- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-202-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03267-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- M. R.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-125-1105/2021 pagal ieškovo M. R. patikslintą ieškinį atsakovui D. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. R., išvadą teikianti institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo ir servitutinės teisės pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. R. prašė teismą įpareigoti atsakovą D. M. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros cokolį (bortelį) bei tris įbetonuotus tvoros stulpus, taip pat tvorą, kuri yra pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be jo sutikimo, nesilaikant minimalaus 1 metro atstumo iki kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną priteisti iš atsakovo jo naudai 30 Eur baudą; įpareigoti atsakovą per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, pastatytą žemės sklypo dalyje, kurioje Panevėžio apskrities viršininko 2003-01-30 įsakymu Nr. Ž-215 yra nustatytas kelio servitutas, esantis (duomenys neskelbtini), už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną priteisti iš atsakovo jo naudai 30 Eur baudą.
2. Nurodė, kad atsakovas yra jo kaimynas, kuris prieš tris metus išgriovė seną tvorą ir pasistatė naują jam priklausančiame žemės sklype. Teigė, kad į tvorą nekreipė dėmesio iki tol, kol negavo iš draudimo bendrovės rašto dėl žalos atlyginimo už tai, kad tvarkydamas savo pastatą aptaškė atsakovo naujai pastatytą tvorą. Nustatęs, kad atsakovo tvora stovi jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kreipėsi į teismą dėl tvoros pašalinimo. Teigė, kad atsakovas D. M. tvorą patraukė, bet jo sklype paliko cokolį ir tvoros stulpus. Sutikimo dėl tvoros pastatymo arčiau žemės sklypo ribos atsakovui nėra davęs. Nurodė, kad tvora trukdo prižiūrėti pastatą, jis negali pastato baigti tvarkyti, nes vykdoma pastato rekonstrukcija. Tvirtino, kad kitą tvorą atsakovas yra pastatęs ant servitutinio kelio ribos, sutikimo dėl šios tvoros pastatymo taip pat nėra davęs, Nurodė, kad tvora yra aklina, todėl jam trukdo išvažiuoti iš kiemo, o žiemą atsakovas sniegą sukasa prie šios tvoros, tuo sumažinant naudojamo servituto plotą. Be to, ant servitutinio kelio nuolatos yra statomos pas atsakovą į kiemą atvažiuojančios transporto priemonės, dėl ko jis negali netrukdomai naudotis servitutu. Nurodė, kad abi tvoros turi būti nugriautos bei iš jo žemės sklypo pašalinti likusios tvoros elementai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-12-20 sprendimu ieškinį visiškai tenkino bei priteisti iš atsakovo D. M. ieškovo M. R. naudai 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 24,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamojoje byloje turėjo įrodyti tik tai, kad jis yra ginčo žemės sklypo savininkas ir kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos, o atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai, t. y. kad jis ginčo tvoras yra pastatęs jo naudojamame žemės sklype, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra likę jokių tvoros elementų.
5. Nustatė, kad ieškovas M. R. yra dalies 0,0826 ha žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir žemės sklypas vakarinėje bei šiaurinėje dalyse ribojasi su atsakovo D. M. naudojamu 0,0201 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas nustatė, kad žemės sklypą atsakovas valdo 2003-03-05 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/03-0015 su vėlesniais pakeitimais pagrindu. Konstatavo, kad Apskrities viršininko 2003-01-30 įsakymu Nr. Ž-215 bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus 2018-01-10 sprendimu žemės sklype nustatytas 0,0039 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), plane pažymėtas simboliu S1.
6. Teismas sprendė, kad byloje keliamas ginčas dėl atsakovo D. M. jo valdomo žemės sklypo rytinėje bei pietinėse dalyse pastatytų vielinių tvorų, kurios yra užpildytos plastmasiniais segmentais, statybos teisėtumo, nes ieškovo M. R. teigimu, šios tvoros trukdo jam naudotis turima nuosavybe bei naudotis kelio servitutu.
7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo tvora, pastatyta prie ieškovo statinio, saulei esant šiaurės vakaruose negali mesti šešėlio į ieškovo žemės sklypą kryptimi tarp 270? ir 330?, taip pat ir tvora, pastatyta ant servitutinio kelio, saulei esant šiaurėje negali mesti šešėlio į ieškovo žemės sklypo rytinę ar vakarinę dalis. Konstatavo, kad atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas, Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo reikalavimus.
8. Sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas, pastatęs tvorą šalia jo statinio, trukdo pastatą prižūrėti dėl per mažo atstumo, esančio tarp statinio sienos ir tvoros, nes ieškovas negali prieiti prie pastato sienos. Nurodė, kad šalys konfliktuoja, todėl tvoros palikimas esamoje padėtyje neabejotinai kels kitus teisminius ginčus. Sprendė, kad ieškovo, kaip statinio savininko, teisės yra pažeidžiamos, nes jam yra trukdoma tinkamai prižiūrėti statinį.
9. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentams, kad kietas pagrindas, esantis po supiltu smėliu yra jo naudojamo žemės sklypo trinkelės ir darė išvadą, kad iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, jog atsakovo žemės sklype esančių trinkelių riba baigiasi su ieškovo pastato kampu, tarpe tarp statinio ir tvoros trinkelių nėra. Konstatavo, kad atsakovas, perkeldamas tvorą, nėra pašalinęs buvusios tvoros elementų.
10. Spręsdamas klausimą dėl servituto teisės pažeidimo, sutiko, kad ginčo tvora, esanti ant servitutinio kelio nepažeidžia ieškovo žemės sklypo ribos, nes ji yra pastatyta ant servitutinio kelio 7 – 11 cm atstumu nuo sklypo ribos. Teismas sprendė, kad aptariama užtvara, pastatyta ant paties servitutinio kelio, riboja ieškovo galimybę naudotis servitutiniu keliu pagal jo paskirtį. Sutiko su ieškovo teiginiais, kad pastatęs ginčo tvorą ant servitutinio kelio bei žiemos metu prie šios tvoros sukasus sniegą, atsakovas sumažina servitutinio kelio plotą, tuo trukdydamas ieškovui naudotis servitutu. Pritarė ieškovo argumentui, kad dėl pastatytos ginčo tvoros, kuri yra aklina, apribojamas matomumas transporto priemone išvažiuojant iš atsakovo teritorijos į pagrindinį kelią. Darė išvadą, kad atsakovo D. M. pastatyta užtvara akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam administraciniu aktu suteiktu kelio servitutu, ribodama ieškovo galimybę patekti į jo paties pastatą bei siaurindama servitutinio kelio važiuojamosios dalies plotą. Konstatavo, kad atsakovo pastatytos tvoros daro esminę žalą ieškovo teisėtam interesui netrukdomai naudotis turima nuosavybe, todėl ieškovo teisių pažeidimai turi būti pašalinti.
11. Teismas sprendė, kad nenustatyta alternatyvių šių pažeidimų pašalinimo būdų. Ieškovo žemės sklype likę buvusios tvoros elementai ir dėl to atsiradę ieškovo interesų pažeidimai, galėtų būti pašalinti tik fiziškai iš ieškovo žemės sklypo juos pašalinus. Nurodė, kad nekyla abejonių, jog tinkamiausias ieškovo teisių gynimo būdas, atitinkantis proporcingumo principo imperatyvus, yra ginčo statinių pašalinimas atsakovo sąskaita, o sprendimo neįvykdžius, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 30 Eur baudą, kuri laikytina adekvačia atsakovo daromiems pažeidimams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-12-20 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginamos teisės svarbą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas.
14. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog tvora varžo jo teisę naudotis kelio servitutu, todėl teismas darė nepagrįstą išvadą, kad pastatyta tvora pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam administraciniu aktu suteiktu kelio servitutu, kad tvora riboja ieškovo galimybę patekti į jo paties pastatą ir be pagrindo įpareigojo tvoras nugriauti. Tvirtina, kad teismas be pagrindo pritarė ieškovo argumentui, kad ginčo tvora apriboja matomumą transporto priemonei, išvažiuojant į pagrindinį kelią. Nurodo, kad minėta išvada prieštarauja Kelių policijos išvadai, kuri yra įgaliota vertinti grėsmes eismo saugumui ir kurioje nurodyta, jog grėsmės eismo saugumui neįžvelgia.
15. Pažymi, kad žemės sklypas yra žemiau negu ieškovo, todėl paviršiniai vandenys negali tekėti į ieškovo valdomą žemę. Be to, servituto plotas 0,0039 ha, tvora pastatyta 7-11 cm atstumu nuo sklypo ribos. įvertinus šiuos įrodymus, kad kelio plotis sumažėja labai nežymiai, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų kokia transporto priemonė negali pravažiuoti servitutiniu keliu. Nurodo, kad servitutinis kelias nėra aptvertas tvora, ji yra tik vienoje kelio pusėje. Prie servitutinio kelio yra pakankamai didelė aikštelė, ieškovui įvažiavimas į garažą yra 5,30 m, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sunku pravažiuoti didelio gabarito mašinoms. Tai, kad išvažiuojant iš tam tikros teritorijos į pagrindinį kelią, reikia didesnio atidumo nereiškia, kad matomumo nėra ar jis apsunkintas ir kad dėl to ieškovas negali naudotis servitutiniu keliu.
16. Nurodo, kad teismas sprendime nurodė, jog tarpas tarp ieškovo statinio sienos ir ginčo tvoros yra nepakankamas statiniui prižiūrėti, tačiau neįvertino, kad atstumas sumažėjo ne dėl tvoros, o dėl to, kad ieškovas statinį pastatė per arti sklypo ribos. Tvirtina, kad prieš pradedant statybas, tvora jau buvo pastatyta, tačiau ieškovas pats nesilaikė projekto ir statinį pastatė per arti tvoros. Be to, net pašalinus tvorą, ieškovui daugiau vietos pastato priežiūrai neatsirastų, nes jis negalėtų naudotis jo nuomojamu žemės sklypu.
17. Teigia, kad sprendimas negali būti grindžiamas spėlionėmis, o byloje nėra įrodymų apie žemės sklype likusius tvoros elementus (tvoros cokolį, įbetonuotus stulpus), todėl teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad toje vietoje gali būti likusios aiškštelės siaura trinkelės dalis, kuri liko perkėlus tvorą ir šiuo metu paties ieškovo užpilta smėliu.
18. Akcentuoja, kad nors teismas sprendime nurodė Konstitucinio Teismo, Europos žmogaus teismo, kasacinio teismo praktikoje taikomas priemones dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, tačiau teismų praktikoje akcentuojamo proporcingumo principo nepaisė.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad atsakovo D. M. pastatyta tvora sklypo rytinėje dalyje bei pietinėje dalyje yra ant sklypo ribos, įvertinus žemės sklypo kadastrinių matavimų paklaidą, kuri miesto teritorijoje gali siekti iki 10 cm., ar net tvoros konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą. Tvirtina, kad atsakovo pastatytos tvoros laikytinos aklinomis, kuo teismas galėjo įsitikinti tiek iš fotonuotraukų, tiek tiesiogiai 2021-11-25 lankantis vietoje. Teigia, kad vielinės tvoros kiaurymės yra užpildytos nepralaidžiomis tamsios spalvos plastmasinėmis juostomis ir nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad plastmasiniai segmentai gali būti pašalinti, tačiau kategoriškai atsisakė tai padaryti. Teismo išvada, kad ginčo tvorų kiaurymių plotas yra mažesnis nei 25 procentai bendro užtvaros ploto yra pilnai pagrįsta ir įrodyta bylos medžiaga. Teigia, kad atsakovas neįrodė ir nepagrindė savo atsikirtimų, kodėl jam būtina servitutiniame kelyje statyti tvorą ir kokią funkciją ši tvora atlieka.
21. Teigia, kad įrodė, jog atsakovo pastatyta tvora šalia statinio, trukdo prižiūrėti pastatą, tinkamai juo naudotis, eksploatuoti ir baigti atlikti pastato rekonstrukciją dėl per mažo atstumo, esančio tarp statinio sienos ir tvoros. Nurodo, kad ir ateityje jis praranda galimybę prižiūrėti pastatą, jį apeiti, be to, toks atstumas pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus. Nurodo, kad atsakovas davė rašytinį sutikimą jam statyti/rekonstruoti pastatą nesilaikant minimalių atstumų iki sklypo ribos (nes ir iki rekonstrukcijos buvusio pastato dalis stovėjo ant ribos), todėl šalys viena kitai davė sutikimus, kurių turi laikytis. Teigia, kad tvora ties jam priklausančio pastato siena neatlieka užtvėrimo funkcijos ir nėra kitaip funkcionali, nes užtvaro funkciją atlieka pati pastato siena, be to, atsakovas nuolat konfliktuoja. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad išardžius tvorą jis esą prarastų privatumą, atsakovo klientai nežinotų, kur baigiasi atsakovo iš valstybės nuomojamas žemės sklypas. Be to, pažymi, kad jis įrodė (fotonuotraukomis, vietos apžiūros metu), jog jo žemės sklype yra likusių atsakovo perkeltos tvoros elementų, o būtent buvusios tvoros cokolis (bortelis) bei trys įbetonuoti tvoros stulpai.
22. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius nurodo, kad sprendimo išvados yra nepagrįstos, nes teismas neįvertino, kad 61 cm atstumas tarp atsakovo tvoros ir ieškovo statinio atsirado ne dėl atsakovo D. M. įrengtos tvoros, o dėl to, kad ieškovas pastatą pastatė per arti sklypų ribos. Nurodo, kad ieškovas neneigė faktinių aplinkybių, jog prieš pradedant statybas, atsakovo tvora jau buvo pastatyta, o jis pats nesilaikė projekto ir statinį pastatė per arti sklypų ribos (atsakovo tvoros). Teigia, kad pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog net ir pašalinus tvorą, ieškovas neturės daugiau nei 61 cm savo pastato priežiūrai, nes jam nėra suteikta teisė naudotis Lietuvos valstybei priklausančiu ir šiuo metu atsakovo nuomojamu žemės sklypu.
23. Pažymi, kad nors vietos apžiūros metu pirmosios instancijos teismas nematė jokių nepašalintų atsakovo tvoros elementų ieškovo žemės sklype, tačiau ieškovo kastuvui „atsitrenkus į kietą pagrindą“, teismas, nesiaiškinęs kieto pagrindo turinio, nepagrįstai sprendė, jog atsakovas, perkeldamas tvorą iš ieškovo žemės sklypo, nėra pašalinęs buvusios tvoros elementų. Be to, teismas, nagrinėdamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, ginčijamu sprendimu iškraipė Tarnybos išvadą, nes 2021-04-30 išvadoje nurodyta priešingai - tvora (abi jos dalys), esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), įvertinus galimas leistinas matavimo paklaidas nustatant kadastriniais matavimais žemės sklypo ribas, nepažeidžia kelio servituto ir gretimų žemės sklypų ribų.
24. Sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, ginamų teisių apimtį, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir taikomų priemonių proporcingumo principais, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
26. A. D. M. 2022-04-08 apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimą ir papildomus dokumentus - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų miniterijos raštų kopijas bei prašo juos priimti.
27. CPK 314 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė aplinkybių, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus ir paskelbus sprendimą. Kadangi apeliantas nenurodė kokias reikšmingas aplinkybes įrodo teikiami dokumentai, priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina.
29. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą, atsiradusį dėl atsakovo pastatytos tvoros, sudariusį pagrindą priimti sprendimą dėl tvoros nugriovimo ir perkeltos tvoros likusių elementų pašalinimo.
30. Byloje sprendžiamas ginčas dėl savininko teisių gynimo. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
31. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-83-695/2019, Nr. e3K-3-143-248/2020).
32. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti būtina nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 -04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
33. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį, teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
34. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo D. M. valdomo žemės sklypo rytinėje bei pietinėse dalyse pastatytų vielinių tvorų, kurios yra užpildytos plastmasiniais segmentais, statybos teisėtumo, nes ieškovo M. R. teigimu, šios tvoros trukdo jam naudotis turima nuosavybe (pastatu) bei kelio servitutu. Atsakovas teigia, kad žemės sklypu jis naudojasi nepažeisdamas ieškovo teisėtų interesų ir M. R. neįrodė, kad jo teisės yra pažeistos.
35. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. R. yra dalies 0,0826 ha žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėtas žemės sklypas vakarinėje ir šiaurinėje dalyse ribojasi su atsakovo D. M. naudojamu 0,0201 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 2003-03-05 nuomos sutarties Nr. N27/03-0015 su vėlesniais pakeitimais pagrindu atsakovas valdo žemės sklypą. Be to, nustatyta, kad Apskrities viršininko 2003-01-30 įsakymu Nr. Ž-215 bei 2018-01-10 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 23SK-67-(14.23.110.) žemės sklype nustatytas 0,0039 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), plane pažymėtas simboliu S1. Nustatyta, kad atsakovas D. M. jo valdomame žemės sklype, 2018 metais pastatė dvi tvoras. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų nustatyta, kad tvora, statinių išdėstymo plane pažymėta simboliu Nr. t1, yra 1,74 m aukščio ir 5,23 m ilgio, o tvora, statinių išdėstymo plane pažymėta simboliu Nr. t2, yra 1,86 m aukščio ir 9,9 m ilgio.
36. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal Statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-616/2012; Nr. 3K-3-180/2013; Nr. 3K-3-240-248/2017).
37. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi tiek nuo 2017 -11-01, tiek nuo 2018-05-01, taip pat nuo 2018-11-01) įtvirtinta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros metu atliekami veiksmai neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-473-695/2017; Nr. e3K-3-198-969/2018). Vienas iš tokių reikalavimų – statant statinius laikytis teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančių kitų žemės sklypų ribų.
38. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pastatytos tvoros prošvaisą, saulės įtaką tvoros metamam šešėliui bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas, sprendė, kad atsakovo D. M. vielinės tvoros, pastatytos šalia su ieškovu besiribojančio žemės sklypo ribos, nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2. punkto reguliavimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo reikalavimus, nes ginčo tvoros priskiriamos nesudėtingų inžinerinių statinių grupei ir statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi.
39. I. M. R. teigimu, ginčo tvoros pažeidžia jo teisę į nuosavybę, nes tvora, pastatyta šalia jam priklausančio statinio, be to, likę perkeltos tvoros elementai trukdo naudotis jo rekonstruojamu statiniu, nes tarpas tarp tvoros ir statinio yra per mažas ir nepakankamas šį statinį prižiūrėti. Atsakovas (apeliantas) teigia priešingai, jog ginčo tvora nepažeidžia ieškovo teisių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui įrengus tvorą, atstumas nuo ieškovui priklausančio pastato sienos iki ginčo tvoros yra 61 cm, kuris teismo vertinimu, yra nepakankamas statiniui prižiūrėti ir dėl to ieškovo, kaip statinio savininko teisės yra pažeidžiamos.
40. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo tvora, esanti šalia ieškovui priklausančio statinio, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo patraukta iš ieškovo žemės sklypo, yra 4 – 6 cm atstumu nuo sklypo ribos. 2020-04-28 UAB „N. T. ir Ko“ situacijos planas patvirtina, kad atstumas nuo ieškovo pastato sienos iki ginčo tvoros yra 61 cm, ginčo tvorą atitraukus iki bylos nagrinėjimo metu esančios tvoros padėties, atstumas nuo ieškovo statinio iki ginčo tvoros padidėjo vidutiniškai 10 cm. Pažymėtina, kad 61 cm atstumas tarp šalims priklausančių statinių atsirado ne dėl atsakovo įrengtos tvoros, o dėl to, kad ieškovas pastatė pastatą per arti sklypų ribos. Ieškovas neneigė, kad prieš pradedant statybas, atsakovo tvora jau buvo pastatyta, o jis pats nesilaikė projekto ir statinį pastatė per arti sklypų ribos (atsakovo tvoros). Nors ieškovas M. R. teigia, kad atsakovas buvo davęs sutikimą dėl statinio statybos vykdymo nesilaikant įstatymo nustatyto 3 m. atstumo, tačiau 2016-07-14 D. M. sutikime nėra nurodyta koks turi būti atstumas iki atsakovo valdomo sklypo ribos. Be to, statybų metu ieškovas pats turėjo įvertinti, kad privalės vykdyti pastato priežiūrą ir statinį statyti įvertinant minėtą aplinkybę, todėl pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog net ir pašalinus ginčo tvorą, ieškovas neturės daugiau nei 61 cm savo pastato priežiūrai, nes jam nėra suteikta teisė naudotis Lietuvos valstybei priklausančiu ir šiuo metu apelianto nuomojamu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu.
41. Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovo žemės sklype likusių perkeltos tvoros elementų, konkrečiai buvusios tvoros cokolio (bortelio) bei trijų įbetonuotų tvoros stulpų. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas, perkeldamas ginčo tvorą iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, paliko tvoros elementus ir prašė teismą įpareigoti atsakovą juos pašalinti. Apeliantas (atsakovas) nurodė, kad ginčo tvorą perkėlė iš ieškovo žemės sklypo, tačiau jokių tvoros elementų nėra palikęs, ginčo tvora buvo perkelta su visais jos elementais.
42. 2021-11-25 vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog teismui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjus tarpą nuo atsakovo pastatytos ginčo tvoros iki ieškovo statinio, buvo nustatyta, kad tarpas yra užpiltas smėliu, todėl ieškovo nurodomi buvusios tvoros elementai nėra matyti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas S. Š. nurodė (vietos apžiūros protokolo duomenys), kad stulpų nebėra, bet giliau gal ir yra dalis jų likę. Teismas nurodė, kad ieškovui kastuvu kasant smėlį, atsitrenkta į kietą pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančios fotonuotraukos, vietos apžiūros protokolas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovo žemės sklype yra likę nepašalintų buvusios tvoros elementų, nes smėlis pilnai, visu tvoros ilgiu, nebuvo atkastas ir nepaneigti apelianto teiginiai, kad kastuvu atsitrenkta į plytelę. Nepaneigus atsakovo teiginių pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, perkeldamas tvorą, nėra pašalinęs buvusios tvoros elementų, pripažintina nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
43. Apeliantas nurodo, kad ieškovas M. R. neįrodė, kad pastatyta tvora pažeidžia jo galimybę naudotis servitutiniu keliu. Be to, nesutinka su teismo išvada, kad pastatyta užtvara akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam administraciniu aktu suteiktu kelio servitutu, ribodama ieškovo galimybę patekti į pastatą bei siaurindama servitutinio kelio važiuojamosios dalies plotą.
44. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).
45. Bylos duomenys patvirtina, kad kelio servitutas atsakovo D. M. naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas administraciniu aktu, kuris yra įregistruotas viešajame registre. Kelio servituto turinį sudaro teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), servituto plotas yra 0,0039 ha. Ginčo dėl servituto reikalingumo byloje nekilo, nes ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-10-20 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-330-488/2020, nurodoma, kad kelio servitutas, esantis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatytas tam, kad juo būtų galima patekti į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas šiame sprendime taip pat nurodė, kad ieškovas M. R. tik nustatytu servitutu gali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, todėl konstatuotina, kad servituto būtinumas nėra išnykęs.
46. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo teisės į servitutinį kelią pažeidimo, pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2021-04-30 išvadoje nurodyta, kad tvora (abi jos dalys), esanti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), įvertinus ir galimas leistinas matavimo paklaidas nustatant kadastriniais matavimais žemės sklypo ribas, nepažeidžia kelio servituto ir gretimų žemės sklypų ribų. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nors ginčo tvora, esanti ant servitutinio kelio nepažeidžia ieškovo žemės sklypo ribos, nes ji yra pastatyta ant servitutinio kelio 7 - 11 cm atstumu nuo sklypo ribos, tačiau riboja ieškovo galimybę naudotis servitutiniu keliu pagal jo paskirtį. Minėtą išvadą teismas darė vadovaudamasis tik užfiksuotais tvoros stulpelių atstumais (7-11 cm) nuo sklypo ribos, tačiau nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia ieškovo galimybės naudotis servitutu ribojimas. Byloje nustatyta, kad kelio servitutas skirtas važiuoti transporto priemonėms, servituto plotas 0,0039 ha, tvora pastatyta 7-11 cm atstumu nuo sklypo ribos. Įvertinus minėtus duomenis, darytina išvada, kad kelio plotis, pastačius tvorą, ženkliai nesumažėjo ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokia transporto priemonė negali pravažiuoti servitutiniu keliu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr.3-66 (2017-04-24 redakcija) patvirtintas didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas, kurio 5.3 punkte nurodytas didžiausias izoliuotų krovininių automobilių plotis - 2,60 m., todėl servitutinio kelio pločio pakanka pravažiuoti net didžiausiai transporto priemonei. Be to, pirmos instancijos teismo išvada dėl apsunkinto matomumo prieštarauja Kelių policijos išvadai, kuri yra įgaliota vertinti grėsmes eismo saugumui. Iš byloje esančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-10-12 rašto Kr. 50-S matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba dėl pastatytos tvoros, adresu (duomenys neskelbtini) grėsmės eismo saugumui neįžvelgia. Byloje esantys duomenys (foto nuotraukos, šalių paaiškinimai) neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad tvora yra ribojamas matomumas transporto priemone išvažiuojant iš atsakovo kiemo į pagrindinį kelią. Be to, iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad ties išvažiavimo iš kiemo į gatvę tvoros dalyje atskiros segmento dalys yra pašalintos, kas aiškiai leidžia matyti pagrindinio kelio dalį.
47. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog pastatęs ginčo tvorą ant servitutinio kelio jis prie šios tvoros sukasa sniegą, tokiu būdu sumažindamas servitutinio kelio plotą bei trukdydamas ieškovui naudotis servitutu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje ieškovo pateiktas fotonuotraukas daro išvadą, kad iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti dėl atsakovo tinkamų/netinkamų veiksmų. Jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad fotonuotraukose užfiksuotas sniegas yra sukastas būtent atsakovo. Be to, servitutinio kelio plotas bei šalia esančio kiemo aikštelė leidžia pravažiuoti transporto priemonei ir esant sukastam sniegui.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad ginčo tvora varžo jo teisę naudotis kelio servitutu, kad tvora riboja jo galimybę patekti į pastatą. Nepaneigta, kad servitutinis kelias yra pažymėtas draudžiamu ženklu, todėl jis negali būti užstatytas jokiomis transporto priemonėmis ir trukdyti ieškovui patekti į jam priklausantį pastatą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas pažeidė ieškovo M. R. servitutines teises, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovo teisės pažeidimo netrukdomai patekti prie jam priklausančio pastato bei siaurinamo servitutinio kelio, kaip įrodytos sąlygos negatoriniam ieškiniui patenkinti.
49. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normą (CK 4.98 straipsnį), todėl nepagrįstai nusprendė dėl tvoros pastatymu pažeistų ieškovo teisių, jų apgynimui pritaikydamas ieškovo pageidaujamą priemonę – pastatytos tvoros nugriovimą bei jos likusių elementų (po perkėlimo) pašalinimą. Dėl paminėto sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas D. M. patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme 785 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo M. R.. Be to, valstybės naudai iš ieškovo priteistinos ir byloje patirtos 24,70 Eur dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 785 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,70 Eur (dvidešimt keturis eurus 70 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).