Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal biudžetinės įstaigos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Balsių valda“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 3696,30 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Anot ieškovo, atsakovas organizavo grunto atvežimą ir jo lyginimą (duomenys neskelbtini)ežero apsaugos juostoje, tokiais veiksmais sunaikino natūraliai susiformavusią pelkę, pakeitė ežero kranto liniją ir sunaikino natūraliai pelkei būdingą augaliją.Atsakovas byloje pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjamą kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Balsių valda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1475-905/2018 iki įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-03761-2017-0.Teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-842-790/2018 pateiktas pareiškėjo UAB „Balsių valda“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.29-1-17. Teismo vertinimu, nurodytos administracinės bylos išnagrinėjimas-baigtis, gali turėti reikšmės šioje byloje nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo (žalos dydžio). Teismas tenkino prašymą ir byla sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-03761-2017-0 (CPK 164 straipsnio 4 punktas).Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir civilinės bylos Nr. 2-1475-905/2018 nestabdyti. Nurodo, kad UAB „Balsių valda“ nesikreipė į Vilniaus RAAD leisti pritaikyti aplinkos atkūrimo priemones. Tuo tarpu Vilniaus RAAD siekdamas atkurti aplinkai padarytą žalą, UAB „Balsių valda“ 2017- 02-27 surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.29-1-17, kuriuo atsakovas įpareigotas nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Tačiau UAB „Balsių valda“ nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų 2017-02-27 duoto privalomojo nurodymo Nr. VR-11.29-1-17. Taip pat UAB „Balsių valda“ organizavo grunto atvežimą į sklypą šalia (duomenys neskelbtini)ežero, Vilniuje, ir jo lyginimą pakrantės apsaugos juostoje. Šiais neteisėtais veiksmais buvo sunaikinta natūraliai susiformavusi pelkė, pakeista ežero kranto linija ir sunaikinta natūraliai pelkei būdinga augalija. Aplinkosaugininkai įmonei nustatė terminą likviduoti teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes, t. y. privalomuoju nurodymu Nr. VR-11.29-1-17 UAB „Balsių valda“ įpareigota išvežti neteisėtai supiltą gruntą, kad (duomenys neskelbtini)ežero pakrantės apsaugos juosta būtų atstatyta į pirminę padėtį.Nurodo, kad pelkei renatūralizuotis prireiks ilgo laiko tarpo, todėl privalomojo nurodymo Nr. VR- 11.29-1-17 reikalavimai išdėstyti siekiant padėti aplinkai atsikurti, bet tai nėra priemonė, kuri savaime eliminuotų aplinkai padarytą žalą. Įpareigojimas išvežti gruntą, kuriuo buvo užpilta pelkė ir suformuota nauja ežero kranto linija, yra tik priemonė, galinti padėti ekosistemai per ilgą laiką sugrįžti į pirminę padėtį, bet tai nereiškia natūralios aplinkos atkūrimo ir tai, jog nepadaryta žala gamtai.Atsakovas UAB „Balsių valda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Minėtoje administracinėje byloje privalomasis nurodymas gali būti ir panaikintas. Tokiu atveju ieškovo pareikštam ieškiniui dėl žalos tai turėtų tiesioginės įtakos, nes pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas paremtas privalomąjame nurodyme Nr.VR-11.29-1-17 nustatytomis aplinkybėmis ir konstatuotais faktais. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl II Privalomojo nurodymo teisėtumo patikrinimo tiesiogiai susijusi su šia nagrinėjama civiline byla, kadangi tuo atveju, jeigu II Privalomasis nurodymas bus pripažintas neteisėtu, išnyksta pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo, nes tada pripažįstama, kad atsakovas įvykdė I Privalomąjį nurodymą ir laikėsi atsakovo pateiktų ir ieškovo akceptuotų taikos sąlygų.Tiek civilinėje byloje, tiek administracinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės tiesiogiai susijusios, kadangi ginčas kyla dėl to, jog ieškovas žemės sklypo dalį - 2809 ha - laiko pelke, o atsakovas pateikia oficialius Lietuvos Respublikos registrų duomenis, kurie akivaizdžiai parodo, kad pelkė yra ne ieškovo įsivaizduojamojoje vietoje, o atsakovo supiltas gruntas yra sklypo dalyje, kurioje nėra ne tik pelkės, bet ir ežero apsaugos juostos.

Atskirasis skundas atmestinas.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universaliosios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato privalomąjį bylos sustabdymą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo atveju byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-03761-2017-0.Šioje civilinėje byloje ieškovas reiškią reikalavimą atsakovui dėl žalos, kuri buvo padaryta UAB „Balsių valda“ organizavus grunto atvežimą į sklypą šalia (duomenys neskelbtini)ežero, Vilniuje, ir jo lyginimą pakrantės apsaugos juostoje. Ieškovo teigimu, šiais neteisėtais veiksmais buvo sunaikinta natūraliai susiformavusi pelkė, pakeista ežero kranto linija ir sunaikinta natūraliai pelkei būdinga augalija.Tačiau, administracinėje byloje, kuri jau buvo išnagrinėta 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo nuspręsta Pareiškėjos UAB „Balsių valda“ skundą patenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-3697 „Dėl privalomojo nurodymo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros vedėjo vyr. inspektoriaus R. S. 2017 m. vasario 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-11.29-1-17.Teismas čia nustatė, kad atsakovas, neatsižvelgęs, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis žemės sklypo sudėtyje nėra pelkių naudmenų bei nėra įregistruota su pelkių apsauga susijusių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punktą, pagal kurį draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą. Teismas taip pat nurodė, kad atlikus naujus kadastrinius matavimus ir pelkę įregistravus Georeferencinio pagrindo kadastre, tačiau į Nekilnojamojo turto registrą neįrašius nei pasikeitusių duomenų apie žemės naudmenis, nei taikytinų apribojimų, nurodytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXX skyriuje „Pelkės ir šaltinynai“, šios sąlygos pareiškėjai netampa privalomomis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnis). Teismas priėjo išvados, kad atsakovas pareiškėjos veiksmus nepagrįstai ir neteisėtai vertino kaip aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai davė nurodymą pašalinti šiuo pažeidimu sukeltas pasekmes – nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto.Tai gi, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-1475-905/2018, joje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 3696,30 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kadangi atsakovas sunaikino natūraliai susiformavusią pelkę, pakeitė ežero kranto liniją ir sunaikino natūraliai pelkei būdingą augaliją. Tačiau, kaip jau buvo minėta šios nutarties 14 punkte, administracinėje byloje, kuri jau buvo išnagrinėta 2018 m. vasario 12 d. neįsiteisėjusiu sprendimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo prieita išvados, kad ginčo sklype pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis žemės sklypo sudėtyje nėra pelkių naudmenų bei nėra įregistruota su pelkių apsauga susijusių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, dėl ko atsakovas pareiškėjos veiksmus nepagrįstai ir neteisėtai vertino kaip aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą.Tai gi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos padarymo klausimą ieškovui turi nustatyti, ar žala buvo padaryta ieškovo nurodytu būdu, t.y. sunaikinant natūraliai susiformavusią pelkę, pakeitus ežero kranto liniją sunaikinant pelkei būdingą augaliją, tačiau ši aplinkybė vertinama administracinėje byloje kurios proceso Nr. 3-61-3-03761-2017-0.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB “Balsių valda” pateikė teismui duomenis apie patirtas 300 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento į.k. 190742148, 300 eurų atsakovui UAB „Balsių valda“ į.k. 301491103 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.