Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo E. B. ieškinio atsakovei valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimo pripažinimo neteisėtu, valstybės įmones „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P-66 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimą neteisėtu, panaikinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. P-66 „Dėl E. B. darbo pareigų pažeidimo ir Klaipėdos filialo darbo organizavimo kontrolės“ ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

12. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijos tyrimą neteisėtu ir panaikinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. P-66 „Dėl E. B. darbo pareigų pažeidimo ir Klaipėdos filialo darbo organizavimo kontrolės“.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą panaikinimo atmetė. Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad ginčijamas įspėjimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisinių pasekmių nesukelia, o darbo pareigų pažeidimai, už kuriuo įspėjimas yra paskirtas, nenagrinėjami darbo ginčus nagrinėjančių organų (darbo ginčų komisija, teismas), jei darbuotojas per ateinančius dvylika mėnesių nepadaro antro tokio paties pažeidimo ir nėra atleidžiamas iš darbo. Sprendime nurodyta, kad šiuo atveju turėtų būti skundžiamas galutinis teisinis rezultatas – atleidimo iš darbo už antrą pažeidimą teisėtumas. Kartu būtų tikrinama ir juridinių aplinkybių visuma (pirmas pažeidimas), leidusi taikyti darbuotojui DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą atleidimo pagrindą.

15. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais darbo ginčų komisijos argumentais sutinka. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekse neliko drausminės nuobaudos koncepcijos ir drausminių nuobaudų gradacijos nuo įspėjimo iki atleidimo iš darbo. Darbo pareigų pažeidimas gali būti arba šiurkštus, už kurį gali būti atleidžiama iš darbo (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba pakartotinis toks pats pažeidimas, kuris jau buvo padarytas ne anksčiau kaip per 12 mėnesių (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį, darytina išvada, kad pirmasis darbo pareigų pažeidimas įstatymo leidėjo nelaikytinas sukeliančiu teisines pasekmes darbuotojui, atitinkamai šalių nesutarimas dėl tokio pažeidimo vertinimo nėra laikomas individualiu darbo ginču DK 213 straipsnio prasme.

16. Ieškovo Darbo ginčų komisijai nurodytos aplinkybės, tokios kaip išskirtinė darbdavio kontrolė ir dėl to jaučiamas diskomfortas, yra hipotetinio pobūdžio, labiau susijusios su ieškovo išgyvenimais ir subjektyviu situacijos vertinimu, bet ne materialiaisiais teisiniais padariniais (realia įtaka ieškovo teisėms ir pareigoms). Ieškovas kaip darbuotojas turi tinkamai vykdyti darbo pareigas, nepriklausomai nuo to, ar jam jau yra konstatuotas vienkartinis darbo pareigų pažeidimas. Ieškovo elgesį charakterizuojanti informacija yra darbdavio renkama ir kaupiama bet kuriuo atveju, lygiai kaip ir visų kitų darbuotojų. Duomenų, kad ieškovas dėl vienkartinio pažeidimo prarado kokias nors skatinimo priemones, nepateikta. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas, teikdamas teismui papildomus paaiškinimus, nurodė, jog darbo sutarties nauja redakcija jam buvo nustatytas bazinis mėnesio darbo užmokestis, kuris, jo žiniomis, palyginus su kitais darbuotojais, yra pats mažiausias. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o jeigu taip būtų, ieškovas galėtų inicijuoti individualų darbo ginčą dėl darbo užmokesčio dydžio.

17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo ginčijamas darbo pareigų pažeidimo komisijos atliktas tyrimas ir jo pagrindu priimta išvada yra sudėtinė 2022 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. P-66 dalis ir negali būti savarankiškas nagrinėjimo teisme objektas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei darbo pareigų pažeidimo tyrimas, nei 2022 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. P-66 ieškovui nesukelia ieškovui tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau gali turėti įtakos vertinant tolimesnį darbuotojo darbą. Ieškovui per paskutinius dvylika mėnesių padarius tokį patį darbo pažeidimą, darbdavys galėtų darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnyje 2 dalyje numatytu pagrindu.

18. Darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimą, tik įvykdęs pareigą nustatyti ankstesnįjį darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą, suteikti darbuotojui galimybę dėl šio pažeidimo pasiaiškinti ir per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėti apie galimą atleidimą už antrą tokį patį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Taigi įspėjimas yra procedūrinis veiksmas, atliekantis ir prevencinę funkciją, kurio darbdavys turi laikytis konstatavęs pažeidimą. Darbuotojui nepadarius pakartotinio tokio paties pažeidimo, jis jokios įtakos darbuotojo teisėms ir pareigoms neturi. Todėl daroma išvada, kad toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.

19. Darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka. Jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose (DK 216 straipsnis) gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

20. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir, pvz., Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-365-280/2018, Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-310-638/2020. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovė nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieškovas, su tuo nesutikdamas, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu. Ieškovo, kaip darbuotojo, teisės yra saugomos įstatymo ir bet koks jų pažeidimas sudaro pagrindą kreiptis teisinės gynybos, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime pažeidė kokias nors ieškovo teises.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

22. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti ir patį Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovo prašymas dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą panaikinimo. Dėl šio klausimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra peržiūros teisme dalykas, ir konstatavo, kad ieškinio reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakytina priimti.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.