Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Innovatus“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras”, pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Innovatus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Hiteksita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Innovatus“ nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras” kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Innovatus” bankrotą tyčiniu.

8. UAB „Innovatus“ buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2016 m. sausio 4 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. BAP04 pagrindu pavedė profesionaliai buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Nemokumo administratorius dėl visų su buhalterine apskaita susijusių klausimų galėjo kreiptis ne tik į suinteresuotą asmenį (kuris nėra profesionalus buhalteris), o ir tiesiogiai į paslaugos teikėją. Visi nemokumo administratoriaus prašyti apskaitos dokumentai buvo perduoti, o suinteresuotas asmuo ne kartą teiravosi nemokumo administratoriaus, ar visi dokumentai tinkami bei pakankami. Nėra pagrindo konstatuoti, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. UAB „Innovatus“ visada siekė laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tik išskirtinais atvejais, kai buvo siekiama tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus prioritetas buvo teikiamas kreditoriams, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla, t. y. tokie atsiskaitymai buvo išimtinai susiję su įmonės veiklos tęstinumą lemiančiais kreditoriais, o dėl tokių veiksmų iš esmės nesumažėjo įmonės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Nemokumo administratorius savo pareiškime nenurodo jokių konkrečių sandorių, kurie būtų sudaryti ir prieštarautų įmonės veiklai, būtų nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei. Taip pat pareiškime nieko nenurodoma apie įmonės parduotą ar kitaip tretiesiems asmenims perleistą turtą mažesne nei rinkos kaina arba neatlygintinai, nepateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad įmonės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumą, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, atitinkamai, suinteresuoto asmens nuomone, nemokumo administratorius nepateikia jokių įrodymai, patvirtinančių kad UAB „Innovatus“ vadovas sąmoningais ir tyčiniais veiksmais siekė tyčia įmonę privesti prie bankroto.

Dėl ginčui taikytinos teisės

12. Šiuo atveju nemokumo administratorius įrodinėja, kad įmonės bankrotas yra tyčinis, nes įmonė nuo 2017 m. yra nemoki, vadovas neperdavė visų su įmone susijusių dokumentų ir turto, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, sudarė fiktyvius sandorius, buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Šie nemokumo administratoriaus nurodomi veiksmai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. Kadangi didžiąja dalimi šiuo laikotarpiu galiojo Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl teismo vertinimu, klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas remiantis ĮBĮ nuostatomis.

Dėl tyčinio bankroto požymių

Motyvuojamoji dalis

13. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

14. Nemokumo administratorius teigia, jog įmonės valdymo organai sąmoningai vykdė blogą juridinio asmens valdymą, nes neperdavė įmonės dokumentų/turto, tai yra, įrodinėja, jog valdymo organų veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, - įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Kasacinis teismas pažymėjęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

15. Sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbi bendrovės nemokumo data. Šiuo atveju nemokumo administratorius teigia, jog įmonė buvo nemoki jau 2017 m. metais. Nors iš byloje esančių įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitų ir balansų matyti, jog įmonė patirdavo nuostolių, tačiau įmonėje kelis kartus buvo didinamas įstatinis kapitalas, iš kurio gautos lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje, todėl atmetami nemokumo administratoriaus argumentai, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo panaikintos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonės vadovas stengėsi atkurti įmonės mokumą didindamas įstatinį kapitalą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonė tiek 2018, tiek 2019 metais vykdė veiklą, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaitinėjo su tiekėjais, kas rodo, kad nors įmonė ir turėjo finansinių sunkumų, tačiau stengėsi juos išspręsti ir vykdyti veiklą. Į bylą nesant pateiktai išsamiai informacijai apie momentą, kada įmonė tapo nemoki, teismas vertina, jog įmonė buvo nemoki bankroto bylos iškėlimo dieną.

16. Kaip vienas iš tyčinio bankroto nustatymo kriterijų, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, - įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Nemokumo administratorius nurodo, jog įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normoje, kuria remiamasi pareiškime, įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonės vadovas būtų sąmoningai sudaręs nuostolingus sandorius ar atlikęs kitus veiksmus, kurie rodytų jo siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto, tokios informacijos nepateikia ir nemokumo administratorius.

17. Nemokumo administratorius teigia, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, kadangi jam įmonės vadovas neperdavė įmonės dokumentų ir turto. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas, taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto. Nemokumo administratorius nurodo, kad įmonės vadovas neįvykdė pareigos perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Byloje esant medžiaga patvirtina, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas nemokumo administratoriui įmonės dokumentus perdavė. Byloje esantis 2020 m. gegužės 19 d. Priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog įmonės vadovas nemokumo administratoriui perdavė įmonės apvalų antspaudą ir dokumentus. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog įmonės vadovus likusius neperduotus įmonės dokumentus siuntė nemokumo administratoriui elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nemokumo administratorius šių dokumentų neatsisiuntė. Taip pat iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog įmonės vadovas V. M. visą laiką aktyviai bendravo su įmonės nemokumo administratoriumi, teiravosi, ar visi reikalingi įmonės dokumentai yra pateikti. Nemokumo administratorius nurodė, jog UAB „Innovatus“ vadovas neperdavė nemokumo administratoriui turto, kurio vertė buvo 72 446 Eur (4 711 Eur vertės transporto priemonės, 1 448 Eur vertės kiti įrenginiai, prietaisai, įrankiai, 5 346 Eur vertės atsargos ir 60 941 Eur pirkėjų skolos). Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, jog įmonės vadovas siuntė nemokumo administratoriui visą informaciją apie įmonės turtą (prietaisus, įrankius ir pan.) – su nuotraukomis ir atskirai aprašyta kiekvieno įrenginio būkle. Aplinkybė, jog pats nemokumo administratorius nusprendė šio turto neperimti, negali būti traktuojama kaip priežastimi pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Suinteresuotas asmuo nemokumo administratoriui detaliai paaiškino situaciją, susijusią su transporto priemone, tačiau nemokumo administratorius šios informacijos nevertino. Teismo vertinimu, po bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas veikė aktyviai, bendradarbiavo su nemokumo administratoriumi, perdavė jam įmonės dokumentus, todėl priešingi nemokumo administratoriaus argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Nemokumo administratorius teigia, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Šiuo atveju tokių duomenų į bylą nepateikta. Nemokumo administratorius deklaratyviai teigia, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Innovatus“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius laiku teikdavo Juridinių asmenų registrui, teisės aktuose numatytos ataskaitas ir deklaracijas - valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai, o mokesčių administratorius nėra nustatęs mokesčių vengimo atvejų.

19. Nemokumo administratorius nurodo, kad buvo sudaryti fiktyvūs sandoriai, nenustatytais pagrindais buvo perleistas UAB „Innovatus“ turtas. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Nemokumo administratorius nurodo, kad nenustatytais pagrindais buvo perleistas UAB „Innovatus“ turtas: 2019 m. atlikti per banką mokėjimai 27 416,25 Eur sumai; 2019 m. iš įmonės kredito sąskaitos be pagrindimo išimti grynieji pinigai 5 220 Eur sumai; neapskaityta ir nepanaudota įmonės reikmėms 28 484 Eur suma; kasoje esanti 10 046,20 Eur suma neperduota nemokumo administratoriui ir nepagrįsta dokumentais, patvirtinančiais šios sumos panaudojimą įmonės reikmėms. Viso neatlygintinai buvo perleistas 71 166,45 vertės turtas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 28 484 Eur suma buvo pervesta į įmonės sąskaitą dalimis; kaip matyti iš kasos knygos, nemokumo administratoriaus minima V. M. įmokėta 6 000 Eur sumą kitą dieną buvo panaudota darbo užmokesčio mokėjimui (6 darbuotojams sumokėta po 1 000 Eur), o A. G. įmokėta 4 046,20 Eur suma taip pat panaudota įmonės veikloje. 5 220 Eur buvo panaudotos įmonės veikloje (atsiskaitymams už prekes ir paslaugas). 27 416,25 Eur suma panaudota mokėjimams, bendrovei vykdant įprastinę ūkinę veiklą. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą 27 416,25 Eur sumos išleidimo pagrindimą, kuriame nurodyta kokioms konkrečiai reikmėms ši suma buvo išleista. Iš šių duomenų matyti, kad ši suma buvo išleista apmokant įvairių tiekėjų pateiktas sąskaitas faktūras. Nors nemokumo administratorius šių sąskaitų faktūrų į bylą nėra pateikęs, tačiau jis šios suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės neginčija. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nemokumo administratoriaus minima 28 484 Eur suma buvo pervesta į įmonės sąskaitą dalimis (2019-03-09 - 5 500 Eur; 2019-03-09 - 1 145 ,50 Eur; 2019-06-27 - 10 919,25 Eur; 2019-07-24 - 10 919,25 Eur). Nors nemokumo administratorius į bylą nėra pateikęs duomenų apie į BUAB „Innovatus“ banko sąskaitą pervestas lėšas, tačiau šios suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės neginčija. Byloje pateikta kasos knyga patvirtina, jog 2019 m. lapkričio 1 d. V. M. į įmonės kasą įnešė 6 000 Eur, kurie buvo panaudoti darbuotojų darbo užmokesčiu sumokėti, kas paneigia nemokumo administratoriaus argumentus. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 4 046,20 Eur į UAB „Innovatus“ kasą 2020 m. kovo 18 d. sumokėjo A. G.. Nemokumo administratorius nėra pateikęs informacijos apie įmonės gautas lėšas nuo 2020 m. vasario 1 d., todėl teismas negali įsitikinti šia suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybe, tačiau vėl gi, nemokumo administratorius šių suinteresuoto asmens nurodytų teiginių neginčija.

20. Nemokumo administratorius taip pat teigia, kad buvo sudaryti fiktyvūs įmonės įstatinio kapitalo padidinimo sandoriai. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 11 d. UAB „Innovatus“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 2 500 Eur (100 vnt. akcijų, 25 Eur nominali vertė) iki 32 500 Eur (1 300 vnt. akcijų, 25 Eur nominali vertė), o 2018 m. lapkričio 27 d. įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 32 500 Eur (1 300 vnt. akcijų, 25 Eur nominali vertė) iki 42 500 Eur (1 300 vnt. akcijų, 25 Eur nominali vertė). Nemokumo administratorius teigia, kad įmonės įstatinio kapitalo padidinimas buvo užregistruotas juridinių asmenų registre, tačiau pagal įmonės banko sąskaitų išrašus akcijos nebuvo apmokėtos visa apimtimi. Suinteresuotas asmuo su šiais pareiškimo argumentais nesutinka ir nurodo, jog visos sumos už įstatinio kapitalo padidinimą yra sumokėtos. Iš suinteresuoto asmens į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 21 d. UAB „Innovatus“ vienintelio akcininko sprendimu įstatinis kapitalas padidintas iki 32 500 Eur. Naujai išleidžiamų akcijų emisijos kaina - 30 000 Eur buvo sumokėta 2018 m. gegužės 24 d. (UAB „Hiteksita“ pervedė 13 000 Eur ir 17 000 Eur). 2018 m. rugsėjo 17 d. UAB „Innovatus“ akcininkų sprendimu įstatinis kapitalas padidintas iki 42 500 Eur. Naujai išleidžiamų akcijų emisijos kaina - 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo pervesta 5 000 Eur ir 2018 m. rugsėjo 21 d. taip pat buvo pervesta 5 000 Eur). Taigi šie į bylą pateikti duomenys paneigia nemokumo administratoriaus teiginius apie tai, kad yra sudaryti fiktyvūs sandoriai, kurie nebuvo apmokėti. Pareiškėjas teigia, jog yra neįgyvendintas (neįregistruotas Juridinių asmenų registre) 2018 m. lapkričio 23 d. UAB „Innovatus“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą nuo 42 500 Eur iki 52 500 Eur. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog už įstatinio kapitalo padidinimą yra sumokėta, tačiau šis sprendimas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, turi būti sprendžiama Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta tvarka, ši aplinkybė negali būti pagrindu laikyti įmonės bankrotą tyčiniu.

21. Taigi, apibendrinamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad buvęs bendrovės vadovas sąmoningai (tyčia) nevykdė įsipareigojimų kreditoriams. Teismas, įvertinęs UAB „Innovatus“ buvusio vadovo veiksmus, daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių UAB „Innovatus“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

BUAB „Innovatus“, nemokumo administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras” prašymą pripažinti UAB „Innovatus“ bankrotą tyčiniu atmesti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.