Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K.-S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K.-S. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., E. S., A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, šalių turtinių teisių ir kreditorių, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei neišduotas vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos šalių taikos sutarties vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – sąskaitos išrašus, atsakovo sąskaitos išrašą, ieškovės telefono numerio išklotinę, sms žinutes.

12. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymą – banko sąskaitos išrašą.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties, kad nebūtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai, priima ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

15. Įstatyme numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

17. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

18. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2021 m. birželio 14 d. sudaryta taikos sutartis dėl dalies ieškinio reikalavimų, kuria šalys be kita ko susitarė, kad:

1. Nepilnametės dukters E. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

2. Šalys susitaria, nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

3. Šalys susitaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. S. ir J. S. tvarkos:

3.1. A. S. paima nepilnamečius vaikus J. S. ir E. S. neporiniais metų savaitgaliais mokslo metų laikotarpiu, t.y. vaikai paimami penktadienį iš jų mokyklos ir po visų užsiėmimų (pvz. prailgintos grupės, vykstančių būrelių) ir grąžinami sekmadienį 18 val. į jų gyvenamąją vietą. Penktadieniui esant valstybinių švenčių nedarbo diena, neporiniais metų savaitgaliais mokslo metų laikotarpiu vaikai paimami penktadienį iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinami sekmadienį 18 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.2. Mokslo metų laikotarpiu A. S. paima nepilnamečius vaikus J. S. ir E. S. pirmadieniais ir trečiadieniais iš jų mokyklos ir po visų užsiėmimų (pvz. prailgintos grupės, vykstančių būrelių) ir grąžina tą pačią dieną 19.15 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.3. Pirmadieniui ir/ar trečiadieniui esant valstybinių švenčių nedarbo diena (-omis), mokslo metų laikotarpiu A. S., gali paimti nepilnamečius vaikus J. S. ir E. S. pirmadieniais ir/ar trečiadieniais iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 17 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.4. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, poriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) J. S. ir E. S. paimami iš jų gyvenamosios vietos Velykų pirmą dieną – sekmadienį 11 val. ir grąžinami tą pačią dieną 17 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.5. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, neporiniais metais (2023, 2025 ir t.t.) J. S. ir E. S. paimami iš jų gyvenamosios vietos Velykų antrą dieną - pirmadienį 11 val. ir grąžinami tą pačią savaitę penktadienį 17 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.6. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, neporiniais metais (2021, 2023 ir t.t.) J. S. ir E. S. paimami iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. 11 val. ir grąžinami gruodžio mėn. 25 d. 17 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.7. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, poriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) J. S. ir E. S. paimami iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 26 d. 11 val. ir grąžinami sausio mėn. 1 d. 17.30 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.8. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, neporiniais metais (2021, 2023 ir t.t.) J. S. ir E. S. praleidžia su A. S. rudens atostogas: vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžinami tą pačią savaitę penktadienį 17 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.9. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, kiekvienais metais J. S. ir E. S. praleidžia su A. S. keturias savaites vasaros atostogų: birželio ir rugpjūčio mėnesiais - po 7 kalendorines dienas, kurias šalys suderina iš anksto, liepos mėnesį - 14 kalendorinių dienų - nuo liepos mėnesio 1 d. iki liepos mėnesio 14 d. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val. ir grąžinami paskutinę atostogų dieną 17 val. į jų gyvenamąją vietą. A. S. informuoja A. K.-S. apie birželio ir rugpjūčio mėnesio atostogų laiką ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 1 dienos;

3.10. A. K.-S. derina su A. S. nepilnamečių vaikų J. S. ir E. S. vasaros stovyklas ir jų laiką, kai nepilnamečių (-io) vaikų (-io) vasaros stovyklų (-os) laikas sutampa su A. S. šios sutarties 3.9. punkte nurodytu ir suderintu laiku;

3.11.Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, kiekvienais metais Tėvo dienos savaitgalį A. S. praleidžia su J. S. ir E. S. vaikai paimami iš jų mokyklos ir po visų užsiėmimų (pvz. prailgintos grupės, vykstančių būrelių) penktadienį ir grąžinami sekmadienį 18 val. į jų gyvenamąją vietą;

3.12. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, kiekvienais metais Motinos dienos savaitgalį A. S. nepraleidžia su J. S., ir E. S.;

3.13. A. S., bendraudamas su nepilnamečiais vaikais, užtikrina būrelių ar kitokių veiklų lankymą pagal vaikų užimtumą bei pamokų ruošą;

3.14. Abu tėvai turi teisę dalyvauti susirinkimuose ir šventėse, organizuojamuose nepilnamečių vaikų mokyklose ir jų lankomuose būreliuose. Abu iš tėvų turi pasidalinti savo turima informacija tarpusavyje apie savo nepilnamečių vaikų mokyklose ir jų lankomuose būreliuose vyksiančias šventes, susirinkimus, kitus renginius, kur dalyvaus jų vaikai;

3.15. A. S. įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti A. K.-S. galimybę susisiekti su nepilnamečiais vaikais J. S. ir E. S. ryšio priemonėmis (mobiliuoju ryšiu, išmaniuoju laikroduku ir pan.);

3.16. Tėvas, pas kurį gyvena nepilnametis vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime;

3.17. Nepilnamečiai vaikai turi teisę laisvu laiku visada bendrauti su savo abiem tėvais telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis;

3.18. A. S. neturėdamas galimybės paimti nepilnamečius vaikus pagal nustatytą grafiką, nedelsiant informuoja apie tai A. K.-S. sms;

3.19. Šalys susitaria, kad aukščiau nurodyta šalių su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal vaikų interesus bei kiekvieno iš tėvų galimybes ir užimtumą, šalims iš anksto suderinus;

3.20. Šalys susitaria informuoti viena kitą apie vaikų susirgimus ir apsilankymus pas sveikatos priežiūros specialistus;

4. Šalys susitaria, kad nuo 2021 m. sausio mėn. 1 d., atsakovas A. S. nepilnametės dukters E. S. bei nepilnamečio sūnaus J. S. išlaikymui skiria po 265 Eur kiekvienam kas mėnesinėmis išmokomis mokamomis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. A. K.-S. informuoja A. S. apie didesnius mokėjimus nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti;

5. Šalys susitaria, kad priteista išlaikymo suma yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

6. Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja yra skiriama ieškovė A. K.- S.;

7. Šalys susitaria, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra mokamas į asmeninę ieškovės A. K.-S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, už einamąjį mėnesį ne vėliau nei iki einamojo mėnesio 25 dienos;

8. Šalys susitaria, kad yra susidaręs nepilnamečių vaikų E. S. ir J. S. išlaikymo įsiskolinimas 2 105 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.;

9. Nuo šios sutarties pasirašymo dienos A. S. įsipareigoja per tris mėnesius sumokėti šios sutarties 8 p. nurodytą sumą, mokant dalimis:

• Pirma įmoka 700 Eur;

• Antra įmoka 700 Eur;

• Trečia įmoka 705 Eur.

10. Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja yra skiriama ieškovė A. K.-S.;

11. Šalys susitaria, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams yra mokamas į asmeninę ieškovės A. K.-S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje;

19. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo ir vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečių vaikų interesais.

20. Prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 4 ir 7 punktų ieškovė nurodė, kad atsakovas yra iš dalies sumokėjęs išlaikymą nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. įsiskolinimas nėra padengtas visiškai. Šalių sutartą ir teismo patvirtintą išlaikymą atsakovas moka nuo 2021 m. birželio mėn., tačiau nemoka sutartu laiku, t. y. už einamąjį mėnesį ne vėliau nei iki einamojo mėnesio 25 dienos sumoka vėliau (26 – 30 dienomis).

21. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pateikė rašytinį įrodymą (banko sąskaitos išrašą), patvirtinantį, kad išlaikymo vaikams prievolė yra vykdoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų (ieškovės ir atsakovo sąskaitos išrašų) nustatė, jog po taikos sutarties patvirtinimo (2021 m. birželio 18 d.) atsakovas į ieškovės sąskaitą 2021 m. birželio 25 d. pervedė 450 Eur, 2021 m. birželio 30 d. 700 Eur, 2021 m. liepos 25 d. 530 Eur, 2021 m. liepos 31 d. 700 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. 530 Eur, 2021 m. rugsėjo 2 d. 705 Eur, 2021 m. rugsėjo 29 d. 530 Eur, 2021 m. spalio 27 d. 530 Eur, 2021 m. lapkričio 30 d. 530 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas nevisiškai vykdo išlaikymo vaikams prievolę, už birželio mėn. yra skolingas ieškovei už abiejų vaikų išlaikymą 80 Eur, be to, kai kurios įmokos buvo atliktos ne taikos sutartyje sutartu laiku, pvz. rugpjūčio mėn. lėšos pervestos 27 d. (pagal taikos sutarties 7 punktą mokėjimai turi būti atlikti iki einamojo mėnesio 25 dienos), rugsėjo mėn. 29 d., spalio 27 d., lapkričio 30 d.

22. Prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3.1, 3.2, 3.3, 3.19 punktų ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 31 d. 18 val. atsakovas neparvežė dukters E. namo, 2021 m. lapkričio 1 d. atsakovas neatvyko pasiimti sūnaus iš namų, 2021 m. lapkričio 1 d. 17 val. atsakovas neparvežė dukters E. namo. 2021 m. lapkričio 3 d. 9 val. atsakovas neatvažiavo pasiimti sūnaus iš namų rudens atostogoms. Atsakovas nesilaikė taikos sutarties 3.19 punkto nuostatos, nes vienašališkai pakeitė matymosi tvarką, iš anksto net nebandęs tartis su ieškove dėl tokios galimybės. Aiškindamas ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovas nurodė, kad abu su ieškove, vadovaudamiesi Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.19 punktu, pakeitė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, suderino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. nepilnametis sūnus J. S. nebendraus su atsakovu, kaip buvo nustatyta teismo nutartyje, o nepilnametė dukra E. S. bendraus su atsakovu visą nurodytą laiką.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose teiktus paaiškinimus, apsiribojo teiginiais, kad šalių paaiškinimai dėl bendravimo tvarkos yra visiškai skirtingi, o jų teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikta; vien tik ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, jog nevykdoma taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad, ją priimdamas teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje, nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė ieškovei, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę ir pan., jei sprendė, kad tokių įrodymų trūksta. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant ieškovės prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo klausimo esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Atsakovas prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 921480.

26. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

27. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. K.–S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.