. Kai grįžo į Lietuvą rugpjūčio mėnesį, vėl girdėjo triukšmą panašų į šokinėjimą, į nuolatinį daiktų stumdymą, tik šuns lojimo negirdėjo. Dėl triukšmo kartais siūbuoja jų buto lempos.

Teisme apklausta I. M., kuriai administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, kategoriškai neigė triukšmaujanti ir nurodė, jog kai po atlikto remonto pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) bute, prasidėjo kaimynės skundai. Jei kaimynė ką girdi, tai tik buitinį triukšmą, ji piktybiškai netriukšmauja, anksti miegoti neina, po butą vaikščioja basomis, galbūt tai nepatinka kaimynei. Dukros šuo piktybiškai neloja. Iš kitų kaimynų priekaištų dėl triukšmo jų šeima nėra sulaukusi. Nuolat name gyvena tik (duomenys neskelbtini) buto kaimynė B., jos buto siena ribojasi su jų buto siena, kiti kaimynai nuolat negyvena, (duomenys neskelbtini) bute negyvena, (duomenys neskelbtini) buto kaimynė O. S. gyveno anksčiau, šiuo metu išsikrausčiusi, D. U. gyveno anksčiau. Tokius sutuoktinės I. M. parodymus teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas A. M., kuris nurodė, jog jokio triukšmo nekelia, jis keliasi šeštą valandą ryto, dirba pamainomis, atsikelia, išgeria kavos ir išeina į darbą, o pareiškėja rašo žinutes ir 19 val., ir 6 val. ryto. Pareiškėjos priekaištai dėl triukšmo prasidėjo iškart, kai jo šeima po remonto atsikraustė, nors baldų dar neturėjo, jokių baldų nestumdė. Nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, kurios butas ribojasi su jų butu ir iš šios kaimynės priekaištų nesulaukia, kiti butai nuomojami.

Iš pareiškėjos teismui pateiktos 2023 m. rugsėjo 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, jog Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste vyriausioji specialistė 2023 m. rugsėjo 13 d., 14.30 val. bendravo su pareiškėjos sūnumi K. S. (K. S.) ir pokalbio metu vaikas teigė, kad nelabai gerai jaučiasi, nes negali išsimiegoti. Kaimynai kelia triukšmą vakarais ir nakties metu, trukdo susikaupti atliekant namų darbus, trukdo miegoti. Dažnai būna pavargęs, nes neišsimiega. Anketoje nurodoma, jog galimai pažeidžiamos vaiko teisės į poilsį dėl kaimynų keliamo triukšmo, kuris girdisi šeimos namuose.

Teisme apklausta liudytoja B. J., kurios parodymų objektyvumu teismas neturi jokio pagrindo netikėti, kadangi ši liudytoja jokiais asmeniniais ryšiais nei su pareiškėja I. S., nei su asmeniu, kuriam administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, I. M., nėra susijusi, nurodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) name jau (duomenys neskelbtini) ir jokių konfliktų su kaimynais neturėjo ir neturi. Kiek jai žinoma, ir kiti kaimynai niekada nekonfliktavo, jokių problemų nebuvo. Ji jokių nusiskundimų M. dėl triukšmo neturi, yra tik kelis kartus girdėjusi šuniuką sulojant M. bute, tai buvo tik pavasarį, vasarą šuns lojimo negirdėjo, šuns lojimas nebuvo nuolatinis ir ilsėtis netrukdė. Jos miegamojo siena ribojasi su M. virtuvės siena, tačiau ji jokio triukšmo iš šių kaimynų buto negirdi. Kai M. pasidarė remontą, iš įdomumo paklausė apie remontą, M. virtuvė nedidelė, iš jos iškart patenkama į miegamąjį, todėl jei sklistų triukšmas iš M. miegamojo, ji jį turėtų girdėti. Liudytoja B. J. pridūrė, jog pareiškėja buvo pas ją atėjusi, kai atnešė pasirašyti raštą dėl kaimynų M. keliamo triukšmo, tačiau ji nepasirašė, nes triukšmo iš šių kaimynų buto ji negirdi, iš kitų kaimynų nusiskundimų dėl triukšmo taip pat nėra girdėjusi. Nesupranta, kaip ji šalia gyvendama negirdi triukšmo iš kaimynų buto, o pareiškėja triukšmą girdi. Pareiškėjai paprašius pakalbėti su M., šie pokalbio metu jai pasakė, kad jokio triukšmo nekelia, nešokinėja ir nedaužo. Kai vasarą pas ją buvo atvykę anūkai, jie taip pat triukšmo iš kaimynų buto negirdėjo.

2023 m. balandžio 25 d. Statinio dalies apžiūros aktas patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) priežiūros inžinierius apžiūrėjo bendrastatybinius (techninius inžinerinius) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), objektus dėl triukšmo ir akte nurodė, kad atlikus apžiūrą (duomenys neskelbtini) name, 1-ame bute, nebuvo nustatyti pašaliniai garsai, galimai tuo metu viršuje nebuvo žmonių; apžiūrėjus 5-tą butą vizualiai, nepastebėta jokių pažeidimų ar grindų aukščio kitimų; grindų lygis bute toks pat kaip ir laiptinėje. Akte taip pat nurodoma, kad sklindančio garso lygio iš viršaus nustatyti nebuvo galimybės, o defektų, kuriuos reikėtų šalinti, nebuvo pastebėta (b.l. 38-40).

Pareiškėja I. S. skunde tvirtina, jog triukšmo faktą liudija jos į bylą pateikti kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto - O. S., kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto - L. D. bei kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto - D. U. spausdinti patvirtinimai (b.l. 17, 18, 25), kurių tyrėja nepagrįstai nevertino.

Pažymėtina, jog į teismo posėdžius šaukiamos liudytojomis nei D. U., nei O. S., nei L. D. neatvyko (pastarajai teismo šaukimas grįžo neįteiktas, su prierašu, jog nėra pašto dėžutės (b.l. 28, 35, 46, 50, 51). Kaip matyti iš bylos medžiagos, centrinėje duomenų bazėje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) bute registruotų asmenų nėra, o patvirtinime dėl triukšmo pasirašiusios L. D. kontaktinių domenų centrinėje duomenų bazėje tyrėjai rasti nepavyko, šio asmens kitų kontaktinių duomenų pareiškėja nenurodė nei policijai (b.l. 12-13), nei teismui.

Pareiškėja I. S. teismui pateikė spausdintus prašymus: O. S. 2023 m. rugpjūčio 28 d. prašymą, jog posėdyje negali dalyvauti, nes neturi kam palikti savo mažamečio sūnaus ir prašo teismo vadovautis jos pasirašytu 2023 m. birželio 29 d. patvirtinimu dėl triukšmą keliančių kaimynų (b.l. 36) bei D. U. 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymą, kuriame ji nurodo, kad į posėdį negalės atvykti, nes yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) pas savo vyrą, todėl prašo vadovautis jos patvirtinimu dėl triukšmą keliančių kaimynų, žino, kad kaimynė iš 1-o buto kreipėsi pagalbos į policiją, tačiau su ja policijos tyrėjas susisiekęs nebuvo nei gegužės, nei birželio mėnesį (b.l. 37). Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytu D. U. telefono numeriu (b.l. 37, antroji lapo pusė) teismui su pastarąja susisiekus ir nurodžius apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, D. U. nurodė, jog yra Italijoje, ruošiasi madų pristatymui ir dalyvauti nuotoliniu būdu ar atvykti į teismą atsisakė. Aplinkybę, jog kaimynė D. U. išvykusi į (duomenys neskelbtini), teisme patvirtino ir liudytoja B. J.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Institucijos nutarime bei tarnybiniame pranešime pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) (patvirtinimą apie triukšmą pasirašiusi L. D.) ir 7-tas (patvirtinimą apie triukšmą parašiusi D. U.) butai su 5-uoju (t. y. I. M.) butu nesiriboja.

Nors pareiškėja I. S. teisme tvirtino, kad šios kaimynės triukšmą girdėjo būdamos jos bute, tačiau tokios aplinkybės pareiškėjos pateiktuose D. U. bei L. D. patvirtinimuose nėra nurodomos.

Be to, Institucijai tikslinant pareiškėjos I. S. 2023 m. gegužės 3 d. skunde nurodomas aplinkybes, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) namą ir bendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoja O. S., kuri paaiškino, kad savo bute bei laiptinėje iš (duomenys neskelbtini) buto sklindančio triukšmo negirdi (penktasis butas yra po jos butu), taip pat negirdi ir šuns lojimo, tačiau kai kaimynė iš 1-o buto buvo paprašiusi, kad pamaitintų šios gyvūnus, kol bus išvykusi, ji būdama kaimynės bute, girdėjo garsą iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris panašus į vaikščiojimą (b.l. 7, 12). Taigi, policijai (duomenys neskelbtini) buto gyventoja O. S. nepatvirtino aplinkybių, nurodytų 2023 m. birželio 29 d. spausdintame patvirtinime apie iš 5-to buto girdėtą triukšmą, panašų į šokinėjimus ir kojų daužymą į grindis ir laiptinėje sklindantį triukšmą (b.l. 17).

Pažymėtina ir tai, jog teisme apklausta liudytoja B. J. nurodė, kad kaimynė I. S. buvo atėjusi pas ją su prašymu pasirašyti raštą dėl kaimynų M. keliamo triukšmo, tačiau ji nepasirašė, kadangi ji jokio triukšmo negirdi. Pati pareiškėja I. S. teismui nurodė, jog padėjo surašyti patvirtinimus kaimynams, nes jie kompiuterių neturi. Šie kaimynai buvo jos bute ir akivaizdžiai girdėjo triukšmą prieš parašant kiekvieną patvirtinimą. Kaip minėta, aplinkybės, jog triukšmą girdėjo būdamos I. S. bute, kaimynių D. U. bei L. D. patvirtinimuose nenurodomos, o šioms liudytojoms neatvykus į teismą, atsižvelgiant ir į tai, kad patvirtinimai spausdinti pareiškėjos ir tik pasirašyti šių kaimynių, tokių pareiškėjos teiginių patikrinti nebuvo galimybės.

Įvertinęs byloje Institucijos surinktų ir papildomai teisme gautų įrodymų visumą, teismas sutinka su Institucijos skundžiamo nutarimo padarytomis išvadomis, kad objektyvių duomenų, kokio lygio triukšmas girdėjosi I. S. bute ir ar toks triukšmas, jei jis buvo, objektyviai trukdė ilsėtis, byloje nėra. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, policijos pareigūnams du kartus reaguojant į iškvietimus nurodytu adresu, triukšmo faktas neužfiksuotas, o iš gyvenamosios aplinkos (buto) galimi natūraliai buityje atsirandantys garsai, kurie yra neišvengiami ir negalėtų būti vertinami kaip trikdantys asmenų ramybę ir poilsį ANK 488 straipsnio 1 dalies prasme, ar trikdantys viešąją rimtį ANK 48 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, liudytoja B. J., gyvenanti bute, kurio siena ribojasi su 5-tojo buto (kuriame gyvena asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, I. M.) siena, teisme patvirtino, jog jokio trukdančio ilsėtis triukšmo iš minėto buto ji negirdinti, o statinio dalies apžiūrą atlikęs inžinierius 1-ame bute pašalinių garsų tikrinimo metu nenustatė, todėl sklindančio garso lygio nustatyti neturėjo galimybės bei defektų, kuriuos reikėtų šalinti 5-ame bute, nepastebėjo (b.l. 38-40).

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškėjos 2023 m. gegužės 3 d. skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. liepos 26 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjos I. S. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos I. S. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2023 m. liepos 26 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.