Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų ūkio priežiūra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. K., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ priteisti 405,47 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. kovo 8 d. įvykio dėl bendrosios inžinerinės įrangos metu buvo sugadintas J. K. priklausantis namų turtas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ir jame buvęs namų turtas ieškovės buvo apdrausti būsto draudimu. Ieškovė apskaičiavo nuostolius ir J. K. išmokėjo 1 400,00 Lt (405,47 Eur) draudimo išmoką. Pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratoriumi paskirta UAB „Būsto valda“, tačiau faktinę pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą vykdo atsakovė. Bendrosios inžinerinės įrangos gedimą patvirtina 2014 m. kovo 19 d. UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ atliktų darbų aktas, kuriame pažymėta, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatytas įtampos svyravimas. Atsakovės darbų atlikimo metu buvo pakeistas varinis laidas į aliuminį, nes skyrėsi metalai ant kontakto, kas ir įtakojo įtampos svyravimą. Atsakovė būdama inžinerinės įrangos prižiūrėtoja privalėjo priežiūrą vykdyti tinkamai, kad būtų išvengta įtampos svyravimų, dėl kurių atsirado žala. Atsakovė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi UAB „Būsto valda“ sudarytos techninės priežiūros sutarties pagrindu vykdė pastatų, gyvenamųjų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Neeiliniai daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimai (apžiūros) atliekami pagal daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininko pranešimą. Namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų patikrinimų metu iki įvykio nebuvo užfiksuota jokių inžinerinės įrangos pažeidimų, gedimų ar kad įranga būtų netinkamos būklės. Taip pat ir Statinio techninės priežiūros žurnale nėra fiksuoti jokie inžinerinės įrangos defektai. Atsakovė savo pareigas atliko tinkamai, organizavo ir rūpestingai prižiūrėjo inžinerinę įrangą, jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui neatliko, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti. Ieškovė ieškinyje nenurodė faktinių aplinkybių, kurios susijusios su žalos atsiradimu. Byloje nėra jokio pranešimo nei UAB „Būsto valda“, nei UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, kuriame būtų užfiksuotas įvykis, įvykęs bute (duomenys neskelbtini). Nesant įrodymų, kad buto turtas buvo apgadintas dėl inžinerinių tinklų defektų, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos žalos atsiradimą, ieškovė nepagrindė savo reikalavimų. Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ tinkamai vykdė bendrosios inžinerinės įrangos techninę priežiūrą. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti.Trečiasis asmuo J. K. nurodė, kad gavo draudimo išmoką, pretenzijų neturi.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 4,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Teismas nurodė, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, vykdydama savo priežiūros funkcijas, laikėsi Lietuvos Respublikos ir Kauno miesto savivaldybės teisės aktų ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų patikrinimus (stebėjimus) atlieka teisės aktų nustatytu periodiškumu. Daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo (stebėjimo) metu UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti, tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę. Teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai / neveikimas sukėlė žalą trečiajam asmeniui. Elektros prietaisų remontą atlikusios bendrovės UAB „PC Help“ komentaras, jog dėl įtampos šuolio sugedo prietaiso maitinimas, UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2014 m. kovo 19 d. atliktų darbų aktas vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog už trečiajam asmeniui J. K. kilusią žalą yra atsakinga būtent UAB „Pastatų ūkio priežiūra“. Byloje nėra objektyvių įrodymų, rodančių, kad bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų prižiūrėtojas neatliko kokių nors veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos J. K. turto sugadinimui. Liudytojas R. K. nurodė, jog įvykio priežastimi galėjo būti ir šalia namo esančioje AB „Lesto“ elektros transformatorinėje vykę remonto darbai. Be to, liudytojas P. L. – (duomenys neskelbtini) darbuotojas, (duomenys neskelbtini) nurodė, jog gyventojai dažnai patys imasi iniciatyvos nekokybiškai šalinti galimus elektros gedimus, o šiuo atveju ant automato buvo rastas užvyniotas varinis laidas. Iš teismui pateikto gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo matyti, kad namui atliekama kasmėnesinė apžiūra, iki įvykio elektros defektai nefiksuoti. Iš UAB „Būsto valda“ 2013 m. balandžio 24 d. gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 28-5 matyti, kad namui buvo atliekama kasmetinė apžiūra. Teismas sprendė, kad ieškovė savo reikalavimo neįrodė ir pakankamais įrodymais nepagrindė, byloje nenustatytas priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl reikalavimą atlyginti žalą dėl turto sugadinimo subrogacijos tvarka atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, tačiau teismas šią taisyklę pažeidė. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2013 m. balandžio 24 d. gyvenamojo namo apžiūros akte yra nurodyta tik elektros apšvietimo būklė, tačiau elektros instaliacijos būklė nebuvo nustatinėjama. Teismas netinkamai vertino liudytojo P. L. paaiškinimus. Jo nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip techninio prižiūrėtojo pareigas, ir dėl šių pareigų nevykdymo ieškovės draudėjai atsirado turtinė žala. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog draudėja J. K. ar jos tėvas R. K. būtų savo iniciatyva iki 2014 m. kovo 8 d. keitę laidus, todėl tokius liudytojo parodymus turėjo vertinti kritiškai bei atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė turėjo užtikrinti bendro naudojimo objektų saugų naudojimą, privalomų reikalavimų įgyvendinimą užtikrinti nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu, vertinimu bei nuolatine priežiūra – inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais. Vien tik stebėjimų periodiškumas, atitinkantis Pagrindinių darbų sąraše numatytą kiekį, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė priežiūrą vykdė tinkamai, nepažeidžiant sutarties sąlygų ar norminių aktų reikalavimų. Atsakovė, žinodama apie prastą elektros instaliacijos būklę, nesiėmė jokių veiksmų, kad instaliacija būtų pakeista, nepateikė rekomendacijų namo administratoriui dėl elektros instaliacijos pakeitimo, nepripažino šių darbų privalomaisiais, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodė, kad teismas įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų prižiūrėtojas neatliko kokių nors veiksmų, kurie galėjo turėti įtakos J. K. turto sugadinimui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog už J. K. kilusią žalą yra atsakinga UAB „Pastatų ūkio priežiūra“. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir išvadą padarė remdamasis savo vidiniu įsitikinimu. Byloje yra surinkti įrodymai, kad visas savo funkcijas atsakovė atliko tinkamai. Visos elektros instaliacijos pakeitimo darbai neįeina į privalomųjų darbų sąrašą, todėl namo bendrojo naudojimo objektų techninis prižiūrėtojas neturėjo pareigos priimti tokio sprendimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos apdraustajam turtui, t. y. ieškovė faktiškai reikalavo atlyginti žalą CK 6.226 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo draudėjos J. K. turtui fakto ir laiko. Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 8 d. buvo sugadintas trečiajam asmeniui J. K. priklausantis turtas (vaizdo ir garso aparatūra), kurio vertė 1 600,00 Lt. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja J. K. 2013 m. lapkričio 28 d. sudarė būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimo TAI Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraudė J. K. nuosavybės teise valdomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, apskaičiavęs padarytą žalą, ją atlygino, išmokėdamas J. K. 1 400,00 Lt draudimo išmoką. Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore. 2012 m. gruodžio 4 d. trečiais asmuo UAB „Būsto valda“ ir atsakovė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sudarė techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė turėjo vykdyti pastatų – gyvenamųjų daugiabučių namų (tame tarpe ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.D1-888 patvirtintu reglamentu STR 1.12.05:2010 ir prie jo pridėtu Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. dėl šios teisės įgyvendinimo sprendžiama pagal Civiliniame kodekse numatytas civilinės deliktinės atsakomybės taisykles. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtina pastato savininko (valdytojo) kaltės prezumpcija, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.), tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta.Taigi CK 6.266 straipsnyje numatyta pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos privalo būti tenkinamas nustačius visumą civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovės nurodytos atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei pagal CK 6.266 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus atsakovės UAB „Pastatų ūkio priežiūrai“ veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos įmonės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinės atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Pažymėtina, kad turto sugadinimo atveju ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad turto sugadinimo židinys yra atsakovės valdomi įrenginiai, o ne kiti šaltiniai. Tuo tarpu prezumpcijos paneigimo pareiga, nagrinėjamu atveju tenka atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Byloje nėra ginčo, kad dėl elektros įtampos svyravimų buvo sugadinti J. K. bute adresu (duomenys neskelbtini) esantys elektros prietaisai, dėl ko ji patyrė žalą, t.y. žalos padarymo faktas yra įrodytas. Tačiau šalys nesutaria, kas atsakingas už šią žalą, taip pat byloje nėra nustatyta, kas sukėlė aukščiau nurodytus elektros įtampos svyravimus.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tikslią vietą, kurioje įvyko elektros įtampos svyravimai, kad sprendžiant dėl atsakomybės būtų galima konstatuoti, ar tokie svyravimai (gedimai) įvyko namo bendrojo naudojimo objekte, ar elektros energiją teikiančio subjekto tinkle. Byloje nėra įrodymų, kurie elektros energijos prietaisai (objektai) priklauso namo bendraturčiams, o kurie elektros energiją teikiančiai įmonei, kaip ir nėra įrodymų, kuriame prietaise (objekte) įvyko elektros energijos svyravimai (gedimai). Byloje analizuojant, ar yra atsakovės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, būdama įrenginių, kurie nurodomi kaip žalos šaltinis, prižiūrėtoja veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Civilinės teisinės atsakomybės principai įtvirtina, kad sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad asmuo nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jo veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti prižiūrėdama pastatą, ar atsakovė veikė laikydamasis šių reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigojo objektų prižiūrėtoją vykdyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, tarp jų ir inžinerinių tinklų priežiūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. Dl-888 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2010 ir prie jo pridėtu daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašu ir kitais tokiai veiklai taikomais teisės aktais. Pagal STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede pateikiamą Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, vykdydama savo priežiūros funkcijas laikėsi ir laikosi Lietuvos Respublikos ir Kauno miesto savivaldybės teisės aktų, ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų patikrinimus (stebėjimus) atlieka laikydamasi teisės aktų nustatyto periodiškumo. Daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo (stebėjimo) metu UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ turi atlikti ir atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti, tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę.Tuo tarpu byloje esantis UAB „Pastatų priežiūros ūkis“ 2014 m. kovo 19 d. atliktų darbų aktas neįrodo bei aiškiai neapibūdina elektros įtampos svyravimų ar gedimų ir jų priežasties. Aplinkybė, kad UAB „Pastatų priežiūros ūkis“ elektrikas atliko prie buto įvadinių automatų kontaktų suvaržymą, pakeitė varinį laidą į aliuminį, nes skyrėsi metalai, neleidžia daryti jokios išvados nei apie gedimų vietą, nei apie priežastis. Pirmosios instancijos teismas kartu su rašytiniais įrodymais įvertinęs ir liudytojų R. K., P. L. parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei neįrodžius šių aplinkybių, nėra galimybės nustatyti už žalą atsakingo asmens.UAB „Būsto valda“, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą), tame tarpe vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą ir kt. (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A-899 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai 5.2. p.). Kaip jau minėta pagal 2012 m. gruodžio 4 d. Techninės priežiūros sutartį Nr. 2657 atsakovei buvo pavesta vykdyti pastatų bendrojo naudojimo objektų, išskyrus šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų, techninę priežiūrą. Visgi visos aukščiau išvardytos teisės aktuose numatytos administratoriaus, o nagrinėjamu atveju techninio prižiūrėtojo pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusių gedimų sukeltą žalą. Aplinkybė, kad atsakovė ar namo administratorius neatliko priežiūros ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, turi būti įrodyta, o nesant duomenų nei apie tai, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko bendrojo naudojimo, o ne elektros energiją tiekiančiai įmonei priklausančiame objekte, kaip ir nesant duomenų, kokių konkrečių veiksmų, kurių neatlikimas galimai sąlygojo aukščiau minėtą draudiminį įvykį bei jo sukeltą žalą, neatliko namo atsakovė, nėra pagrindo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ pripažinti atsakinga už aukščiau nurodytus elektros įtampos svyravimus (gedimus) kaip ir priteisti žalą iš jos.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, vertino įrodymus teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 str.).Atsakovė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 217,80 Eur, o trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ – 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato, kuris atstovavo atsakovei ir trečiajam asmeniui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išlaidos už teisinę pagalbą – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė ir trečiais asmuo pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – atstovavimo sutartį, sąskaitą – faktūrą su suteiktų teisinių paslaugų išklotine bei mokėjimo nurodymą. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Atsakovės ir trečiojo asmens teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacijos ribas, taip pat į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens advokatas atstovavo jų interesus pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad šios išlaidos priteistinos atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 98 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, juridinio asmens kodas 302473019, naudai 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, trečiajam asmeniui UAB „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, naudai 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.