Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Balsių valda“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje kilo ginčas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. VR-8.10-72 nustatė, jog: „UAB „Balsių valda“ žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą. Grunto pylimas ir lyginimas buvo atliekamas Gineitiškių ežero apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei Gineitiškių ežero dalyje. Tokiais veiksmais UAB „Balsių valda“: sunaikino natūraliai susiformavusią pelkę, esančią Gineitiškių ežere, pakeitė Gineitiškių ežero kranto liniją ir sunaikino natūraliai pelkei būdingą augaliją. Tokiais veiksmais UAB „Balsių valda“ padarė žalą aplinkai, sunaikinant natūraliai susiformavusią pelkę ir jos augmeniją bei siekė pakeisti Gineitiškių ežero kranto liniją, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX – 628 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnį, 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 128.2 punkto reikalavimus.“. 2016 m. birželio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-VILP-63347701-16 už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą.

10. 2016 m. liepos 4 d. priimtas nutarimas Nr. AM-VILN-65309424-16 administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad „UAB „Balsių valda“ žemės sklype (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą. Nutarime nurodyta: „Grunto pylimas ir lyginimas buvo atliekamas Gineitiškių ežero apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei Gineitiškių ežero dalyje. Tokias veiksmais UAB „Balsių valda“ sunaikino natūraliai susiformavusią pelkę esančią Gineitiškių ežere, pakeitė Ginetiškių ežero kranto liniją ir sunaikino natūraliai pelkei būdingą augaliją. Tokiais UAB „Balsių valdą“ veiksmais padarė žalą aplinkai, sunaikinat natūraliai susiformavusią pelkę ir jos augmeniją bei siekė pakeisti Gineitiškių ežero kranto liniją. Atsakingas asmuo yra UAB „Balsių valda“ direktorius J. M., tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” 128.2 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 51(13) straipsnio 1 dalyje. Šie faktiniai duomenys nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolu ROIK: 16058772670, VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-CENTRAS“ 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. (9,25)GRPK_S-25 „Dėl informacijos pateikimo“, 2016 m. balandžio 18 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-8.10-72, 2016 m. sausio 15 d. ir 2016 m. sausio 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais, 2015 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu bei foto nuotraukomis. J. M. administracinio teisės pažeidimo protokole pateikė paaiškinimą, kad vadovavosi Žemės sklypo kadastro (su Nekilnojamojo turto elementais) duomenimis, teigia, jog nežinojo ar toje vietoje yra pelkė, vadovavosi turimais dokumentais, kuriuose nebuvo nurodyta, jog minėta teritorija ribojasi su pelke. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-CENTRAS“ 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. (9.25)GRPK_S-25 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodo, jog dalis pelkės yra užpilta (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taipogi yra nurodoma, jog pelkės teritorija palyginant su anksčiau registruotu pelkės plotu (iki patikslinimo) sumažėjo apie 0,06 ha. 2016 m. balandžio 18 d. Patikrinimo akte Nr. VR-8.10-72 nurodoma, jog Gineitiškių ežero apsaugos juostoje ir Gineitiškių ežero dalyje yra atvežamas gruntas, kuris yra išpilamas ir yra lyginamas. Nustatyta, kad buvo išpilta 40 tonų grunto į Gineitiškių ežero apsaugos juostoje susiformavusią pelkę bei patį ežerą. Konstatuota, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „Balsių valda“. Vilniaus RADD Vilniaus rajono agentūros vyriausiasis specialistas J. B. administracinės bylos nagrinėjimui pateikė 2016 m. sausio 15 d. darytas foto nuotraukas, atsakingas asmuo yra UAB „Balsių valda“ direktorius J. M.. Administracinio nusižengimo byloje teismas darė išvadą, kad J. M. organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą, grunto pylimas ir lyginimas buvo atliekamas Gineitiškių ežero apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje bei Gineitiškių ežero dalyje, tuo UAB „Balsių valda“ direktorius J. M. pažeidė ATPK 51(13) straipsnio 1 dalį. Atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2016 m. lapkričio 22 d. Patikrinimo akte nustatė, kad UAB „Balsių valda“ 2016 m. birželio 8 d. duotąjį privalomąjį nurodymą Nr. VR-8.2-18 įvykdė, t. y. iš užpiltos pelkės iškasė atvežtą gruntą.

12. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. vasario 23 d. Patikrinimo akte Nr. 11.39-7-17 nustatyta: „Patikrinimo metu nustatyta, kad VRAAD Vilniaus rajono agentūros 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-8.2-18, kuriuo UAB „Balsių valda“ buvo įpareigota iki 2016 m. birželio 31 d. „Iš nuosavybės teise UAB „Balsių valda“ priklausančio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) pelkės iškasti ir išvežti supiltą gruntą (privalomasis nurodymas pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 29 d. ir pakartotinai pratęstas iki 2016 m. lapkričio 30 d.), tačiau patikrinimo dienai neįvykdytas, gruntas neišvežtas ir tikrinimo dieną. Patikrinimo metu fotoaparatu Canon padarytos 4 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas gruntu užpiltas pelkės plotas Žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), (fotolentelė pridedama). Pagal patikrinimo metu nustatytą gruntu užpiltą plotą bus paskaičiuota žala aplinkai.

13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra 2017 m. vasario 24 d. žalos aplinkai paskaičiavimu nurodė, kad aplinkai padaryta žala sudaro 3 696,30 Eur, ją atlyginti turi UAB „Balsių valda“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūra 2017 m. vasario 27 d. Privalomuoju nurodymu nurodė: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl (pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai „Spacialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ 128 p. reikalavimais pelkėse ir šaltinynuose draudžiama „128.2 p. mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą“ (užpilant gruntu). Nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto, žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos reikalavimus privalo įvykdyti iki 2017 m. balandžio 27 d. ir juos įvykdžius nedelsiant informuoti privalomąjį nurodymą pateikusį Pareigūną (instituciją).

14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Vilniaus rajono agentūra 2017 m. liepos 11 d. patikrinimo aktu nustatė: „1. 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau VRAAD) Širvintų rajono agentūros darbuotojai atliko patikrinimą šalia Gineitiškių ežero esančioje valdoje sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Balsių valda“. 2. Patikrinime dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojas, kuris atliko matavimus žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad atvežtas ir išlygintas gruntas 0,0810 ha plote, t.t 0,0611 ha plote gruntas išpiltas sklype esančioji pelkėje. 3. Širvintų rajono agentūros darbuotojai nustatė, kad VRAAD Vilniaus RA 2016 m. birželio 8 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-8.2-18, kuriuo UAB „Balsių valda“ buvo įpareigota iki 2016 m. birželio 31 d. iš pelkės iškasti ir išvežti supiltą gruntą (privalomasis nurodymas pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 29 d. ir pakartotinai pratęstas iki 2016 m. lapkričio 30 d.), tačiau patikrinimo dienai gruntas išvežtas nebuvo. 4. 2017 m. vasario 24 d. VRAAD Širvintų RA surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.29-1-17 dėl grunto išvežimo iš pelkės ir 2017 m. balandžio 13 d. įteikė UAB „Balsių valda“ direktoriui, kurio įvykdymo terminas iki 2017 m. balandžio 27 d. 5. 2017 m. liepos 11 d. atliekant patikrinimą vietoje nustatyta, kad VRAAD Širvintų rajono agentūros 2017 m. vasario 24 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-11.29-1-17, kuriuo UAB „Balsių valda“ buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Balsių valda“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), nuo užpilto pelkės ploto nukasti ir išvežti gruntą patikinimo dienai neįvykdytas, tai yra supiltas gruntas neišvežtas.“.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantė UAB „Balsių valda“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. CSPR-26, prašo jį priimti. Ieškovas Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamentas prašo prijunti šiuos naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 28 d. rašto Nr. 1SD-241-(8.2) kopiją, Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. sausio 8 d. rašto Nr. 2.S-99 kopiją.

16. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, šalių argumentus, priima naujus įrodymus ir dėl jų byloje pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įvertinti.

Dėl atsakomybės už aplinkai padarytą žalą

18. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinė aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010).

19. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

20. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad žemės sklypas suformuotas 2001 m. gruodžio 18 d. atliekant kadastrinius matavimus ir šiuose oficialiai patvirtintuose dokumentuose nėra net jokių užuominų, kad šiame žemės sklype būtų pelkė. Taip pat nurodo, kad atsakovė UAB „Balsių valda“, įsigydama žemės sklypą 2015 m. lapkričio 24 d., žinojo, kad žemės sklypas yra suformuotas, jame atlikti kadastriniai matavimai ir šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Mano, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovė, 2015 metais įsigijusi žemės sklypą, turėjo pagrindą netikėti VĮ „Registrų centras“ užregistruotais ir patvirtintais dokumentais apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir iš naujo atlikti kadastrinius matavimus, prašyti nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro veiklą reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1239 redakcija) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jame registruojami tie nekilnojamieji daiktai, kurie suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2007 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1406 redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 3–6 punktus, be kitų duomenų, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, žemės sklypo plotą, žemės sklypo ploto sudėtį pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė. Taigi, registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke. Kaip nurodo apeliantė, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys – 0,5144 ha plotas, žemės ūkio naudojimo paskirtis, 0,2452 ha žemės ūkio naudmenų plotas ir 0,2692 ha kitos žemės plotas. Žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, o specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, nėra įregistruotos.

22. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnį numatyta sukurti žemės informacinę sistemą, kurios paskirtis - naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 7.1 punktą viena iš pagrindinių šios sistemos funkcijų yra tvarkyti erdvinių duomenų rinkinius, kuriuose kaupiama informacija apie nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Remiantis nuostatų 20.3 punktu vienas iš valstybinių teminių erdvinių duomenų rinkinių yra Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų rinkinys SŽNSDB10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Kaip nurodo apeliantė, Žemės informacinės sistemos tvarkytojo Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-1670 (b. l. 12-13) patvirtina, kad aptariamo žemės sklypo teritorijoje pagal minėtos sistemos duomenis nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalis nustato, kad konkrečiam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Konkrečiam žemės sklypui taikomų naudojimo sąlygų įrašymas į registrą yra valstybės institucijų diskrecija. Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė Georeferencinio pagrindo kadastro duomenims, tačiau ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims bei Žemės informacinės sistemos duomenims, todėl nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad žemės sklypui taikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktas ir atsakovė jį pažeidė.

23. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.1 punkte nurodyta, jog specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis, o šio nutarimo 2.3 punkte numatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomi į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ nustatyta tvarka. Analogiška specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų konkretiems sklypams nustatymo tvarka nustatyta ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 straipsnis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Apeliantė, remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai teigia, jog ne atsakovė atsakinga už žemės naudmenų nustatytą ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir įregistravimą.

24. Iš žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, 2001 m. birželio 19 d. parengtos UAB Korporacijos „Matininkai“ (matininko A. J.), matyti, kad formuojant žemės sklypą žemės sklypo ploto sudėtyje pagal žemės naudmenų rūšis nustatytas 0,2452 ha žemės ūkio naudmenų plotas, kurį sudaro ariama žemė, ir 0,2692 ha ploto kita žemė, kurią sudaro ne pelkės, bet kita nenaudojama žemė. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, jeigu žemės sklype esančią kitą žemę būtų sudariusios pelkės, tokia naudmenų rūšis turėjo būti atskirai išskirta ir įrašyta į žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo kadastro duomenyse nėra įrašyti žemės naudojimo apribojimai, numatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“. Taigi, apeliantė pagrįstai nurodo, jog nei žemės sklypo suformavimo metu, nei jo perdavimo privačiai nuosavybei metu apskrities viršininko sprendimais teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nustatyti šiam žemės sklypui taikytini apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, kad žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės, to nėra ir dabar.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pelkė Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, tačiau ši aplinkybė nesukonkretina ieškovės įrodinėjamo fakto dėl pelkės buvimo atsakovei priklausiančiame sklype. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė registrų duomenimis ir netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog formalaus pobūdžio aplinkybė, kad atsakovė jos įsigytame žemės sklype natūraliai susiformavusios pelkės neįregistravo viešame registre. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad aplinkybei, jog jos nuosavybėje yra saugotina pelkė, nustatyti reikalingos specialios žinios ir tą padaryti turi kompetentingos valstybės institucijos, įsigydama turtą atsakovė, vadovaudamasi registrų duomenis, nežinojo, kad jos teritorijoje yra pelkė, kurią ji turi saugoti. Atsakovė gavo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktą Nr. VR-8.10-72, nors atsakovė nėra atsakinga už tai, kad valstybės institucijos neįregistravo pelkės kaip saugomos teritorijos statuso, tai nekeičia fakto apie pelkės egzistavimą ir jai taikomą įstatymo nustatytą apsaugą. Priešingu atveju, valstybės institucijų techninio pobūdžio klaidos lemtų, jog būtų paneigtas viešasis interesas saugoti aplinką.

26. Specialiųjų sąlygų neįrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis yra svarbi aplinkybė vertinant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas žemės savininkui. Saugomų teritorijų įstatymo normos dėl saugomų teritorijų įsteigimo ir tvarkymo laikomos specialiosiomis normomis Žemės įstatymo normų, pagal kurias nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje 2A-176-653/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadastrinius matavimus gautų duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre negali pakeisti žemės teisinio statuso, sumažinti ar padidinti šios žemės plotą konkrečiame žemės sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-403/2018).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad fakto konstatavimui apie faktinį pelkės susiformavimą – egzistavimą ir grunto pylimą – lyginimą ginčo teritorijoje nepakanka Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojo VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro 2016 m. kovo 31 d. rašto ir ieškovo pateiktų fotonuotraukų, dėl kurių atsakovas nėra pasisakęs teismo posėdyje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nėra specialistas pelkių specifikai įvertinti, jog ieškovo pateiktos fotonuotraukos labiau patvirtina pelkės buvimo faktą nei jos nebuvimą.

28. Ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte 2020 m. sausio 18 d. dėl tarnybinės pagalbos nurodyta: „atliekant 2002 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus turėjo būti nustatytas XXX apribojimas, kadangi žemės sklypo plane yra pažymėtos naudmenos „Pelkė“ ir į žemės naudmenų kiekybinių charakteristikų lentelę įrašytas pelkės plotas, kuris yra 2809 kv. m. Tačiau Žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo metu šiam Žemės sklypui XXX apribojimas nebuvo nustatytas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų - šiame įstatyme nurodytų teritorijų - įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.“. Minėtame rašte nurodyta, kad Vilniaus rajono skyrius, gavęs iš K. K. IĮ „Geoplius“ Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų planą bei kadastro duomenų formą, kuriuose Žemės sklypui nustatomas XXX apribojimas, raštu informuos Žemės sklypo savininką dėl nustatomo XXX apribojimo.

29. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują dokumentą – Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 2.VI- 92 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad žemės sklype jo suformavimo ir dabartiniu metu yra teritorija, pagal teisės aktuose įtvirtintą žymėjimą ir apibrėžimą, patikrų metu nustatytus požymius atitinkanti pelkę. Nurodoma, kaip matyti iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą. Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas įpareigoja žemes savininkus ir kitus naudotojus laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Ši įstatymo nuostata pirmiausia įpareigoja laikytis konkrečiam žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, šiuo aspektu paminėtina, kad konkretaus žemės sklypo specialiųjų žemes naudojimo sąlygų registravimas (įrašymas) nekilnojamojo turto registre yra būtina prielaida šias sąlygas taikyti ribojant atitinkamą veiklą šiame sklype. Priešingai, aptariamų sąlygų neįregistravus minėtame registre – nėra realių žemės sklypo savininkų ar naudotojų teisių suvaržymo (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2011/2012). Žemės sklype Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatytos pelkėms, taigi, nėra įregistruota su pelkių apsauga susijusių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

30. Apeliantės pateiktame VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ nurodyta: 1) „Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre į Žemės sklypą nuo 2015 m. lapkričio 25 d. buvo įregistruotos UAB „Balsių valda“ nuosavybės teisės, o Nekilnojamojo turto kadastre UAB „GM PROJEKTAI“ matininkės Ž. Č. 2018 m. birželio 13 d. parengtų Žemės sklypo kadastro duomenis patvirtinančių dokumentų pagrindu nuo 2018 m. birželio 19 d. buvo įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenys, kurie skiriasi nuo UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko T. U. 2002 m. rugpjūčio 9 d. dokumentuose nurodytų duomenų, komisija daro išvadą, kad teritorinis registratorius, neįtraukęs Žemės sklypo savininkės UAB „Balsių valda“ į atliekamą administracinę procedūrą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis) ir be Žemės sklypo savininkės žinios patikslinęs Žemės sklypo kadastro duomenis UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko T. U. 2002 m. rugpjūčio 9 d. parengtos Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formos pagrindu, pažeidė taisyklę, turėjusią užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-921/2010).“; 2) „Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centro saugomoje Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų byloje yra komplektuojama tik UAB Korporacijos „Matininkai“ matininko T. U. 2002 m. rugpjūčio 9 d. parengtos Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formos netvirtinta kopija, ką patvirtina ir Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. sausio 16 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-191 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, komisija sutinka su skundo argumentais, kad teritorinis registratorius, neturėdamas dokumento originalo ar patvirtintos jo kopijos, nepagrįstai 2019 m. lapkričio 25 d. patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis.“.

31. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008).

32. Taigi, žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

33. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti civilinės atsakomybės pagrindus, o atsakovė, nesutikdama su ieškovo įrodinėjama aplinkybe, turėjo paneigti ieškovo pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija įvertinusi visus bylos duomenis, sprendžia, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pateikti šalių papildomi dokumentai, kurie neįvertinti, prieštaraujantys nustatytoms aplinkybėms, byloje nepašalinti prieštaravimai ir nenustatyta įrodymų reikšmė.

34. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino plano „Skersinis pjūvis Gineitiškių ežero apsaugos juostai nustatyti“ (16 bylos lapas), kuriame nubraižyta kranto linija, kuri sutampa su ežero kranto linija. Šiame dokumente pažymėta ir pakrantės apsaugos juosta – 5 metrai nuo ežero kranto linijos. Byloje esanti (64 bylos lapas) aplinkosaugos pareigūnų nubraižyta „Matavimų schema“ (joje pažymėta grunto supylimo vieta) akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė nepažeidė pakrantės apsaugos juostos. Neįvertintas faktas, jog specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, nėra įregistruotos. Nurodo, jog prie matininko T. U. žemės sklypo plane nurodyto žymėjimo Techniniame reglamente nurodytas žymens kodas yra 4401, kuris neatitinka pelkei suteikto žymens kodo 4403. Pagal matininko T. U. parengtą žemės sklypo planą negalima teigti, kad jame pažymėta pelkė. Šis planas nėra nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla ir žemės sklypo kadastro duomenų forma. Oficialūs Lietuvos Respublikos registrų duomenys (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenys (UETK), Lietuvos geologijos tarnybos pelkių ir durpynų žemėlapyje užfiksuoti parametrai, Žemės sklypo kadastro duomenys ir juos atitinkantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašas. Apeliantė teigia, jog Žemės informacinės sistemos tvarkytojo Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-1670 (b. l. 12-13), kurio pirmosios instancijos teismas nevertino, patvirtina, kad aptariamo žemės sklypo teritorijoje pagal minėtos sistemos duomenis nebuvo nustatyta plotų, kuriuos būtų galima priskirti pelkių žemės naudmenoms. Taigi, net Žemės informacinėje sistemoje neužfiksuota, kad aptariamame žemės sklype apskritai būtų pelkė kaip objektas, kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

35. Kaip ir minėta, byloje pateikti ir papildomi neįvertinti įrodymai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 28 d. raštas Nr. 1SD-241 -(8.2); Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. sausio 8 d. raštas Nr. 2.S-99. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. CSPR-26. Apeliantė pažymėjo, kad neištyrus grunto gelmių apskritai neįmanoma nustatyti pelkės ribų, kadangi tam tikroje sklypo vietoje nustatyto storio durpinis sluoksnis yra, o vos už metro – jo jau gali ir nebūti. Taigi, prieštaravimams pašalinti reikia specialių žinių ir byloje svarstytina galimybė pateikti nepriklausomų specialistų išvadą ar paskirti ekspertizę. Apeliantė taip pat pateikė dokumentą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimą, kurio teisėjų kolegija nevertina, nes jis pateiktas išnagrinėjus bylą, procesinio sprendimo priėmimo metu. Todėl šis dokumentas ir su juo susijusi medžiaga turėtų būti įvertinti bylą nagrinėjant pakartotinai.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kaip ir minėta konkrečius faktus galima pripažinti įrodytais jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas tų faktų buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, sąsajumą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.

38. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų šalių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.