- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-582-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02662-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- J. Z.
- Trečiasis asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-461-804/2025 pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovui J. Z., trečiajam asmeniui D. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui asmeniui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. Z. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. Z. išlaikymą jai, mokamą kas mėnesį 400 Eur išmoką nuo ieškovės pilnametystės, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą, t. y., iki 2025 m. birželio 20 d., priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jos tėvai J. Z. ir D. Š. (buvusi Z.) yra išsituokę, gyvena atskirai. Kol ieškovė buvo nepilnametė, išlaikymas iš J. Z. jai buvo priteistas teismo sprendimu. Iki pilnametystės tėvas išlaikymą teikė, sulaukus 18-kos metų atsakovas prisideda prie išlaikymo, tačiau nepakankamai. Pažymėjo, kad ji mokosi E. „V.“ gimnazijoje. 2024-2025 metų pagrindinė brandos egzaminų sesija gimnazijoje baigsis 2025 m. birželio 20 d. Gyvena keturių asmenų šeimoje su mama D. Š., patėviu J. Š. ir nepilnamete seserimi M. Š.. Mama dirba, vykdo individualią veiklą paslaugų srityje, jos pajamos nereguliarios ir jų nepakanka jos išlaikymui. Ieškovė nurodė, kad ji neturi jokio turto, pajamų. Jos laukia brandos egzaminai, todėl ji visą savo laiką skiria mokymuisi, kad tinkamai pasiruoštų egzaminams. Po gimnazijos baigimo ketina toliau mokytis ir siekti aukštojo išsilavinimo. Pinigai reikalingi maistui, rūbams, pirkti mokymosi priemones, higienos priemones, sveikatos palaikymui skirtus vaistus ir pan. Ieškovė nurodė, kad ji turi veido odos problemų, dėl to papildomai reikia pirkti gydytojų skirtus tepalus, taip pat turi dantų ir burnos problemų. Viskam reikia iki 900 Eur per mėnesį. Galimybės pačiai dirbti ir gauti pajamų šiuo metu nėra, nes mokosi paskutinėje vidurinio ugdymo klasėje ir turi visą laisvą laiką skirti mokslams. Nuo 2024 m. birželio mėnesio iki šiol atsakovas yra pervedęs į ieškovės sąskaitą tris kartus po 100 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė mokyklos vadovybės yra charakterizuojama teigiamai, o pamokas praleisdavo dėl sveikatos būklės.
3. Atsakovas J. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2024 m. balandžio 12 d. bendravimas tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko ir šiuo metu yra nutrūkęs. Kol ieškovė buvo nepilnametė, atsakovas pagal teismo sprendimą teikė 125 Eur išlaikymą, o nuo 2022 m. sausio mėnesio atsakovas padidino išlaikymą iki 150 Eur, tam tikrais mėnesiais sumokėdamas ir daugiau, pagal savo finansines galimybes, t. y. ir 180 Eur ir 200 Eur. Nuo 2023 m. sausio mėnesio atsakovas padidino išlaikymo sumą iki 180 Eur ir mokėjimo iki tol, kol ieškovė tapo pilnametė. Atsakovas visada finansiškai prisidėdavo prie įvairių papildomų ieškovės išlaidų, tokių kaip šventės, pasiruošimas mokyklai ir kt. Prasidėjus karantinui, ieškovė beveik visą karantino laikotarpį gyveno pas atsakovą, tačiau atsakovas vis tiek teikė išlaikymą ieškovei, pervesdamas išlaikymo sumą į ieškovės motinos sąskaitą. Ieškovė nebenorėjo gyventi su atsakovu ir laikytis taisyklių, todėl ieškovė grįžo gyventi atgal į E. pas savo motiną. Pažymėjo, kad ieškovei sulaukus pilnametystės, atsakovas ir toliau teikė paramą, tačiau mokėjimus atlikdavo į pačios ieškovės sąskaitą, pervesdamas jai kiekvieną mėnesį po 100 Eur. Atsakovas teikiamą paramą sumažino nuo 180 Eur iki 100 Eur, nes jam tapo žinoma, kad ieškovė gyvena su savo vaikinu A. G. jo tėvams priklausančiame name, komunaliniai patarnavimai ir maistas ieškovei nekainuoja, apgyvendinimas taip pat nekainuoja, todėl mėnesio būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip maistas, higienos priemonės ir mokslo reikmenys, ieškovei pakanka gauti po 100 Eur iš abiejų tėvų. Ieškovė pati gauna vaiko pinigus, kurie yra 96,25 Eur. 300 Eur per mėnesį ieškovei turėtų pakakti būtiniesiems ieškovės poreikiams. Nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos ir poreikiai yra per dideli, nes tokių išlaidų ieškovė nepatiria, arba jos nėra būtinos (šeimos ir draugų gimtadieniai) ir atsakovas neturi prie jų prisidėti. Atsakovas pažymėjo, kad yra UAB „G.“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 700 Eur., nes priklauso nuo pardavimų ir tam tikrais mėnesiais kinta, tačiau vidurkis yra apie 700 Eur. UAB „G.“ grynasis pelnas už 2023 m. buvo 4190,- Eur, tačiau dividendai paskirstyti nebuvo, todėl papildomų pajamų atsakovas negavo. Atsakovas kartu su gyvenimo drauge taip pat augina mažametį sūnų E. Z., gimusį (duomenys neskelbtini) ir du jos nepilnamečius vaikus. Visa penkių asmenų šeima gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas prisideda ir prie S. L. vaikų išlaikymo, perka šeimai maistą, moka komunalinius mokesčius, kartu pramogauja ir švenčia šventes. Pažymėjo, kad atsakovas negali skirti ieškovei didesnės paramos, nei 100 Eur per mėnesį, nes jo gaunamos pajamos yra nepakankamos išlaikyti tiek savo nepilnametį vaiką, tiek pilnametę ieškovę. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nėra nei sąžininga, nei pažangi mokinė, praleidinėja pamokas, nesistengia mokytis ir gauna blogus pažymius.
4. Trečiasis asmuo D. Š. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 300 Eur sumos dukrai išlaikyti nepakanka. Dėl atsakovo kaltės ieškovė ryšio su atsakovu neturi. Pažymėjo, kad 800 Eur suma yra reikalinga dukros pragyvenimui, nes ji turi sveikatos problemų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. Z. išlaikymą pilnametei dukrai K. Z. periodinėmis išmokomis po 150 Eur mokamomis kas mėnesį nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki ieškovė mokysis E. V. gimnazijoje, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo J. Z. 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo J. Z. 181,25 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš ieškovės K. Z. 437,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. Z..
6. Teismas nustatė, kad ieškovė K. Z. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra J. Z., o motina D. Š.. Ieškovė K. Z. mokosi E. V. gimnazijoje IVb (12) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinė brandos egzaminų sesija planuojama iki 2025 m. birželio 20 d. K. Z. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, taip pat jos vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nedirba, gauna vaiko pinigus, kurie nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur. Iki 2024 m. spalio 24 d. ieškovę materialiai rėmė atsakovas po 100 Eur., ieškovės motina D. Š. ir jos sutuoktinis J. Š., močiutė T. O. ir draugas A. G. į ieškovės sąskaitą pervesdami pinigines lėšas.
8. Teismas sprendė, kad materialinė parama yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat lėšos mokymosi priemonėms, komunaliniams mokesčiams ir kitoms būtinosioms reikmėms (pvz., susijusioms su sveikata).
9. Vertindamas ieškovės poreikių apimtį, teismas išlaidas už dantų priežiūros procedūras, asmens gyvybės ir turto draudimo įmokas, įmokas už telefoną, pramoginio pobūdžio kelionių išlaidas laikė nepagrįstomis ir su pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo pareiga nesusijusiais reikalavimais. Teismo vertinimu tokio pobūdžio poreikiai nėra laikytini būtinaisiais ir nėra pripažįstami kaip susiję su mokymosi procesu, pažymėjo, kad teikiamas išlaikymas turi būti skirtas būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti, o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų.
10. Teismas konstatavo, jog ieškovės nurodoma 867 Eur suma, reikalinga jai pragyventi yra nepagrįsta, nes dalies išlaidų ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, ir laikė, kad 450 Eur suma per mėnesį yra pakankama užtikrinti ieškovės mokymosi procesui.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pagerinti savo materialinę padėtį, nesikreipė į atsakovą dėl jo paramos natūra (būstas, kelionės išlaidos į/iš mokyklos, maistas, komunaliniai ir kt.).
12. Teismas laikė, kad ieškovės mokslo rezultatai yra pažangūs, tačiau atsižvelgęs į ieškovės pažangumą ir motyvaciją, tai, jog ieškovė yra linkusi praleisti pamokas, darė išvadą, kad ieškovei negali būti priteistas didesnis nei 150 Eur išlaikymas iš atsakovo.
13. Teismas nustatė, kad atsako gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 700 Eur. Jis turi nepilnametį sūnų E. Z., yra darbingo amžiaus. Atsakovo ir S. L. penkių asmenų šeima gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) K. Z. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės nurodoma 867 Eur suma, reikalinga jai pragyventi, yra nepagrįsta ir laikė, kad 450 Eur suma per mėnesį yra pakankama užtikrinti ieškovės mokymosi procesui.
14.2. Apeliantė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė itin mažą 150 Eur sumą periodinių išmokų kas mėnesį.
14.3. Apeliantė nurodo, kad teismas kritiškai nevertino atsakovo gaunamų pajamų dydžio, nes jis yra UAB „G.“ vienintelis akcininkas ir vadovas, jo pajamos nėra tos, kurias jis nurodo – apie 700 Eur, nes gaudamas tokias pajamas jis negalėtų išlaikyti namo, šeimos, mokėti komunalinių mokesčių, pramogauti.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į būtinuosius ieškovės poreikius, į jos gaunamas lėšas ir išlaidas, bei į abiejų tėvų turtinę padėtį, pagrįstai nustatė 150 Eur išlaikymo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam teikti ieškovės prašomos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Atsakovas J. Z. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui papildomus įrodymus – mokėjimo pavedimų kopijas, UAB „G.“ išrašą iš rekvizitai.lt sistemos, TAMO išrašus. Nurodė, jog nauji įrodymai, kurie yra reikšmingi ir aktualūs šiai bylai, atsirado tik po sprendimo priėmimo dienos ir atsakovas prašo šiuos rašytinius įrodymus priimti.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Atsakovas J. Z. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė UAB „G.“ išrašą iš rekvizitai.lt sistemos, kurioje pateikiama 2021-2024 metų laikotarpio informacija ir kuri buvo žinoma dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, bei atsakovas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jo manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Atsakovas nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui, nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus gauti anksčiau ir pateikti pirmosios instancijos teismui, neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos, todėl tai nėra pagrįsta būtinybė juos priimti apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina atsakovo pateiktų naujų įrodymų.
Dėl ginčo esmės
21. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės K. Z. reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui asmeniui priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti, bei priteisti iš atsakovo J. Z. bylinėjimosi išlaidas. Jos vertinimu, ji įrodė ir pagrindė, kad jai reikalinga 867 Eur kasmėnesinė parama. Pažymėjo, kad turi sveikatos problemų, jos finansinė padėtis nėra gera, o 450 Eur suma per mėnesį įvairioms išlaidoms ieškovei nėra pakankama. Atsakovas turi galimybę teikti prašomą paramos dydžio sumą, todėl privalo jį teikti.
23. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
25. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).
26. Šios konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskyrė sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012).
28. Teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai nevertino atsakovo gaunamų pajamų dydžio. Pažymėtina, kad ieškovė aplinkybę dėl tariamai per mažų atsakovo gaunamų pajamų dydžio pirmą kartą pateikė tik apeliaciniame skunde, t. y. pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nenagrinėjo, su jomis susijusių reikšmingų aplinkybių nenustatinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas negali būti apeliacijos dalykas, todėl jo nevertina ir plačiau apie jį nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
30. Nagrinėjamoje byloje vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad 867 Eur suma, reikalinga apeliantei pragyventi, yra nepagrįsta ir laikė, kad 450 Eur suma per mėnesį yra pakankama užtikrinti ieškovės mokymosi procesui.
31. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, kuriai (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų. Ieškovė mokosi E. V. gimnazijoje IVb (12) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinė brandos egzaminų sesija planuojama iki 2025 m. birželio 20 d. K. Z. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, taip pat jos vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos, ji gauna vaiko pinigus, kurie nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur.
32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paramos dydžio pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, vertino ne tik ieškovės poreikius, tačiau ir atsakovo finansines galimybes tokią paramą teikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl materialinės paramos poreikio pagrįstai sprendė, kad materialinė parama yra būtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat lėšos mokymosi priemonėms, komunaliniams mokesčiams ir kitoms būtinosioms reikmėms (pvz., susijusioms su sveikata). Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimai padengti kaštus už dantų priežiūros procedūras, asmens gyvybės ir turto draudimo įmokas, įmokas už telefoną, pramoginio pobūdžio keliones yra nepagrįsti ir su pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo pareiga nesusiję reikalavimai, nes tokio pobūdžio poreikiai nėra laikytini būtinaisiais ir nėra pripažįstami, kaip susiję su mokymosi procesu, o šių poreikių patenkinimui pati ieškovė turi dėti pastangas uždirbti pajamų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dalies išlaidų ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, jų nepagrindė ir teikdama apeliacinį skundą. Sutiktina, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių pagerinti savo materialinę padėtį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys patvirtino, kad jų santykiai konfliktiški, nebendrauja. Atsakovas teigė, kad yra pasirengęs suteikti ieškovei paramą natūra (būstas, kelionės išlaidos į/iš mokyklos, maistas, komunaliniai ir kt.), tačiau duomenų, kad ieškovė dėl tokios paramos kreipėsi į atsakovą ieškovė nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą. Teismas pažymi, kad parama galima ne tik finansinė, tačiau ir natūra (būstas, kelionės išlaidos į/iš mokyklos, maistas, komunaliniai ir kt.) ir ji yra reikšminga asmeniui, kuriam ji reikalinga, ir kuris siekia tokią paramą gauti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos ir atsakovo ryšiai visada buvo netvirti, ji kartu gyvendama jautėsi nejaukiai, todėl gyvena su mama, su kuria sieja stiprūs emociniai ryšiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė, siekdama gauti paramą, turi būti pasirengusi ją priimti visokeriopą, ne tik finansinę, todėl tokie jos teiginiai vertintini kaip siekis gauti didesnę finansinę paramą.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priteisiant pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, yra pareigą tai pagrįsti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 708,42 Eur (924 Eur neatskaičius mokesčių), nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (1038 Eur neatskaičius mokesčių).
34. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, t. y. ieškovės gaunamas pajamas ir jos būtinuosius poreikius, atsakovo galimybes tokią paramą teikti (tai, kad atsakovas turi nepilnametį sūnų, kuriam išlaikymą teikia, jo šeimyninę padėtį, gaunamas pajamas) pagrįstai sprendė, kad ieškovės būtinųjų poreikių tenkinimui yra pakankama mažesnė materialinė parama nei viena minimali mėnesinė alga. Kaip ir nurodyta šios nutarties 33 punkte minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas pilnamečiam asmeniui yra tik orientacinis kriterijus, tačiau nėra privalomas.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
36. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos 847,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės K. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.