Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2020 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 2 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

3) 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 2 dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;

4) 2021 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (8 veikos) ir BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje,

neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su R. V., R. K., E. R. ir A. G..

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais veiksmais kaltinamasis K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Nurodė, kad įvykis buvo seniai, visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau 2013 m. kovo 7 d. teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, vyko teismo posėdis, kurio metu jis pareiškė nušalinimą prokurorei R. V., teigė, jog ji paėmė 10 000 eurų kyšį. Jis prokurorę apšmeižė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, juos vertina neigiamai, sutinka atlyginti civilinį ieškinį. K. K. nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2013 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, kad K. K. pareiškimas dėl prokurorės R. V. nušalinimo buvo atmestas (1 t., b. l. 3–4).

Iš 2012 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo matyti, kad buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00682-10 dalyje V. M. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 8–16).

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelias alternatyvias nusikalstamas veikas: 1) už melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimą; 2) melagingų parodymų davimą, apklausiant asmenį kaip liudytoją ar nukentėjusįjį; 3) už eksperto ar specialisto pateiktą melagingą išvadą ar paaiškinimą; 4) už vertėjo žinomai melagingą ar žinomai neteisingą vertimą ikiteisminio tyrimo metu, teisme, Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Tuo atveju, kai atliekami bet kurie iš nurodytų veiksmų, kaltinant asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, atsakomybė kyla pagal BK 235 straipsnio 3 dalį. BK 235 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra padaromos tiesiogine tyčia. Asmuo supranta, kad pateikdamas skundą, pareiškimą, pranešimą pateikia žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją apie asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką, suvokia, kad praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą, siekia tą daryti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-353/2006, 2K-164/2010, 2K-455/2010, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-612-120/2008).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. K., jog jis pateikė teismui melagingą pranešimą, kaltindamas prokurorę padarius sunkų nusikaltimą, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akistatos protokolu, 2013 m. kovo 8 d. teisiamojo posėdžio protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis prisipažino, jog 2013 m. jo atžvilgiu teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, vyko teisiamasis posėdis, kurio metu jis pareiškė nušalinimą prokurorei R. V., melagingai teigdamas, kad ji paėmė 10 000 eurų kyšį. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams – nukentėjusiosios ir liudytojo parodymams, akistatos protokole užfiksuotiems parodymams ir kitiems rašytiniams įrodymams.

Kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais (teisiamojo posėdžio protokolu, 2013 m. kovo 7 d. prašymu) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 8 d., nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-800-408/2013, kurioje kaltinimai buvo pareikšti K. K., o valstybinį kaltinimą palaikė nukentėjusioji prokurorė R. V., kaltinamasis K. K. pareiškė nušalinimą kaltinimą palaikiusiai prokurorei R. V., teigdamas, kad prokurorė pagrindiniam įtariamajam V. M. nutraukė ikiteisminį tyrimą už 10 000 eurų vertės kyšį, kuris buvo perduotas per tarpininką – aukštą FNTT pareigūną. Iš Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. V. 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimo matyti, kad iš tiesų buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. M. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Liudytojas V. M. patvirtino, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau jokio kyšio niekam dėl to nedavė ir apie tai su K. K. nekalbėjo, jokių FNTT pareigūnų nepažįsta. Šių parodymų liudytojas laikėsi ir akistatos su K. K. metu. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog jokio kyšio ji niekada neėmė, buvo nepagrįstai apkaltinta ir apšmeižta. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą už kyšį, ar duomenų, kurie būtų davę pagrindą K. K. taip manyti. K. K. nurodė aplinkybę dėl kyšio paėmimo sužinojęs iš V. M., tačiau šis kategoriškai tai neigė. Be to, paneigė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad V. M. važiavo su K. K. susitikti su atitinkamais pareigūnais tikslu perduoti kyšį. Šio liudytojo parodymų nepaneigia jokie byloje surinkti įrodymai.

Visa tai patvirtina, jog informacija apie prokurorės neva paimtą kyšį akivaizdžiai neteisinga, t. y. melaginga. Kaltinamasis K. K. 2013 m. kovo 8 d. apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-800-408/2013, pareikšdamas nušalinimą kaltinimą palaikiusiai prokurorei R. V., melagingai apkaltino ją paėmus 10 000 eurų vertės kyšį. 10 000 eurų pagal tuo metu galiojusį MGL dydį – 130 LT, kas atitinka 37,66 EUR, viršijo 250 MGL sumą ir tokios vertės kyšio priėmimas atitiko BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numatė laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų, o tokia nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu K. K. pareikšdamas nušalinimą ir melagingai teigdamas, kad prokurorė paėmė 10 000 eurų vertės kyšį, melagingai apkaltino nukentėjusiąją padarius sunkų nusikaltimą ir tai atitinka BK 235 straipsnio 3 dalies objektyviosios pusės požymius – veiką. Tai, kad K. K. suvokė apkaltinęs nukentėjusiąją padarius sunkų nusikaltimą, patvirtina ir 2013 m. kovo 8 d. teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, jog K. K. teigė suprantantis savo pareikšime nurodytų kaltinimų rimtumą, nurodė, kad prašymą nušalinti parašė jis pats.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis 2013 m. kovo 7 d. apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-800-408/2013 pateikė teisėjui V. K. prašymą nušalinti prokurorę R. V., prašyme kaltindamas, kad ji padarė sunkų nusikaltimą, t. y. per tarpininką, aukštą FNTT pareigūną, paėmė dešimt tūkstančių eurų kyšį už ikiteisminio tyrimo nutraukimą V. M. atžvilgiu.

K. K. būdamas pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo, neabejotinai suprato, jog prašyme nušalinti prokurorę pateikė neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva nukentėjusiosios padarytą sunkų nusikaltimą, suprato, kad tokia jo veika neteisėta, pavojinga. Tai, kad jis pateikė rašytinį prašymą, jį palikė, patvirtino, jog suprato nurodytų kaltinimų rimtumą, rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji melagingo pareiškimo, kaltinant padarius sunkų nusikaltimą, požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 3 dalį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis K. K. praeityje teistas (1 t., b. l. 39–59), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 86–93), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 99), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 95), todėl darytina išvada, jog K. K. pakaltinamumu abejoti nėra pagrindo.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo pavojingumą, atsižvelgiama į tai, kad jis, nors šiuo metu ir yra teistas, tačiau nusikalto būdamas neteistu, po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 8 metai, duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, kas leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad nuteistasis per visą minėtą laikotarpį tinkamai įvertino savo nusikalstamą elgesį, dėl jo gailisi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ne tik nusikalstamus veiksmus pripažino, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, sutiko su civiliniu ieškiniu. Pažymėtina, jog kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad vadovaujantis teismų praktika, turi būti vengiama laisvės atėmimo bausmės skyrimo, jei bausmės tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai – kaltinamojo nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti už šį nusikaltimą kaltinamajam skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo pirminė šio straipsnio redakcija, kuri numatė, jog už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama iki 200 MGL dydžio bauda. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija numatė mažesnius baudos dydžius, K. K. bauda skiriama vadovaujantis BK 47 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu, ir K. K., įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina mažesnė nei vidurkis – 90 MGL dydžio bauda.

Nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2009 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, arba 1 MGL, buvo lygus 130 LT, o tai, įvertinus oficialų lito ir euro kursą, atitinka 37,66 eurus, todėl apskaičiuojant K. K. skirtiną baudą taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis – 37,66 Eur.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 60 MGL, t. y. 2259,60 eurų, dydžio bauda.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš priimant 2021 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta baudos bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies nuostatomis, subendrinama su 2021 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, ir paskiriama K. K. galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo ir 60 MGL dydžio bauda.

Ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatomis, atidėtas trejiems metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o bauda, kuri pridėta prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kadangi baudos vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato, o ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiui ji įtakos neturi, be to, kaip matyti, kaltinamasis vedęs, turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, nėra duomenų, kad būtų pažeidęs probacijos sąlygas, pagrįstai manytina, kad ir šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant gali būti pasiekti bausmės tikslai. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatomis 3 metams, paskiriant įpareigojimus: įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su R. V., R. K., E. R. ir A. G..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, įskaitytinas pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Nukentėjusioji R. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 10 000 litų, t. y. 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad K. K., pateikdamas teismui melagingą pareiškimą, apkaltindamas ją sunkaus nusikaltimo padarymu, įžeidė, kaip savo pareigas einantį pareigūną, siekė pakirsi pasitikėjimą nukentėjusiąja, prokuratūra, dėl ko R. V. patyrė moralinių nepatogumų, suvaržymų, gaišo laiką vykdama į apklausas ir panašiai (1 t., b. l. 23). Minėtas aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog patyrė nuostolį, kadangi būdavo atitraukta nuo darbo, patyrė stresą, vartojo dėl to vaistus, turėjo aiškintis vadovams. Paaiškino, kad buvo pažemintas prestižas ne tik jos asmeninis, bet ir prokuratūros. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji prašė priteisti 700 eurų dydžio civilinį ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas sutinka, kad dėl patirtų neigiamų emocijų buvo sudėtinga vykdyti profesinę veiklą, kadangi kaltinamojo melagingi kaltinimai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo susiję su jos atliekamos darbo funkcijomis. Be to, nukentėjusioji turėjo būti atitraukta nuo darbo, vykti į apklausas bei duoti paaiškinimus tiesioginiams vadovams, kas taip pat galėjo sukelti neigiamą savijautą, kadangi buvo siekiama pažeminti pareigūno prestižą. R. V. civilinio ieškinio reikalavimą sumažino ženkliai, t. y. iki 700 eurų. Pats kaltinamasis neginčijo tokios sumos, nukentėjusiosios atsiprašė ir sutiko atlyginti civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia iš kaltinamojo K. K. priteisti R. V. 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. K., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t. y. 3389,4 EUR (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 centų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. sumažintą bausmę – 60 MGL, t. y. 2259,6 EUR (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo ir 60 MGL, t. y. 2259,6 EUR (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant kaltinamąjį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su R. V., R. K., E. R. ir A. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti K. K. baudą sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti R. V. iš K. K. 700 EUR (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.